Heroizmas

Sidabrine Plunksna raso:

Taigi hobitų dienotvarkė labai užimta: ir arbatos gėrimas ir pusryčiai/priešpiečiai/pietūs/popiečiai/pavakariai/vakarienė ir t.t ir pypkutę reikia surūkyt ir vėl arbatėlės išsivirti... Kai šitiek darbų, kada gi tuos didvyrius užkasinėti?

taigi apipuve didvyriai varnu islestomis akimis dvokia gatveje
o salia sedintys hobitai gurksnoja arbatele


stai sitaip vertinamas heroizmas vidurzemeje!
jeigu jums liaudis linksma zaisti tokiomis salygomis, tai zaiskite, o as palauksiu kol bus nebelinksma, kada atsiras heroizmo, nu tada ir prisijungsiu, iki to laiko nudazysiu visas figureles

Heroizmas "neveža".
Būtų įdomu, kad papasakotum kaip tu įsivaizduoji tą herojizmą, nes pas tamstą ano aš irgi nematau.

te buvo meistras Kronas
ir buvo zaidziama be heroizmo, tipo paziureti gal visai linksma ir be heroizmo

tu mergaite tikrai is menulio nukritusi, arba neskaitei visu postu

Skaiciau as visus postus, kaip tamsta "kliedejo" apie "herojizmą" ZV, tik tai apie ką tu kalbėjai, IMHO nė velnio ne heroizmas, o "stage battle", kas realiai vadinama kvailumu.

Negali herojus būt užsikrėtęs anei maru anei juodlige ar dar kokia zaraza.
O kad to išvengt, tai visų pirma reikia savo žuvusius tinkamai palaidoti.

Nors pats visada esu prieš heroizmą. Tupaja pechota - pirmyn!

//Kronas iki šiol dar nebaigia rašyti ataskaitos apie taktines klaidas, nuostolius ir pasekmes.//

Tupaja pechota irgi nieko blatno.
IMHO "blatniausia" yra "to survive", o tam kad isgyventi... na tikslas pateisina priemones. Ir herojizmas cia tikrai nepades.

Patiktų tau tada tikriausiai Ninjutsu. "Menas" kaip išgyventi pačiam ir nužudyti tuos, kuriuos reikia.
Merginos palankiusios Ninjutsu vaikšto vėliau su nuaštrintais atsuktuvais, kuriuos be sentimentų gali bet kurią akimirką kam nors sugrūsti... brrr...

//Kronas nusivelka sermėgą, užsideda brigantiną, o tada ant viršaus vėl užsivelka sermėgą.//

Ne, Ninjutsu man nepatiktų. As sakiau, išgyventi, o ne išžudyti visus kas ant tako pasipainioja. Tam kad išgyventi nereikia būti herojumi. Apskritai būti herojumi del vardo yra nei daugiau nei maziau kvaila. Be to heroizmas ir garbė IMHO ne visada susiję

in RealLife mes ne herojai
betgi kodel nepazaisti uz tokius
stai kaip as mastau
o tai zaisti pati save tai neidomu IMHO

PS. bet koks herojus pradeda nuo "tupaja pehota" mode

o tai zaisti pati save tai neidomu IMHO

Be abejo. Zaidimuose ir nezaisciau pasti saves. Bet ir nedaryciau to, kas visiskai nelogiska, pvz. klupeti ant keliu kol tau kerta galva. Kiek atsimenu, jei atsimenu teisingai, tamsta minejo, kad heroizmas buvo kaip tas vyr. nazgulas sedejo ant zemes, kol Eovina ji nusniojo. Tai cia heroizmas? nu ne pro kur.

Aredhel rašė:As sakiau, išgyventi, o ne išžudyti visus kas ant tako pasipainioja. Tam kad išgyventi nereikia būti herojumi.

Pilnai suprantama. Kaimiečio, amatininko, šiųjų moterėlių mąstymas...
O kam stengtis išgyventi jei ten tavęs laukia geresnis gyvenimas?..
Žinoma kaimiečiams ir moterims tai negalioja, užtat ir stengiasi kabintis į gyvenimą visom keturiom...

//Kronas rūšiuoja savo ginklus ir papuošalus į dvi dalis: tuos su kuriais norės būt palaidotas ir tuos kuriuos paliks vaikams.//

>//Kronas rūšiuoja savo ginklus ir papuošalus į dvi dalis: tuos su kuriais norės būt palaidotas ir tuos kuriuos paliks vaikams.//


jeigu idesi gerus, tai vagys greitai tavo kapa iskapstys ir sunaikins
o jei prastus, tai ateities rekosntruktoriai sakys kad Kronu gentis neturejo normaliu ginklu ir sarvu

To Kronas: Ižeidinėji?
Gyvenimas yra geras dalykas kai liaujiesi per daug galvot ir megaujiesi juo. Tik nesakyk kad gyvenime nebūna linksmybių, nepatikesiu
Kur koks geresnis gyvenimas? Walhaloj? Pasiskaityk mitologija, gal tada praeis noras ten lyst
Dabar dėl heroizmo: IMHO tai nera "grazios kautynes" ar gera vaidyba zaidimo metu. Ir aukojimasis del kasko, pvz draugo, bendrazygio ar brolio/sesers irgi nėra heroizmas, o tavo/tavo veikejo sazines/garbes reikalas.
Vienintelis herojus ZV buvo Frodas, bet reikia pripazint, kad jis buvo ir kvailas

Galima ir čia pasidaryti neblogą gyvenimą, bet... jis vis tiek niekada neprilygs gyvenimui Valhaloje.
Geros kautynės iki mirties kasdien, o vakarais lyg niekur nieko dideliausia puota iki tol kol užmigsi saldžiu girtu miegu. O dar mielos valkyrijos, pilstančios midų...
Ir šiaip tada atsiranda stimulas heroizmui, nes valkyrijos iš mūšio lauko Valhalon išsineša tik heroiškiausius karius.

P.S. Siūlau temą apie heroizmą išskirti iš čia.

//Kronas bando prisiminti ar buvo mūšių už kuriuos jis nebūtų nusipelnęs Valhalon.//

Ir taip ištisai... tu pagalvok kaip atsibostų.

Nieko tu nesupranti...
Juk galima su vadovybe karts nuo karto susitart, kad įprastas kautynes pakeistume žaidimais. O ir per puotas galima valkyrijas pašokdinti beigi kitaip su jom laiką linksmai praleist...

//Kronas išgėręs gorčių alaus išeina ieškot šokių partnerės.//

KRONAS rašė:O ir per puotas galima valkyrijas pašokdinti beigi kitaip su jom laiką linksmai praleist...

va-va-va... tam ir tampama negyvais didvyriais

Pasikartosiu: Ir taip ištisai? Taigi žiauriai atsibostų
Kronai, tai tu nieko nesupranti, gyveni matau fantazijom...
Įsivaizduok, koks malonumas kovot kai žinai kad nenumirsi, kai tavęs negali nužudyt ir tu negali kito nužudyt, nes kita rytą vėl visi prisikelia. Taigi dingsta visas azartas, ekstreemas etc. kas ir sudaro visą kautynių malonumą. Neber jokio "adrenalino" ir taip ištisai...
Valkyrijos. Tu įsivaizduoji kaip tau atsibostų į tas pačias mergeles žiūrėt pora tūkstantmečių, ir kai viskas ką gali padaryti yra TIK žiūrėt, ir taip ištisai....

Be to ar zinai kaip viskas baigsis? Ar žinai kas bus po Ragnaroko? Ogi finito visiems Odinams šmodinams kartu su visais jų kariais, herojais ir didvyriais. Visi bus sunaikinti kai ateis Surtur'as. Išskyrus du žmonės kurie išgyvens ir pradės visą pasaulį iš naujo. Žinai kodėl jie išgyvens? O todėl kad nenorės eit valhalon ir pasirinks tikrą, vienkartinį ir dėl to nepakartojamą gyvenimą.

KRONAS rašė:O kam stengtis išgyventi jei ten tavęs laukia geresnis gyvenimas?

Miręs priešui neatkeršysi. Elementaru, Vatsonai.


*persiropščia per barikadas į Aredhel pusę*

Miręs priešui neatkeršysi. Elementaru, Vatsonai.

Būtent.
Koks malonumas planuot ir įgyvendint savo planus kai žinai kad tavo priešas neprisikels... O po sėkmingo keršto uch kokie "tūsai" būna...
Neprilygsta ir aniems valhaloj.