Pabandysiu aprašyti kaipgi viskas įvyko...
Ankstyvą rytą įžengėme į Hobitynę. Pasitiko mus koks tuzinas išsigandusių hobitų. Žinojo, kad jei mūsų neįsileis, tai orkai nusiaubs jų miestelį, bet vis tiek labai baimingai įsileido tokią didžiulę armiją į savo gyvenvietę.
Tik mums spėjus išdėstyti abejas savo patrankas beigi nuostabų išradimą - daugiavamzdę vargoninę patranką, iš šiaurės atvyko Smeliabarzdžio būrys.
Tarp namų ir Hobitynės prieigose hobitai buvo pastatę įvairių užtvarų. Todėl tardamiesi su Smeliabarzdžiu mes buvom ramesni, žinodami, kad per užtvaras orkai iškart nesuplūs į gyvenvietės centrą. Po pasitarimo buvo nuspręsta, kad mes ginsim Hobitynės rytinę dalį beigi centrą, o Smeliabarzdžiui teks vakarinė dalis.
Tik mums pradėjus užiminėti pozicijas, iš pietų pasirodė orkų ir goblinų pulkai ir pradėjo rikiuotis per muškietos šūvio nuotolį. Mums jau įsitvirtinus, o kalnakasiams pradėjus raustis po mūšio lauku, norint netikėtai užklupti priešą iš užnugario, goblinų pulkai vis plūdo ir plūdo...
Hobitai, pamatę tokį kiekį orkų, goblinų, 3 trolius, patranką beigi gausybę milžiniškų vorų, puolė į paniką.
Maždaug apie vidurdienį orkų karo bosui pergrupavus armiją ir prasilėkus ant šerno aplink visas pajėgas, į priekį milžinišku greičiu pasileido galybė goblinų, raitų ant gigantiškų vorų. Iš paskos patraukė visi likę būriai. Tik orkų centras nejudėjo iš vietos.
Mes savo ruožtu atidengėme ugnį iš patrankų beigi muškietų. Dalis vorų krito pusiaukelėje, kiti, įpuolę į Hobitynę, pradėjo skerdynes. Bet mūsų būriai narsiai stojo kovon ir sustabdė vorų veržimąsį. O Hobitai, visų dvorfų nuostabai, drąsiai šoko į kovą ir padėjo iškapoti vorus.
Tuo metu į Smeliabarzdžio karių būrį įsirėžė milžiniškas orkų karo vežimas, įkinkytas 2 koviniais šernais. Tačiau treniruoti dvorfų karių būriai nepakriko ir apsupę vežimą iš trijų pusių, negailestingai išskerdė ir įgulą ir šernus. Taipogi pradėjo džiaugsmingai rėkti dvorfai, kai orkams parsidavę žmonės sprogo su visa savo patranka.
Dvorfai truputį sunerimo, nes kalnakasiai nesirodė jau kuris laikas. Virš galvų lijo goblinų strėlėmis, o rytinėje Hobitynės dalyje, raginami orkų karo boso, į gyvenvietę įžengė 3 troliai. Drąsiai jų pasitikti stojo dvorfų kariai. Tačiau niekaip nesugebėjo pakirsti įniršusių troliu, kai šie retino greitai dvorfų gretas. Galų gale troliai pamatę, kaip atkakliai laiko pozicijas dvorfai, pradėjo trauktis atgalios, ir pasinaudoję šia akimirka dvorfai šoko ir išguldė visus trolius iki vieno.
Vakarinėje dalyje šiaurės dvorfams paniką kėlė goblinų fanatikai, katrie įsukę milžiniškus geležies rutulius vienu smūgiu išguldydavo po penketą stiprių dvorfų. Netoliese pagaliau į žemės paviršių išlindo kalnakasiai ir susmeigę kirtiklius į orkų nugaras paskleidė paniką tarp goblinų.
Nespėjo vakaruose dvorfai prasivalyt akių nuo trolių kraujo, kaip per užtvaras pradėjo ropštis nesuskaičiuojama galybė goblinų. Laimei spėjau sumąstyti ir liepti užtaisyti patrankas žvyru. Pliūpsnis į goblinų būrį ir likę gyvi goblinai pakrinka beigi puola bėgti iš mūšio vietos.
Dar dažnesni šūviai iš mūsų pusės, ir pasileido bėgti likusios orkų ir goblinų pajėgos, o kas buvo nusilpę arba per lėti buvo negailestingai pribaigti vietoje. Tiesa, visoje šioje sumaištyje žuvo 3/4 Hobitynės gyventojų ir gyvi liko tik 5 hobitai. Tačiau už savo drąsą buvo gausiai liaupsinami dvorfų dar kelias dienas ir liejasi alus į žuvusiųjų sveikatą iki dabar. Ir grįžtu toliau švęsti šlovingos pergalės surašęs viską, ką prisimenu ant šio pergamento ateities kartoms. O jei kas buvo primiršta mano ar pagražinta, tebūnie tai alaus kaltė...
//Kronas suvynioja pergamenta, uždeda vaško antspaudą ir liepęs nunešti kuo greičiau į Moriją, pats grįžta į trečią dieną besitesiančias linksmybes.//
If you kill one man you are murderer.
If you kill ten you are a monster.
If you kill a hundred you are a hero.
If you kill ten thousand you are a conqueror!
[size=75] Boyar Aleksandr of Kislev[/size]
) Nebus jokia trecia Orku armija.
Mūsų darbas atliktas, o tuos penkis gali paskerst vienas goblinas.