Nu sorry, bet biški juokingai skamba... Užsirūkė ir finišas tas, kad tapo trečiarūšiu žmogum. Suprantu, kad tarp šių dviejų taškų yra ir tiesė (o gal kreivė?), bet vistiek kažkaip...hm... nežinau nežinau. Ar jūs tokių pavyzdžių pažįstat, kur nuo cigaretės susigadino gyvenima?
Tokie filmai - kokie jie bebūtų: meniniai ar dokumentiniai - nepadeda! Šneku iš savo požiūrio taško, iš savo patirties ir šiaip.
Rūkau jau nemažai metų ir nei vienas iš tokių filmų nepadėjo man mesti. Žinoma, kaltės yra ir tame, kad aš ir nesistengiu perdaug mesti. Man tai netrukdo. Niekas į mane kreivai nežiūri, o jeigu žiūri, tai tik tie, kurių nuomonė man nėra svarbi. Draugai supranta, kai kurie patys rūko etc.
Daug kas žino tą knygą "Heroinas" (autorė kažkokia iš "B" raidės

). Skaičiau dar būdamas labai jaunas (dabar nebeskaityčiau

). Ten rašoma, kaip yra nusiritama nuo paprasčiausios žolės iki intraveninių narkotikų ir liūdnai baigiamas gyvenimas. Pam param. Kaip ir visos tokios knygos. Arba "Rekviem sapnui" (ar svajonei?). Žodžiu "Requiem for a Dream". Ten lygiai toks pat scenarijus. Filmas, beje, tikrai geras, bet kad ir matai tokias žmonių realijas, visiškai neatsipurtai nuo tų narkotikų. Kaip tik kyla noras pabandyt jų. Nu man būtent taip su organizmu sureagavo ta knyga ir tas filmas. Gal aš vienintelis čia toks anomališkas, bet man veikė visiškai priešingai.
Bet šiaip, kurkit, bandykit, gal atrasit tą gaidą, kuria sugebėsit susikalbėt su jaunuoliais.
[img]http://i2.photobucket.com/albums/y37/folkas/Vaipukai/veliava.gif[/img]