Pagaliau išsimiegojau, atgavau žadą ir atgaivinau keletą pilkųjų ląstelių. Todėl galiu suregzti porą rišlių sakinių.
Ir taip - ritualinis padėkavojimas pradedamas:
Labai labai ačiū
STARLIN už puikų atviruką iš kitos pasaulio pusės, labai šiltą sveikinimą (vos neapsiašarojau skaitydama

) ir už tai, kad ji tiesio YRA. Laukiam sugrįžtant.
Indrajai, Exon ir Hildai - visoms kartu ir kiekvienai atskirai už neįkainojamą paramą buityje.
Taip pat
Exon ir Indrajai už kartu sudainuotą FZ
(prisižadu brūkštelėti pora sakinukų apie minėtąjį dalyką, jei Indraja primins, kur gija apie tai).
Labai džiaugiuosi, kad
Indrajai patiko mano mėgiamiausia Trijų Muškietininkų ekranizacija. Labai ačiū už Hobitą ir Drakulą.
Exon - už indišką arbatą (oi, kaip atgaivino) ir suši. Taip pat blaivų mąstymą ir humorą visose situacijose.
Hildai - už geriausią sotų patiekalą (leidau sau išrinkti, atsižvelgusi į Alberto nuomonę

) ir karštą šokoladą, bei sutapusį požiūrį į kates.
Hild ir Ratlaikeriui - už didžiausią Sumaištį dėl žiedo (tikiuosi Indraja nepamirš, kad žadėjo iškaulyti kopijas).
Iziui - už garbės sargybą prie vėliavos ir nuolatinį pasirįžimą padėti visiems visur ir visada.
Nildei - už iššveistą puodą, gerą nuotaiką ir olimpinę ramybę.
Kronui ir Kepalui - už ragą, alų ir atokvėpio valandėlę, bei madų demonstravimą (niekada nemaniau, kad dvorfai tokie puošeivos...

).
Taip pat labai labai ačiū
Laiquai už garbingą metraštininko pareigų vykdymą, už suskaičiuotas Jenga kaladėles, bei pastatų projektus iš jų, aptartus rimtus klausimus ir labai malonų bendravimą.
Aredhelei - už tai kad buvo, prižiūrėjo Kroną, grojo puodeliais (ir visai grojikų komandai taip pat ačiū

) bei rūpinosi Nilde.
Aldui - už bastūnišką dvasią, paprastumą, už tai, kad rado Lyduokius, atvežė nemažą dalį vandenėlio, pakabino vėliavą ir prižiūrėjo mažuosius bastūniukus. Pastariesiems dėkoju už dainas ir kad namų nesugriovė (kaip supratau, jie truputį nuobodžiavo patekę į rimtų tetų ir dėdžių draugiją, bet tikiuosi labai nenusivylė).
Tiesa, dar noriu pasakyti, kad
Hild, Exon ir Indraja labai smagiai atrodė grįždamos antram atsisveikinimui - vorelė gobtuvuotų keliauninkų su didžiulėmis kuprinėmis ant pečių labai Viduržemiškai išrodė.
Tikiuosi, kad nieko nepraleidau. Jei praleidau - rėkit ir pasitaisysiu.
Ir žinoma ačiū
Albertui. Už viską. Ir kad mielai sutiktų pakartoti... po kokių dešimties metų.
LAIMINGO PARŠELIO VISIEMS 