shlykshtukas rašė:Beje, kažkaip jūs čia tuos elfus vienapusiškai ir nusaldintai įsivaizduojate. Eiliukai, medeliai, gėlytės, paukščiukai čyru-vyru...nu tikras teletabių pasaulis, kai tuo tarpu buvo ir kraujo marios, ir rasizmas, ir genocidas.
Pagalvojau - kraujo marios gal ir derama metafora; apie rasizmą galima diskutuoti, o štai kur šly pastebėjo genocidą? Genocidą apsibrėžkim kaip "ištisų gyventojų grupių naikinimą rasiniais, nacionaliniais arba religiniais motyvais". Man rodosi, jog elfai net ir orkų nepuldavo naikinti vien paderminiais motyvais - orkai buvo vertinami kaip priešininko karinė jėga.
P.S. gal ne toje temoje pradėjau, jei kas žino, kur geriau derėtų - praneškit.
<hr>
shlykshtukas rašė:Oftopiks: dabar pagalvojau, kaip į gyvybės ciklą įsipaišo nemirtingi elfai? Jie gi visą pasaulio sanvarką turėtų su tuo iškreipt. Aš užtat niekad žmonių noro gaut nemirtingumą Ardoje nelaikiau smerktinu dalyku, bo tikrai piktoka turi būti, kad vieni turi, kiti ne - o dar, kaip sakant, elfai yra nesvietiškai overpowerinti ir nesubalansuoti personažai, savo perk'ams atsverti turintys niekingai mažai disadvantage'ų, man irgi pikta būtų su tokiais žaisti vienam žemėlapy - negana to, kad malasi dvi supernaturalų kategorijos, tai dar ir šitie...powergameriai. 
Taigi pirma, jie lėtai dauginosi, o antra, santykinai greitai išblėso (tai kuriant pasaulį suplanuotas dalykas). Kad žmonėms buvo piktoka, mes - kaip žmonės, kurie mielai pasidžiaugtų pasauliu ilgiau, - labai gerai suprantame. Ir mums sunkoka suprasti, kad elfams ne taip jau linksma buvo. Jų padėtis psichologiškai nuo žmogiškosios skyrėsi labai mažai, tik dauguma žmonių apie tai nė neįtarė (čia iš
Athrabeth, kaipgi ne...). Žinojo, kad vienąkart tikrai numirs (Žemės dienų pabaigoje), ir nieko po to jiems niekas nebuvo pažadėjęs. Jie tik visokias hipotezes kūrė.
Šita agnostiška jų padėtis man labai suprantama, beje.Nai tulya elenelya le
Artanna tienen
Arthoron-Volochonskij-BG