Arda: visiškai slaptai

Ši gija skirta papasakoti apie tuos Ardos įvykius ir ypatumus, kurių Profesorius (jūsų nuomone) nepaminėjo ar bent nepaaiškino. Net apie tokius, kokių nebūtų aprašęs. Žr. http://tolkien.balt.net/viewtopic.php?t ... c&start=14 . Taigi, galima čia kabinti nuosavas pasakaines (fanfikus), teorijas ir šiaip pastebėjimus. Nebūtinai linksmus.

Laukiam Laikvos sukurtos Ardos magnetinio poliaus teorijos ir paslapties atskleidimo: kodėl Ilgoji Apsiaustis buvo tokia ilga?... Ir kodėl Finrodas kai kurių asmenų vadinamas Urvarausiu?

Gal aš praspragsėjau kažką akivaizdaus, bet prie ko čia Finrodas?
Juk JRRT ir paminėjo ir paaiškino, kodėl jis Urvarausys...

-rtfb

Laikva gijos neranda - nes nepaaiškinau, kur... Bet tegu pats baigia apie Apsiaustį O gal ir taip atspės kas nors? Beje, normaliam vertime turbūt Urvarausiu nevadinčiau, cave visgi ne tik urvas - ypač Nargotronde.

Perkelta. Autorius - Laiqualasse

Neabejotinai svarbiausias aptartas vakaro klausimas - magnetinio poliaus Ardoje buvimas iki jos suapvalėjimo po Antrojo Amžiaus. Nežinantiems aiškinu - tai buvo Angbandas, nes vien jo pavadinimas (angl. "Hells of Iron", liet. "Metalistų rojus", tfu, "Geležies pragarai") sako, kad ten būta daug geležies, o būtent geležis yra geriausias iš plačiai paplitusių feromagnetikų (gerai įsimagnetinančių metalų).

***

"pažiūrėję į dešinę, pamatysite Tiriono bokštus, o jeigų jų nematote, tai jau ne mano problema; bet mums įdomu kairėje esanti pašiūrė, kur gimį ir augo garsus visuomenės veikėjas Finrodas, vėliau pramintas Urvarausiu. Sklando gandai, kad taip yra dėl to, jog jis išrado pirmąjį Ardos ekskavatorių, arba dėl to, kad turėjo pasistatęs tvirtovę urvuose. Tačiau iš tiesų viskas kyla iš šios pašiūrės, kurioje jis, leisdamas vaikystės dienas, kai jam pabodo stebėti medinius žaislus, prikaltus ant lubų, ėmė rausti urvą, pro kurį galų gale išsilaisvino. Šio pomėgio neatsisakė ir vėliau, bet galų gale jo didžiausia baimė jį surado, ir jis baigė savo dienas įkalintas giliame požemyje, nedaug tesiskiriančiame nuo šios žeminės"

A, tai vat apie ką čia kalbėjai.

Pabaigsiu dėl Angbando: kaip manome, kodėl Angbando apsiaustis buvo tokia ilga? Tiesiog dauguma noldų dėvėjo metalinius šarvus (ar grandininius, ar plokštelinius - didelio skirtumo nėra). O Angbandas buvo didelis magnetas - didžiausias Ardoje. Taigi elfai net ir norėdami nebūtų pabėgę toliau, tiesiog taip jau atsitiko, kad jie visi ilgą laiką kalėjo puslankio formos "potencialinėje duobėje". Panašus likimas ištiko ir Maedrosą - Morgotas norėjo jį numesti nuo Tangorodrimo viršūnės, bet grandinė prikibo prie įsimagnetinusio paviršiau, ir nuplėšti ją pavyko tik kai po keliasdešimties metų Angbande trumpam sutriko elektros tiekimas ir atsijungė elektromagnetas. [Pastaroji dalis sugalvota labiau šlykštuko]

Žinia, kad Silmarillion legendos, kurias skaitome knygoje, nėra "iš pirmų lūpų" - jas pasakojo, perpasakojo, rašė ir perrašinėjo. Todėl nekeista, kad kai kurios detalės pakito. Bereno ir Lūtijenos istorijoje labai ryškus ankstesnysis sluoksnis, nors jis nustumtas į antrąjį planą. Ne viena tauta mūsų Europoje turi pasakų apie Vilką ir Mergelę. Labai lengva pastebėti, jog pirminė sakmės versija buvo "Skalikas ir Mergelė" - Huanas ir Lūtijena. Žiloje senovėje, kai tebegyvavo totemizmas, tautai ir jos valdovams buvo garbinga save kildinti iš tokios santuokos. Tačiau vėliau, žvėrims "tampant" svetimais žmonėms ir įsigalint patriarchatui, Huano vietą užėmė legendinis vyriškasis dinastijos protėvis, Berenas. Taip pat išryškintas Lūtijenos tėvo, Tingolo vaidmuo - jis bendrauja su herojumi, skiria jam užduotį, akivaizdžiai laikydamas dukrą savo nuosavybe. Mergelė imama idealizuoti - ji vaizduojama kaip elfė. Silmarilių istorija įpainiota į siužetą dar vėliau, įtraukiant sakmę į gana vėlyvą ciklą. Tikėtina, kad tai sąmoningai padarė kuris nors perpasakotojas. Taigi, Berenas tapo pagrindiniu veikėju, bet tik nominaliai - siužete tebeliko ir Huanas (padedantis ne Berenui - Lūtijenai, išliko netgi "meilės" motyvas!), ir žygdarbiais lenkianti Bereną Mergelė.

Komentuot galima, tik geriau ne po vieną žodį

Manau, kad Tingolo ir Silmarilų motyvai yra glaudžiai susiję ir atskleidžia kultinį tautosakos siužetą- questą už 9 marių ir 9 kalnų dėl pusės karalystės ir mergelės rankos (šiuo atveju- tik mergelės rankos)

Aha, čia tik stengiausi kuo geriau atkeršyti už tai, kad man tą dalyką ne tik verst, bet dar ir konspektuot reik... Bet visgi kiek pasakų vienoj krūvoj: ir kaip tu sakai, ir Vilkas ir Mergelė, ir ta, kur Katilėlis plaukus vietoj kopėčių vartojo... O štai Finrodas lyg jau nebe iš pasakų?...

Bet jei mes imsim rimtai analizuot, tai geriau ne čia 😉

A, bet visai teisingai: ir Tingolo vaidmens išryškinimas, ir Silmarilis įvesti kartu, vienu metu. Iš pradžių istorija buvo visai paprastutė - apie Mergelės pagrobimą. Beje, reikia atkreipti dėmesį į labai ryškų pasivertimo motyvą. Tikėtina, kad pradėtas antropomorfizuoti Sutuoktinis kadaise buvo suvokiamas kaip skaliku galintis pavirsti žmogus, Berenas-Huanas. Vėliau jiedu atskirti, o pavirtimai (kitokie) palikti kaip nuotykinis "magiškas" elementas.

Eilinė poringė, idėją turėjau seniai, vėl priminė Indrajos "Lyrinis, BL, nukrypimas":

Kai ainai, ainos, ainės ir ainiai visi draugiškai kūrė muziką, nes Ilūvataro muzikinis centras sugedo, o muzikos klausytis šis mėgo, vienas iš jų nusprendė įvesti savo melodiją. Taip, tai buvo tas pats galingiausius stiprintuvus nusigvelbęs Melkoras Morgotas Mikut... tfu, žodžiu, tas iš M. Taigi, jam pradėjus leisti savo gabalus, Ilūvataras baisiai perpyko ir garsiai pasakė: "Blia, kas čia dabar?!" Vėliau ši istorija buvo perpasakojama daug kartų, bet juk žinome, kaip su perpasakojimais būna - tai Huanas Berenu pavirsta, tai Morgotas Ardą pamilsta... Taip ir čia atsitiko, ir netgi ne blogiausias variantas - nuo originalios frazės nukrito klaustukas, o pirmi du žodžiai tapo vienu - taip ir gavo savo pavadinimas bliakas, vėliau anglų iškraipytas į black metal. O metal čia dėl to paties Angbando, kurio geležiškumas buvo tiesiogiai ir netiesiogiai minimas daugelyje legendų ir padavimų.

Mhm... O pati dar atsiminiau, jog Berenas kaip vegetaras būtent todėl ir pavaizduotas, kad būtų labiau nutolęs nuo savo šuniško pirmtako. Toks ryškus (ir netipiškas) akcentas ne šiaip atsirado.

Tęsiant muzikos tema - pernykščių estiškų klajonių metu kilo mintis parodijai “Metal Earth”, kur feanoringai ir kiti noldos-metalistai kariautų su Melkoru ir Sauronu – stiliaus orc’n’troll fanatais.

Laiqua kažkurio iš Feanoro sūnų asmeniu (citata labai apytikslė, bet mintis ta):
"O mes krepšinį žaisdavom. Su trim "kamuoliais". Bet tik tada, kai tėvas nematydavo".

shlykshtukas rašė:Nu taigi žmones aukojo, o ne elfus brangiausiuosius, atleistina turėtų būti, bo eflai ką žmogo, ką vabalo gyvybė vienam lygy

O štai iš kur atsirado Sapkovskio elfai: ardiškieji skaitė, skaitė šlykštuko žinutes ir...

Gija ilgą laiką buvo nepildoma, pats laikas naujai daliai:

Visi gerai žinome, jog apkalbinėjamam žmogui kaista ausys. Tiesa, ne tik žmogui - kitoms būtybėms taip pat. Kuo daugiau apkalbinėja - tuo labiau kaistama (temperatūra greičiausiai proporcinga apkalbų intensyvumo kvadratui arba net kubui, bet šitai dar reiktų ištyrinėti). Tačiau kas atsitinka, jei ausys užkaista beveik iki savaiminio užsidegimo temperatūros? Atsakymas paprastas - perteklinė šiluma pasklinda po visą kūną, ima kaisti žandai, nosis, kaklas ir t.t. Geriausias šios teorijos patvirtinimas - balrogai. Gerai žinoma, jog didžiausias tolkinistų ginčas buvo, yra, ir turbūt tebebus (bent jau iki "Gondolino rudens", t.y. "Fall of Gondolin" romano išleidimo) yra "ar balrogai turėjo sparnus". Ir apkalbų vargšai susilaukia tiek daug, jog dažnai net pavadinami ugnies dvasiomis dėl savo įkaitimo.

Gerai žinoma, jog iki Antrojo Amžiaus pabaigos Arda buvo plokščia, ir Valinorą labai norint įmanoma buvo pasiekti bet kam. Po Nūmenoro nuskendimo Eru bei valos pakeitė pasaulio formą į apvalią, o Valinorą perkėlė "kažkur kitur". Ilgą laiką buvo manoma, kad tas "kažkur kitur" yra menama dimensija, paralelinis pasaulis arba panašus protingas pavadinimas. Tačiau geriau panagrinėjus JRRT raštus bei įvairias enciklopedijas, galima rasti daug paprastesnį paaiškinimą.
Yra paminėta (tikslios citatos neturiu po ranka), kad po Antrojo Amžiaus pabaigos Valinorą elfai pasiekdavo "tiesiuoju keliu". Užtenka tik įsivaizduoti apytikriai rutulio formos pasaulį, ir suprasime, kad "tiesus kelias" nuo bet kurio jo taško mus išves į orbitą. Bet bekeliaudami į orbitą turėsime pereiti visą atmosferą, tame tarpe ir aukštesniuosius jos sluoksnius. O ten ir sutiksime į Valinorą iškeliavusius elfus, kurie savo šviesa kartais pasidalina ir su mumis.

Neseniai pamąsčiau apie plokščių pasaulių egzistavimo galimybę. Išvada tokia - teoriškai jie egzistuoti gali, praktiškai tokiai formai sukurti reikėtų labai didelės sukimosi energijos, kuri šiaip sau kosmose nesimėto. Yra viena išeitis - varikliukas, t.y. dirbtinis energijos šaltinis. Greičiausiai buvo taip, jog, bedalindamas ainams garso aparatūrą, Eru Ilūvataras rado ir seną garaže besimėtantį motorą, kurį nusprendė įjungti. To motoro burzgimas labai patiko Melkorui - taip šiam gimė idėja, jog dainuoti galima ir kitaip, nei Eru sako. O pats motoriukas palaikė plokščią pasaulio formą iki Antrojo Amžiaus pabaigos, kol galų gale nusprogo, kartu nusinešdamas ir Nūmenorą. Valai tuo metu kaip tik baigė įrenginėti nuosavus variklius aplink visą Valinorą, taigi spėjo pakilti į orbitą, o likęs pasaulis sąlyginai greitai pavirto apvaliu.

Vienos forumietės nesenas pamąstymas apie gyvenimo prasmę elektromagnetizmo pavidalu sukėlė vieną kitą mintį. Viena mintis buvo tokia. Kaip turbūt visi žinome, mūsų namams elektra tiekiama kintama srove, t.y. tiek įtampa, tiek srovės stipris laikui bėgant kinta. Tas kitimas mūsų rozetėse yra labai greitas (standartinis dažnis - 50 Hz, t.y. per sekundę srovės stipris maksimalią vertę pasiekia 50 kartų). Bet kitas dalykas, kuris niekam neturėtų būti paslaptis, yra tas, kad elfai juk gyveno gerokai lėčiau, nei žmonės (žr. čia arba į tą EE vietą, kur Legolasas su Gimliu varžosi išgertuvėse), tad ir jų elektra kito žymiai lėčiau. Daugmaž tiek lėčiau, kad srovės stiprio maksimumas ateidavo kas 12 valandų (taigi apie 2 milijonus kartų lėčiau, nei mūsiška elektra). Tik srovės generatorius-šviestuvus jie turėjo du - po vieną kiekvienam energijos pradui (tais laikais dar nebuvo žinota, kad elektrinis ir magnetinis laukai yra to paties elektromagnetinio lauko atskiri atvejai). Ir vadino vieną Telperijonu, o kitą - Laurelina.

Metas dar vienai visiškai nejuokingai mano sapalionei šia tematika.

Citata iš Vikipedijos:

"According to the earliest account, the first Elves are awakened by Eru Ilúvatar near the bay of Cuiviénen during the Years of the Trees in the First Age. They awake under the starlit sky, as the Sun and Moon have yet to be created. The first Elves to awake are three pairs: Imin ("First") and his wife Iminyë, Tata ("Second") and Tatië, and Enel ("Third") and Enelyë."

Nežinau, ar tai tikrai tiesa, nes dar tiek HoME neskaičiau. Bet jei tai tiesa, tai puikiai paaiškina vieną kultūrinę savybę, kurią žmonės perėmė iš elfų ir išlaikė iki pat šių dienų. Įsivaizduokite situaciją. Papostina Ilūvataras savo blog'e naują įrašą "Šiandien sukūriau Ardą." Aprašo Ardą iki visokiausių smulkmenų, nupasakoja, kaip viskas ten nuostabu, ir laukia komentarų. Ir štai atsibeldžia į Ardą pirmieji elfai. Ir ką jie parašo komentaruose? Ogi taip puikiai pažįstamus: "Pirmas!!!111vienasvienuolika", Antras!!!" ir taip toliau. Nenuostabu, kad po tokių komentarų Ilūvataras paliko Ardą ir vėl apsireiškė tik kai moderatoriai valai labai paprašė padėti susitvarkyti su Ar-Troliazonu ir flūderių armada.

Ką tik kilo tokia mintis - lietuvių kalboje yra žodis "tuzinas", reiškiantis dvyliką. Yra ir "velnio tuzinas" - trylika. Nežinau, ar tai kuo nors susiję su krikščionišku paveldu (12 apaštalų plius velnio pramanyta Marija Magdalietė), tačiau spėju, kad Ardoje, atsižvelgiant į Valų kiekius, galėjo susiformuoti panašūs žodžiai. Jų reikšmės būtų: "tuzinas" - keturiolika (valų); "Morgoto tuzinas" - penkiolika (valai + MMMsas).

atrodo, kad tuzinas atkeliavęs ne iš krikščionybės, o iš dar senesnių laikų "The dozen may be one of the earliest primitive groupings, perhaps because there are approximately a dozen cycles of the moon or months in a cycle of the sun or year." Aš toli gražu tiek neišmanau apie Tolkieno pasaulį, bet gal galima būtent su tais gamtiniais dalykais kažką susieti

Jei neklystu, pirmieji tuziną, dvyliktainę ir šešesdiašimtainę sistemą pradėjo naudoti šumerai (kas nežino, tai jie gyveno ten, kur dabar Irakas apie 4-5 tūkst. m. pr. Kr.)
15 galėjo būti blogas skaičius, o kaip dėl 9?