Žinutė #1
Kažko šiandien it grybai galvas kelia senai kirbėję klausimai, turbūt neišvengsiu neužrašiusi ir nepradėjusi diskusijos.
Tam tikra prasme "Ainulindalėje" minimos trys muzikinės temos turėtų atitikti Ea vystymosi etapus ar tam tikrus elementus. Kokius? Manau, čia galima ne viena interpretacija. Jums leidus, cituoju lietuvišką tekstą.
Ypač įdomus trečiosios temos aprašymas. Žinoma, kad su ja Ilūvataras įvedė savo Vaikus. Man įdomu, kaip jūs suprantate tų dviejų skirtingų temų kilmę. Ar jos abi kilo iš pirmosios "minkštos ir malonios" melodijos, ar antroji, ta stipri ir vienpusė (unisonas), yra kažkaip susijusi su Melkoru? Man labai knieti sieti "gilią, plačią, lėtą, sielvartingą" sieti su elfais, o "trimitus" - su žmonėmis. Ką mano kiti?
Tam tikra prasme "Ainulindalėje" minimos trys muzikinės temos turėtų atitikti Ea vystymosi etapus ar tam tikrus elementus. Kokius? Manau, čia galima ne viena interpretacija. Jums leidus, cituoju lietuvišką tekstą.
[I tema]Seka tokia: Ilūvataro tema, darni ir margaspalvė -> Melkoro disonansas -> Antra tema panaši į pirmą, bet kitokia, stiprėjanti -> Melkoro disonansas -> Trečioji tema
Tuomet ainų balsai kaip arfos ir liutnios, dūdos ir trimitai, violos ir vargonai, kaip begaliniai chorai, žodžius giedantys, ėmė iš Ilūvataro temos didžią muziką lipdyti; ir kilo nesibaigiančios, besikaitaliojančios, darniai susipynusios melodijos, skriejo, kur jau nebegirdėti, gilyn ir aukštyn, o Ilūvataro rūmas prisipildė ligi kraštų, muzika bei jos aidas išlėkė Tuštumon, ir šioji nebebuvo tuščia. <...> Tik štai, temai augant, Melkoras ėmė trokšti įpinti muzikon savo paties minčių, nedarnių su Ilūvataro tema,<...> ir štai nedarniai suskambėjo aplink jį garsai – daug giedojusių šalimais pasijuto sugniuždyti, jų mintims sutrukdė, o muzika susvyravo. Tačiau keli ėmė derintis prie jo, o ne pirmykštės minties. Taip Melkoro disonansas sklido vis plačiau ir plačiau, ankstesnes gaidas paskandino siaučiančių garsų jūra. <...>
[II tema]
Jis pakėlė kairę ranką, ir štai audroj užgimė nauja tema, panaši ir drauge kitokia nei ankstesnioji, ir stiprėjo ji bei savaip gražėjo. Bet Melkoro disonansas įsiūty pakilo varžydamasis, ir vėl kilo garsų karas <...>
[III tema]
Ir vėl pakilo Ilūvataras – ainos regėjo jo rūstų veidą, – iškėlė dešinę ranką, ir štai! – sumaišty užgimė trečioji tema, nepanaši į kitas: pradžių pradžioj rodėsi ji minkšta ir maloni – romių garsų vilnijimas švelniomis gaidomis, – bet buvo nenumalšinama ir vis stiprėjo bei gilėjo. Galiausiai atrodė, kad prieš Ilūvataro sostą vienu metu skamba dvi viena su kita nesutariančios muzikos. Pirmoji buvo gili, plati ir graži, tačiau lėta, persmelkta neįsivaizduojamo sielvarto, iš kurio labiausiai ir kilo jos grožis. Kita jau buvo savarankiška, tačiau garsiai, be tikslo ir be galo kartojama, beveik be darnos – labiau panėšėjo į triukšmingą šimtų trimitų, baubiančių kelias natas, unisoną. Šioji bandė negailestingai užgniaužti pirmąją, bet atrodė, kad pačias galingiausias jos natas perimdavo toji ir įausdavo savo iškilnian raštan.
Ypač įdomus trečiosios temos aprašymas. Žinoma, kad su ja Ilūvataras įvedė savo Vaikus. Man įdomu, kaip jūs suprantate tų dviejų skirtingų temų kilmę. Ar jos abi kilo iš pirmosios "minkštos ir malonios" melodijos, ar antroji, ta stipri ir vienpusė (unisonas), yra kažkaip susijusi su Melkoru? Man labai knieti sieti "gilią, plačią, lėtą, sielvartingą" sieti su elfais, o "trimitus" - su žmonėmis. Ką mano kiti?
