Ainulindalės temų trejybė

Kažko šiandien it grybai galvas kelia senai kirbėję klausimai, turbūt neišvengsiu neužrašiusi ir nepradėjusi diskusijos.

Tam tikra prasme "Ainulindalėje" minimos trys muzikinės temos turėtų atitikti Ea vystymosi etapus ar tam tikrus elementus. Kokius? Manau, čia galima ne viena interpretacija. Jums leidus, cituoju lietuvišką tekstą.

[I tema]
Tuomet ainų balsai kaip arfos ir liutnios, dūdos ir trimitai, violos ir vargonai, kaip begaliniai chorai, žodžius giedantys, ėmė iš Ilūvataro temos didžią muziką lipdyti; ir kilo nesibaigiančios, besikaitaliojančios, darniai susipynusios melodijos, skriejo, kur jau nebegirdėti, gilyn ir aukštyn, o Ilūvataro rūmas prisipildė ligi kraštų, muzika bei jos aidas išlėkė Tuštumon, ir šioji nebebuvo tuščia. <...> Tik štai, temai augant, Melkoras ėmė trokšti įpinti muzikon savo paties minčių, nedarnių su Ilūvataro tema,<...> ir štai nedarniai suskambėjo aplink jį garsai – daug giedojusių šalimais pasijuto sugniuždyti, jų mintims sutrukdė, o muzika susvyravo. Tačiau keli ėmė derintis prie jo, o ne pirmykštės minties. Taip Melkoro disonansas sklido vis plačiau ir plačiau, ankstesnes gaidas paskandino siaučiančių garsų jūra. <...>
[II tema]
Jis pakėlė kairę ranką, ir štai audroj užgimė nauja tema, panaši ir drauge kitokia nei ankstesnioji, ir stiprėjo ji bei savaip gražėjo. Bet Melkoro disonansas įsiūty pakilo varžydamasis, ir vėl kilo garsų karas <...>
[III tema]
Ir vėl pakilo Ilūvataras – ainos regėjo jo rūstų veidą, – iškėlė dešinę ranką, ir štai! – sumaišty užgimė trečioji tema, nepanaši į kitas: pradžių pradžioj rodėsi ji minkšta ir maloni – romių garsų vilnijimas švelniomis gaidomis, – bet buvo nenumalšinama ir vis stiprėjo bei gilėjo. Galiausiai atrodė, kad prieš Ilūvataro sostą vienu metu skamba dvi viena su kita nesutariančios muzikos. Pirmoji buvo gili, plati ir graži, tačiau lėta, persmelkta neįsivaizduojamo sielvarto, iš kurio labiausiai ir kilo jos grožis. Kita jau buvo savarankiška, tačiau garsiai, be tikslo ir be galo kartojama, beveik be darnos – labiau panėšėjo į triukšmingą šimtų trimitų, baubiančių kelias natas, unisoną. Šioji bandė negailestingai užgniaužti pirmąją, bet atrodė, kad pačias galingiausias jos natas perimdavo toji ir įausdavo savo iškilnian raštan.

Seka tokia: Ilūvataro tema, darni ir margaspalvė -> Melkoro disonansas -> Antra tema panaši į pirmą, bet kitokia, stiprėjanti -> Melkoro disonansas -> Trečioji tema

Ypač įdomus trečiosios temos aprašymas. Žinoma, kad su ja Ilūvataras įvedė savo Vaikus. Man įdomu, kaip jūs suprantate tų dviejų skirtingų temų kilmę. Ar jos abi kilo iš pirmosios "minkštos ir malonios" melodijos, ar antroji, ta stipri ir vienpusė (unisonas), yra kažkaip susijusi su Melkoru? Man labai knieti sieti "gilią, plačią, lėtą, sielvartingą" sieti su elfais, o "trimitus" - su žmonėmis. Ką mano kiti?

Man atrodo, jog pirmoji, antroji ir trečioji temos yra vienas dalykas, o tos galiausiai girdimos dvi muzikos - kitas. Kalbant apie pastarąsias - su padermėmis nesiečiau, tiesiog vieną siečiau su Ilūvataro idėjomis, o antrąją, trimitinę - su Melkoro. Antrosios iš muzikų kilmė - iš to pradinio Melkoro disonanso, jis tiesiog ir nebuvo liovęsis. Bet suprantama, jog dalis žmogiškųjų melodijų tikrai turėjo į tą disonansą nusidainuoti.

Beje, čia galima rasti vieną iš daugybės kanone ir ne jame besiskiriančių detalių. Jums leidus, cituoju angliškąjį, nes ten paieška paprasčiau ir efektyviau veikia...

Silmarillion rašė:But Manwë was the brother of Melkor in the mind of Ilúvatar, and he was the chief instrument of the second theme that Ilúvatar had raised up against the discord of Melkor.

Silmarillion rašė:For the Children of Ilúvatar were conceived by him alone; and they came with the third theme, and were not in the theme which Ilúvatar propounded at the beginning, and none of the Ainur had part in their making.

Aha... Bet juk apie tai kažkur kažką mačiau? Search, Find... Atsipr, čia ir be diakritikų.

Morgoth's Ring rašė:The Eldar held that Eru was and is free at all stages. This
freedom was shown in the Music by His introduction, after the
arising of the discords of Melkor, of the two new themes,
representing the coming of Elves and Men, which were not in
His first communication.(10)

Morgoth's Ring rašė: It is perhaps possible that by 'the two new themes' in the
present passage my father was thinking of the introduction of
Elves and Men into the Music as allied 'themes' that in the
Ainulindale' were described as 'the Third Theme', but it seems to
me more probable that a different conception of the Music had
entered. In this connection, in a passage in the final rewriting and
elaboration of QS Chapter 6 (p. 275, $50) it is told that Melkor
spoke secretly to the Eldar in Aman concerning Men, although he
knew little about them, 'for engrossed with his own thought in
the Music he had paid small heed to the Second Theme of
Iluvatar'. If this was not simply an inadvertence, it might support
the view that the Second and Third Themes had become those
that introduced Elves and Men - although it would surely be in
the Second Theme that the Elves entered, and Men in the Third. It
may be noted also that in the draft continuation of the letter to
Rhona Beare of October 1958 (Letters no.212), to which I have
several times referred, my father wrote: 'Their "themes" were
introduced into the Music by the One, when the discords of
Melkor arose'; and there is a further reference to 'the Themes of
the Children' in Author's Note 7 (p. 342).

T.y. JRRT pagalvojo ir nutarė kitaip...

Man įtarimą kelia, kad tekste nėra ryškios atskirties tarp trečiosios temos pradžios ir tų dviejų muzikų atsiradimo. Tarsi jos būtų išsišakojusios iš trečios temos... Galbūt ir Melkoro disonansų ten buvo įpinta, tačiau trimitinė muzika galėjo būti "su Melkoro priemaišomis", bet "ne vien Melkoro".