Kas yra ta paslaptinga žemė, į kurią išplaukia elfai?

Is tikruju, juk " Ziedu valdove " tiksliai nepasakoma, kas tai yra. Kur plaukia tie visi garsus elfai? Padiskutuokim

:shock:

Em... rakint?

Aiškinu (bukvaliai): ta neva "paslaptinga žemė" vadinasi Amanas, arba Valinoras. Ten gyvena valos, kurių vyriausieji vadinami Manve ir Varda. Taip pat ten gyvena elfų... Et, tingiu aiškinti, eik paskaityk: 1) "Žiedų valdovo" priedus; 2) "Silmarillion" (jei nenori angliškai, apie valas ir Valinorą rasi ir mūsų į lietuvių kalbą išverstose pirmose Silo dalyse, žr. forume arba tinklalapyje).

Sėkmės.

hei, bent gijos pavadinimą lietuviškai būtų galima rašyti... Protingiau atrodo.

Nagi, kam taip žiauriai, Starlin. Pabandykime iš to išpešti diskusiją Iš tikrųjų pačiame ŽV, be priedų, apie Valinorą konkrečios informacijos nėra. Pirmą kartą skaitydama ŽV susidariau įspūdį, kad tai kažkoks rojus, kažkas abstraktaus, net nesvajojau, jog tai galėtų būti konkreti fizinė vieta - žinoma, ji 3-iam amžiuje nebėra tokia reali, kokia buvo 1-ame ir 2-ame amžiuose, jau vien todėl, kad ją ne bet kas gali surasti, bet vis tik iš negausių užuominų ŽV susidarai įspūdį, kad tai vos ne alegorija. Pvz. mirties alegorija (buvo man ir tokia mintis kilusi). Toks Valinoro įvaizdis tik prisideda prie elfų nežemiškumo ŽV Paskaitai Silą, ir elfai iš karto ant žemės nusileidžia.
Taip kad "Vakarų" neaiškumas ŽV labai suintriguoja Turbūt toks ir buvo nutylėjimo apie Valinorą tikslas (kaip ir kitų užuominų į Silo istorijas, pvz. Bereno ir Lūtijenos, Earendilio pasakojimų nuotrupos), o iš tikrųjų paaiškinimas, kur jie elfai iškeliauja, reikalautų nemažos Silo dalies apžvalgos, ir tai ŽV tiesiog netiktų ir netilptų (tiesiog atskira istorija).

khem...

kai aš pažiūrėjau filmą tai irgi galvojau kas ten per žemė, galvojau kad tai tik kažkokia metafora, kaip rojus, ir tolkienas jos neaprašė...

deja.. viskas ne taip jinai aprašyta kuo smulkiausiai. sėkmės skaitant.

Aš ne žiauriai, tik šiaip

Na taip, man irgi buvo kilę gausybė minčių apie metaforas ir t.t. ir pan. (ypač - mirties metafora). Bet, galų gale, kad daugmaž išsiaiškintum, nereikia net Silo skaityti - šis tas ir ŽV prieduose yra. A, beje, vienas iš labiausiai man rūpėjusių klausimų buvo, ar išplaukę į Vakarus Frodas su Bilbu tapo nemirtingi. Bet paskui radau TORCe straipsnį ta tema ir viskas paaiškėjo: deja deja...

Aciu uz paaiskinimus:) Del Silmariliono, tai as jo niekur nerandu, gal kas zino, kur gauti? O galbut ji greitai isvers i lietuviu kalba? Nes, kiek zinau, skaityti angliskai ji labai labai sunku

Mhm, tai ne tik vietovė. Jos simbolinė reikšmė ŽV pabaigoje ypač ryški. Kai skaičiau, žodžiais apie "mirties metaforą" tuo momentu negalvojau, bet iš akių vandeningumo galima manyti, jog maždaug taip supratau. Net kai dar neskaitei net priedų, jauti, jog tai jau visai kita erdvė, net jeigu ir panaši į Rojų - jau nebe mūsų gyvenimas. Šioje vietoje tiktų žodis "transcendencija", bet geriau nevartosiu, nes ne per daug moku O kaip po to viskas buvo, perskaičiau JRRT laiškuose.

Paskaitai Silą, ir elfai iš karto ant žemės nusileidžia.

Atvirkščiai, čia tas "Rojus" nuo Žemės pabėgo Man Silo pradžios elfai nėra tokie, kaip atrodė skaitant ŽV, bet ir nėra žemiški it hobitai. Herojinių sakmių veikėjų žemiškumas kitoks.

***

Visgi geriausia Silmarillion skaityti angliškai. O lietuviškai - verčiam 😉 Dabartiniais tempais po kokių 15 metų tikrai turėtų būti

Indraja rašė:Šioje vietoje tiktų žodis "transcendencija", bet geriau nevartosiu, nes ne per daug moku

O kodėlgi ne? Tikrai tinka Kilęs iš žodžio "peržengti, išžengti", lotyniškos formos nerašysiu, nes tiksliai nežinau (transcendere?) Trumpai tariant, transcendencija - ribų peržengimas. Dažniausiai - "mūsų pasaulio" ribų peržengimas. Valinoras (oi kaip į galvą lenda latviškasis Nemirstibas Zemes ) Trečiojo Amžiaus pabaigoje fizine prasme nebėra Ardos dalis - į jį pakliūti galima tik Tiesiuoju Keliu, taigi jau savaime kažkuo neapčiuopiamu, nesuvokiamu. Peržengiant ribą... Ir kartu, galima sakyti, pereinama į kitą egzistencijos lygmenį.

Kur gauti "Silmarillion" mokamai arba dykai, skaityk "Ardos metraščių" giją "Kur ką parduoda", o lietuviški vertimai, kaip sakiau, tinklalapy arba čia pat, šitoj kategorijoj.

Nemanau, kad ši gija išpeš diskusiją Elvyte, reikėtų pasiskaityti kitas Tolkieno knygas, nes kaip aš supratau, nors jų ir neskaičiau, tas kas nepaaiškinama ŽV, paaiškinama Sile. Sėkmės aiškinantis 😉

O man rodos, tai reali vieta, tik perkelta į kitą realybę, kuri yra beveik šalia, ir paliktas "Tiesusis kelias", į kurį patenka norintys grįžti (ir turintys tam teisę elfai), aha, ir kartais kas nors atsitiktinai įmaklina (prisiminkim padavimus apie svečiavimasį pas elfus)...
Tai neturėtų būti "rojus", kur patenka mirusieji - tai paralelinė mūsų Visatai vieta, be to, juk žuvę elfai patenką pas Mandosą (ten dar kita vieta), o mirę žmonės (ir tikriausiai hobitai, kažin, kaip su nykštukais) keliauja dar visai kažkur kitur...

(cituoju Starlin) "A, beje, vienas iš labiausiai man rūpėjusių klausimų buvo, ar išplaukę į Vakarus Frodas su Bilbu tapo nemirtingi. Bet paskui radau TORCe straipsnį ta tema ir viskas paaiškėjo: deja deja..."

Ar tikrai tap liūdnai? Aš jau tiksliai nebesuptatau, skaitydama, dar tie numeroniečiai viską sumaišė - o visgi gal Valinoro žemė, dėl ten gyvenančių valų suteikia nemirtingumą?

Nesuteikia. Dievo dovanos valos atimti negali. Tiesa, Tuoras jį, rodos, gavo - bet "mainais" į Lūtijenos gautą mirtingumą. Ech, ir čia - pusiausvyra

Eh, kam taip žiauriai tą "natūralų prieaugį" reaguliuoja. Galėjo Fediai su Bilbu leist ilgiau pamindyt kelelius Valinore...

Numenore Sauronas pasidarbavo. Tai ir nukeliavo jie Vakaruos.

Hm, visgi įdomu, kaip grįžę/ nukeliavę į Vakarus jautėsi įvairūs veikėjai. Tarkim, Gimlis tarp šitiekos elfų :shock: Pafantazuokim. Manyčiau, jis turbūt tiesiu taikymu nukūrė užsirašyti į stažuotę pas Aulę ir iškišdavo nosį iš kalvės tik dėl pasivaikščiojimų su Lego... Gandalfas, t.y. maja Olorinas, elgėsi kukliai kaip ir prieš išvykdamas, tačiau įgijo keletą keistenybių - ne tik nenusiskuto barzdos, bet ir nuolat vaikščiojo Amano klimatui ne itin pritaikytu keistos formos galvos apdangalu. Be to, valų ir majų draugiją kone visiškai iškeitė į elfų vaikų kompaniją (nė pas Nijeną nebeužsisėdėdavo) ir tapo kažkuo panašiu į neapmokamą (ir, beje, nekviečiamą - ateinančią kai užsimano) darželio auklę. Elfiukai savo paprastumu jam priminė hobitus, tad Olorinas džiugino juos fejerverkais ir nepraleisdavo progų paskatinti įlipti į medį ar atnešti mamai grybų iš miško kitoje upės pusėje...

P.S. "Lapų" auginimo bandymų taip pat būta, bet Javanos pasekėjai paaiškino, jog Sudarkytoje Ardoje nekenksmingas tabakas netgi Valinore neužauginamas...

Viena grazia diena, valu Valentino sventes metu,Frodas,kaip visada vaiksciojo vienas..Liudnomis nuskriausto stirniuko akimis zvilgciodamas i sauletaja Amano pakrante jis vis dusavo ir jaute,kaip jo zilstancios garbanos darosi niekam neidomios bei nereikalingos. Retai jis kada beuzsukdavo i didziuosius Semiumo sodus,kuriuos senasis jo draugas ikure kaip Olorino elfiuku vaiku darzeli... Retai jis kada bepatraukdavo kelionen su Legiu,kursai pamilo vietine blondine elfe ir dabar kelis simtus metu buvo rimtai pasiryzes praleisti su ja miske,vienas kitam ziurint i akis ir klausantis pauksciuku ciulbejimo...
Sitaip jis vienas sauleta popiete vaiksciojo papludimiu,o flegmatiskieji elfai palydedavo ji flegmatisku zvilgsniu..
Ir taip nutiko,nezinomais Eru metais,Eru valia,kad Frodui sirdi staiga uzliejo graziausias valu jausmas..Jo kunas visas suvirpejo,bet Frodas nezinojo kodel..Sirdis trankesi paselusiai,o hobito akys isgastingai pradejo ieskoti Semo.
-Oh Sammmm...
Bet tai buvo ne Semas..Kazkas sviesaus suspindejo is uz aukstu ir placiu Valinoro medziu,auganciu prie pat smeletos pakrantes.. Frodas pajuto savyje neapsakoma smalsuma ir troskima zinoti. Jis pajaute juoka. Ne savo,o kazko kito. Jaute,kaip kazkieno akys idemiai ji seka, Frodas visas sutirtjeo is malonaus netiketumo,kai mintyse pajaute,kad kazkas paliete jo garbanas..
-Chi chi chi...-pasigirdo flegmatiskas juokas is uz slaito. Frodas isgirdo,kaip kazkas tekstelejo vandenin,ir suplasnoje dangun pakilo pauksciai. Genamas neapsakomo smalsumo, Frodas is leto nupedino link sklindancio pliuskenimosi garso.. Palipejes minkstu,lyg pagalves samanu slaitu jis isvydo zavu vaizda:
Pries jo akis atsivere nedidele aikstele,supama aukstuju medziu bei samanomis apaugusiu glotniu uolu. Aiksteles gale tyvuliavo nedidelis neapsakomo skaidrumo ezerelis,o nuo stataus uoleto skardzio i ezereli linksma srovele tekejo tyras vanduo. Frodas ispute akis,kai pamate,jog is vandens isniro elfe mergina. Auksiniai plaukai denge veida bei kuna,kysojo tik smailos ausytes,bet Frodas jaute, jog ir merginos akys itin skvarbios.Jis jaute JOS zvilgsni.Niekada dar jis nebuvo mates ko nors nuostabesnio. Net pirmasis susitikimas su Galadriele nebuvo toks ispudingas.Tiesa pasakius,jis nesitikejo,jog isnirs Golumiskai atrodanti pabaisiuke,isikandusi i dantis zuvi. Taciau elfe buvo aiskiai kazka isikandusi i dantis. Tas kazkas suzibejo sauleje,ir Frodas kiek labiau palinko i prieki,bandydamas (kvailai, tiesa) is tolo iziureti spindinti "kazka". Tuometu mergina isniro is vandens visa, ir letai graksciai nuzingsniavo uz tekancio vandens krioklio. Frodas galejo prisiekti,jog pries dingdama uz vandens sroves,zavioji butybe staiga stabtelejo ir pro plaukus zvilgtelejo i samanota slaita,kur palinkes i prieki ziopsojo hobitas.
Gandalfas tokiu momentu butu nusikrenkstes, Gimlis butu nusijuokes ir pradejes svilpauti apie auksaplaukes elfes jo sapnuose..Semas butu israudes,kaip burokas is jo darzo,Pipinas su Meriu butu mirktele vienas kitam, syspsodamiesi susizvalge ir nuseke auksaplaukei is paskos. Frodas gi,vargselis,sudrebejo, nevalingai suinkste ir...neislaikes pusiausvyros paslydo ant samanu. Garbanius hobitas nusirideno slaitu zemyn,o tolumoje,ant medzio tupintys du pauksciai cirbedami susizvalge. Pauksciu kalbas suprantantis elfas butu galejes patvirtinti,jog dvi paukstes sukikeno..
Frodas pakele samanomis aplipusia galva ir apsidaire. Kazkas kieto gulejo sulauzyta po jo kojomis. Atsikeles jis syptelejo, mat luzes kietas daiktas buvo jo priespieciams isimesta morka is Semiumo sodu...
-Ir ka as cia sau galvojau-tare sau Frodas.-Ziopsau i nuogas elfu mergas,lauzau morkas....nors..-tuo metu jam toptelejo i galva.-o kodel netureciau???
Tada jis vel pajuto ta virpesi savyje,ir nurijes seile, isdriso prieiti prie vandens. Apsidaire. Elfes nebuvo niekur matyti,bet Frodo galvoje vis dar skambejo "chi chi chi",o uzsimerkes jis matydavo idemu zvilgsni pro auksiniu plaukus..
Nezinodamas kodel ir ka daro,Frodas nusimete rubus ir soko i vandeni. Greitai nusiyres i kita kranta,prie tekancio krioklio jis vis dvejojo ar lipti lauk,juk sitaip kukliai apsirenges hobitas niekur nesirodydavo.
-Kad mane kur sungrybiai..-pagalvojo hobitas. -KA AS CIA DARAU??
Nezinodamas ka daryti jis pasinaudojo Olorino patarimu ir...minutei apmastyti panere po vandeniu...Frodas uzsimerke,o skaidrus vanduo ramino jo kuna bei mintis,sirdis nustojo paselusiai dauzytis. Atsimerke jis jau zinodamas ka daryti-po vandeniu augo nuostabios geles, kurios,iskeltos i pavirsiu kuri laika skleidzia nuostabu kvapa. Nuskynes septynias Frodas ryztingai isnere i pavirsiu ir patrauke link uolu,uz kuriu paskutini karta mate elfe. Taciau kai tik Frodas islipo is vandens ji pervere keistas pojutis. Jo mintyse vel atsirado tasai "chi chi chi",suvirpejo sirdis. Stirniuko akimis Frodas atsisuko i kita kranta,kur paliko savo rubus. Salia ju stovejo elfe,slepianti savo kuna po zydru apsiaustu,vietomis nudazytu raudonais atspalviais.. Elfiukstes auksiniai plaukai spindejeo saules sviesoje,o rankomis elfe mojavo mazajam garbaniui kitapus kranto. Tiesa pasakius,ji nebuvo labai auksta,matyt dar jaunute. Bet nei miklumo nei juo labiau,zavesio jai netruko.
Frodas susigribo,jog yra beveik nuogas,tad isikandes geliu puokste i dantis jis pukstelejo atgal i vandeni ligi puses..
"Ne nesugalvok mano drapanu nugvebt,girdi..ne nemanyk"-maste Frodas. Svelniai isikandes i dantis puokste geliu jis pradejo irtis i atgal i kita kranta.
Elfe kuri laika ramiai ziurejo i atplaukianti hobita, tada staigiai uzsimete gobtuva, ciupo Frodo rubus ir, numetusi kazka ant zemes, dingo uz slaito. Frodas tespejo pamatyti kaip vikriai,tarsi kate,elfe keliais judesiais uzsikore samanotu slaitu virsun,ir zvilgtelejusi dar karta atgal pradingo miske.
Frodas bande saukti,taciau isikandes geles negalejo to daryti garsiai ir aiskiai. Vos nepriburbuliaves jis nusyre i kranta ir letai islipo is vandens.
-Mane apmauste du kartus..-liudnai konstatavo garbanius.- Dabar as be rubu,be galimybes susipazinti ir be...
Staiga jo zvilgsnis uzkliuvo uz keisto daikto,gulincio ant zemes. Tai buvo kazkas kieto,beveik plokscio ir keturkampio,ivynioto i brangu maju popieriu. Viskas buvo perrista storu raudono silko siulu bei papuosta raudona gelyte. Elfu rasmenimis buvo uzrasyta:
"garbaniui"
Sudribes ant zemes Frodas smalsiai apsidaire. Nieko nebuvo salia,net pauksciai tupintys ant medziu rodes,sulaike kvepavima. Frodas isvyniojo "garbaniui" skirta paketa... ir neteko zado. Tai buvo plokscia plokstele is gryno aukso, ant kurios raudonuju geleliu rasalu buvo graziai uzrasyta:
Mielas Garbaniau,
Stebejau tave kuri laika…Vaiksciojai vienas ir liudnas,nematei mano zvilgsnio. Viena vakara is giedro nakties dangaus nukrito zvaigzde ir pasake,kad kai ka man turi…Tai turiu pasimt pati..Manau,esi tasai,kurio man reikia,kuri man atnese zvaigzde..buk mano Vala,Valentinu…
Frodas staciai nezinojo kur detis..Jis atidziai apziurejo aukstine plokstele. Kitoje puseje buvo parasyta:
p.s.
niekada pries tai nesu maciusi gauruotojo. Ypac nuogo… Tavo drabuziai prie Dvieju Bilbo azuolu…
Neliko nieko kito,kaip tik atsidusti ir keliauti pusnuogiam prie azuolu giraites. Ten,ant nedideles plikos kalvos, augo du platus azuolai,salia kuriu megdavo sedeti Bilbo ir sekti pasakas elfu vaikuciams. Frodas pastaruoju metu buvo daznas svecias. Jis nekreipdavo i smalsius elfu zvilgsnius. Sie galedavo istisas valandas sustinge netoliese tupeti ir ziureti.. Zinoma,Frodas nezinojo,jog jie tiesiog klausesi pauksciu garsu ir priedo smalsavo,ka gi tasai hobitas ten veikia. Frodas buvo mandagus,ramus, bet mego vienatve,tad nekreipe demesio i stebinciuju minia,kurioje daznai budavo ir JINAI..
Skubedamas jis vos nepamete auksinio “rastelio”,be to vis reikejo dairytis i salis. Minkstomis samanomis buvo smagu begioti tad plikaja azuolu kalvele Frodas pasieke geros nuotaikos. Baugsciai apsidaires jis nemate ne gyvos dvasios aplink, nors jaute,kad dvasios supa miska. Isivaizduojamas kikenimas verte hobita nekantrauti,tad nieko nelaukes jis pasileido kalva aukstyn.. Tarp dvieju placiu azuolu gulejo apvalus akmuo. Medziai buvo tokie stori,kad uz ju noredami galejo pasislepti tuzinas hobitu. Frodui tai nerupejo,mat prie akmens buvo tvarkingai padetas rysulelis su jo drabuziais. Hobitas lengviau atsiduso ir nusisypsojo..
- Kagi, mano daiktai cia,bet neturiu kam padekot,o ir geliu nebus kam iteikt…
- Tai priklauso nuo to,kur laikai akis.-Pasigirdo svelnus balsas.. Frodo kunu nuvillnijo maloni siluma bei virpuliukas. Uz nugaros,is uz vieno medzio staiga isnirusi elfe numete gobtuva ir sypsodamasi idemiai ziurejo i “gauruotaji garbaniu”.
- As..as…sveiki..man labai malo..o kas jus..tu..na..tokia?- teislemeno Frodas. Jis visas nuraudo,ir tik dabar susizgribes ciupo drabuzius prisidengti. Siaip ar taip daresi vesoka, nors nuvilnijusi siluma Frodui salcio neprimine.
-chi chi chi….
-Khem..aciu uz sugrazintus drabuzius,didziai dekingas.. Tik nezinau kam.. As esu Frodas Beg..
-Beginsas 9-pirstis,taip,zinau…-elfe zvilgsniu tyrinejo hobita. Siam tai keistai buvo malonu. Jis jaute,kaip kiekvienas merginos zvilgsnis skverbiasi i ji,tarsi svelnus prisilietimas. Nezinodamas ka toliau daryti jis buvo tiesus:
-Tai ka dabar darysime?..Ta prasme…as…gal noretumei pasivaikscioti?-kreiva sypsena isdave jam nebudinga jauduli. Tai nebuvo stirnos akiu skausmo israiska, Frodas jaudinosi kita prasme..
- Mano vardas..-letai pradejo mergina.- Elenwing…Manau,jog galime pabuti kuri laika ir cia Man visada buvo idomu apie ka mastai sedamas cionais naktimis ligi ryto…
- Na…Taip,priseskime,papasakosiu…Tik leisk man apsirengti..
-Taip zinoma-kiek sumisusi tare elfe.
Jie prisedo ant minkstomis samanomis apaugusio medzio saknu,kurios tarsi prasiskyre ir suformavo savotiska dideli kresla. Is kelioninio krepsio Elenwing issitrauke sidabrini zibinta, kuris vakarejant skleide jaukia siluma bei sviesa. Frodas patiese melsvaji Valinoro apsiausta,kuri jam dovanojo pats Manve. Jie kalbejo ir klausesi vienas kito,ir tai truko visa nakti. Viena akimirka Elenwing nusisypsojo,mat pamate kaip is dangaus, lyg sypsenos blyksnis krito zvaigzde. Zvaigzdes akimirkos spindesys i jos sirdi atnese daug dziaugsmo ir ramybes. O Frodas…Dar niekados jis nesijaute taip gerai sioje zemeje. Jis jautesi taip,lyg naujai gimes,pagaliau atgaves siluma, gyvybe bei ramybe.
Taip greit visa tai nutiko.
Taip lemta buvo.
Ir Manve ir netgi pats Eru,vienintelis, sypsojosi is aukstai ir Valu Valentino diena Valinore giedojo pauksciai…

Indraja:


Aiquen:
Aaaaaaw.... Žavumėlis!

le_golas:
Geras! žemai lenkiuosi prieš Alatar...

(perkėliau)

Kaip ir sakiau (o kai kam nesakiau), man nepatiko, bet šįryt atsikėlus dingtelėjo į galvą, kas būtent nepatiko - mano nuo skaitymų ištinusi galvelė "doesn't buy" poros hobitas+elfė. Nu nežinau, nelimpa, ir viskas. Antra, kas gadina įspūdį - Alatarai, tu man atleisk, bet be liet. raidžių ir normalios skyrybos normaliai skaityti neįmanoma. Šiaip papasakota lyg ir gražiai ir nuosekliai, bet kažkaip man į nieką neįsipaišė, ir išvis, jeigu parašytum romaną - va tada gal būtų įdomu, o toks trumpas... vienžo, I don't buy it.

Rimtai tokia situacija visai neįmanoma, betgi čia - humoras, ir dargi subtilus...

Žinauuu, kad čia humoras, bet net ir humoras turi būt įtikinamas, o man jis nelimpa nors tu ką. Net kažkaip nepadoriai atrodo Pasakysiu paprasčiau: jeigu čia humoras, tai nejuokinga.

Na, čia erotika (kiek jos įmanoma įkišti į Ardą, kad dar nebūtų visai nepadoru), o juokinga (man) kad viskas taip auksiška ir pūkuota, t.y. cukrus užbarstytas visiškai tolygiai, nepaliekant plikų plotelių. O situacija pasirodė visai graudžiai simpatiška - nagi, ar nebūtų gražu, jei Frodas visgi sužinotų, kas yra meilė šiąja prasme?

Beje, labai įdomu, ką Valinore veikė Galadrijelė. Kažkaip nemanau, kad grojo arfa ir gėrėjosi saulėlydžiais. Įtariu, kad jau netrukus pradėjo regzti intrigas - ne norėdama kažkam pakenkti, o norėdama kažką išjudinti...