Puiki rudens diena išaušo...

... ir seržantas Null patraukė į Vilnių, susitikti su savo pasekėjais beigi paaiškinti jiems, kas ir kaip.
Nors žmonės, kurie supa seržantą Null yra tokie, kuriems ir daug aiškinti nieko nereikia, arba patys viską supranta, arba daug kartų viską girdėję ir viską žino.
Kadangi mielam skaitytojui mano mintys čia gali pasirodyti miglotos irgi nesuprantamos, skubu taisyti savo menką suklydimą ir pranešti, kad šią puikią rudens dieną MŪSŲ larperių komanda susirinko į pirmąją oficialią treniruotę. Komanda kol kas dar neturi pavadinimo, bet skubu mieląjį skaitytoją patikinti, jogei šitas nesklandumas bus greitu laiku pašalintas. Treniruotėje dalyvavo šeši žmonės, dar du komandos nariai dėl itin svarbių aplinkybių negalėjo prie mūsų prisijungti, bet dėl to renginys, sakau Tau, anei kiek nenukentėjo. Treniruotę pradėjome lengva mankštele kūnui po penktadieninių nuodėmių išjudinti irgi nuo neveiklumo apdulkėjusiems sąnariams sušildyti. Tuomet griebėme kalavijus ir puolėme jais vėduoti, kaip Jo brangenybė warlordas Smeli mokė, idant gležnos ir nuo elfiškų darbų suminkštėjusios rankelės prie kardo rankenos grubumo ir geležtės skaudumo įprastų. Po tam kibome kits kitam į gerklę ašmenimis ginkluoti bei skydais prisidengę - be menkiausio pykčio, broliškai kits kitą paplekšnodami, mokėmės kautis kaip kad kariūnams ir pridera. Vėliau gi čiupome lankus ir laidėm vinklias vylyčias į taikinį - kad ne tik ranka smarki būtų, bet ir žvilgsnis aštrus irgi žudantis pasidarytų. Nagi o paskum, kiek ne kiek pailsėję, vaidybos amatą kibome studijuoti, gerai atmindami, jogei bet kurios lauko žaidynės - tai ne tik kirstynės, bet ir liežuvio vinklumas, akių šviesumas ir proto miklumas. Jei mielasis skaitytojas pageidaus, galėsime keletą mūsų vaidintų epeisodijų čia aprašyti...

Dabar suprantu, kaip pasijuto Sauronas, kai jam ėmė giedoti tuo metu turėjęs orko pavidalą Finrodas.

Epeisodijų irgi kitų smulkmenų geidžia mūsų širdys...

Štai viena iš scenelių, kurią teko treniruotėje suvaidinti maniškiams:

Miško gūduma. Kažkur toli kairėje girdėti rimstantys kautynių garsai; prieš maždaug pusantros valandos čia prasidėjo Trijų Armijų Mūšis - jungtinės elfų ir nykštukų pajėgos, trumpam pamiršusios senas skriaudas ir išdavystes, žengė petys petin atremti iš rytų plūstelėjusios Uruk-Chano orkų ordos. Kuo baigiasi mūšis, elfas Irandilas iš Minas - Mitrilo, negali pasakyti: jis kautynių metu buvo nublokštas nuo būrio, kuriam vadovavo, ir traukdamasis pasiklydo miške. Bent jau tokią legendą Irandilas kuria sau ir kitiems atsargiai tipendamas giria bei melsdamas dievų, kad jo blizgančių, aukštą rangą ir kilmę išduodančių šarvų nepastebėtų blyksint pro medžius priešas. O tiesa kur kas niūresnė - pamatęs į jo ietininkų kuopą atlekiant ištisą orkų vargų raitelių batalioną, Irandilas, neabejodmas kovos baigtimi, paliko likimo valiai savo karius ir spruko miškan, stengdamasis negirdėti elfiškų klyksmų ir vilkų urzgimo, lydimo trupinamų kaulų traškesio... Pavargęs nuo bėgimo Irandilas didžiai bei nemaloniai nustemba pamatęs, jog kelią jam pastoja akivaizdžiai nuo būrio pasimetęs orkų kirvininkas Bagratas. Tas, rodosi, be gaujos saviškių už nugaros jaučiasi nejaukiai prieš, kad ir vienišą, ilgaausį, todėl neskuba čia pat padalinti jo kirviu į dvi dalis. tad ar pavyks Irandilui ir vėl išnešti sveiką kailį, galbūt išsaugant paskutiniuosius garbės likučius?..

(su garbe tai nepavyko jam, vargšui - orkas vaidinant Irandilą išrengė nuogai, pasiimdamas viską, ką galima pragerti, bet paliko gyvą )

Jep, iš pirmosios žinutės matyt, jog rimtai žmonės šį kartą ruošis. Tokiems orkams netoliese trankantis reiks ekstra saugumo priemonių imtis... Reik tikėtis, kad daugiau pasitikėjimo taipogi bus įgyta ir nebėgios orkiniai varlordai šiaip sau iš mūšio lauko

Menkutė pastabėlė:
Mielasis skaitytojas galėjo apsigauti dėl to, kad šią žinutę patalpinau į "Orkynę" o ne į "Rohano lygumas". Tiesiog nenorėjau ten brukti šios informacijos, kol mūsų komanda dar neturi pavadinimo irgi nenusprendė, kad metas pradėti rekrūtuoti žmonės. BET: niekur neminėjau, kad tai bus ORKŲ komanda. Toli gražu - mes netgi kostiumus ketiname ruošti taip, kad jie, su nedidelėmis modifikacijomis, tiktų IR orko (ir ne šiaip kokio nudiržėlio, o Uruk-Hajaus), ir elfo, ir žmogaus vaidmeniui. Dėl rasių ir konkrečios koncepcijos spręsime atskirai prieš kiekvienas žaidynes bendru sutarimu. Komandos tikslas - ruošti ne vienos ar kitos rasės žaidėją, o larperį, kuris mokėtų ir kautis, ir vaidinti (ir kovinis ir nekovinis personažas galėt būti). Tai galėtū pailiustruoti kitas epizodas, kurį teko suvaidinti maniškiams:

Ogis, arba kaip pats mėgdavo prisistatyti, Meistras Ogibandas, buvo paprasčiausias Šarkuno miesto ištvirkėlis, girtuoklis ir sumaišties kėlėjas, nors pačiam labaiu patiko epitetai "širdžių rijikas, šmaikštuolis bei saldžiabalsis". Šįkart vyrukas pakliuvo į itin nemalonią situaciją - pirklio rasmundo žmona Matilda, su kuria Ogis mėgdavo pasilinksminti vyrui išvykus į užjūrį, suuodusi, kad ji nevienintelė su kuria Ogis mėgdavo pasilinksminti vyrui išvykus į užjūrį, iš pavydo užsiundo ant jo pagarsėjusį galvažudį Eriką. Gana sėkmingai mėtęs pėdas, Ogis staiga pakliūva į akligatvį - trauktis nėra kur, durklą kažkur pametė sprukdamas, vienintelis ginklas- liežuvis. Tik ar padės jis apsisaugoti nuo artėjančio bandito, kuris, kaip kalbama, yra kastratas ir jaučia ypatingą malonumą daužydamas visokius ištvirkėlius bei palaidūnus?

Praėjusį šeštadienį vyko antroji mūsų treniruotė. Nuostabu ir žavu, kad kai kurie žmonės jau ima rodyti progresą fechtavime, kiti - šaudyme iš lanko. Aišku, progresas būna labai greitas, kai pradedi kažkuo užsiiminėti - nuo nulio iki pusės augama greitai, vėliau progresas paprastai būna nebe toks pastebimas ir treniruotės tampa rutina. Ieškosime būdų, kaip to išvengti. Bet noriu su Jumis pasidalinti aštriais pojūčiais, kuriuos suteikė šaudymas į judantį taikinį. Juo teko pabūti kiekvienam, atėjusiam šeštadienį, taigi ir man. Jausmas nerealus. Nors ir galvą saugo šalmas, o kūną - skydas, imi nejučiom kakoti į kelnes, kai pamatai, kad į tave taikosi būrelis lankininkų, tegu ir su paminkštintomis strėlėmis. Po to jos viena po kitos ima švilpti pro ausis, dauguma "limpa" į skydą (kartais net ranką suskausdavo, ir pagalvoji, kad į pliką šoną nenorėtum gauti 😉 ). Kai galų gale prieini iki lankininkų, jauti, kad rankos virpa nuo adrenalino. Šaudyti į artėjantį priešą irgi smagu - čia nebeskiri dėmesio stovėsenai, įtempimui, tik rūpiniesi, kaip kuo daugiau strėlių paleisti, iki kol tavęs nepasiekė piktas piešas. Super

dabar tep...kur jus treniruojates ir kada? nujauciu, kad informacija specialiai slepiama nuo kai kuriu asmenu..

Ne, ši informacija nėra nuo nieko slepiama. Tačiau kol nuo kitų panašių darinių - buvusių ar esamų - skiriamės tik keletu konceptualių niuansų, kol, galų gale, neparuošėm savo interneto svetainės, nenoriu plačiau skelbti. Tik va su jumis ir dalinuosi savo potyriais bei pastabomis. Šiaip mes nesame kokia nors uždara sekta, visi laukiami pas mus, tik jau ne aš vienas spręsiu, ką mes norime priimti į komandą - kurios pagrindinis šūkis yra "pas mus-visi bičiuliai", o ko ne. O tie, kas nori sudalyvauti treniruotėse, kurios vyksta šeštadieniais, kol gražus oras- Vingio parke, gali nepatingėti man brūkštelėti asmeniškai. 😉 Kai kas taip ir padarė...

Na ką, šį savaitgalį turėjom keletą naujokų ir visi pasirodė puikiai, nepaisant to, ką mūsų teatro meistras bambaliuoja. Nuo kai kurių naujokų gerokai skauda galūnes man šiandien, bet aš nepiktas žmogus, kol nelūžo niekas - nekerštausiu 😉

siandien treniruote buvo? Ka veiket jei buvo?

Aisku, kad buvo 😉 tik absoliuti dauguma komandos isvakarese balaivojo - sventem vienos is musiskiu gimtadieni, tai treniravomes tik keturiese. Standartiskai - mankstele, kirstynes, saudymas...

ka vekie klubiukas pastaraisiais metais rasite cia:
http://www.cloudappreciationsociety.org/

Super nuoroda, dėkui. Pora nuotraukų mane ką tik ištraukė iš nemenkos bėdos darbe.

prasom, nera uz ka

Smeli, nesate visiskai teisus (atsiprasau uz svepla teksta)

ne vien debesis skaiciavom siemet - issiunteme delegacija i Mytofesta pavyzdziui,
isgereme nemazai alaus, bet is esmes "Slibinas" dabar jau egzistuoja tik kaip grazi ideja, kurios arba neimanoma Lietuvoje apskritai realizuoti, arba ne tai ne mano jegoms. Kuo as netikiu

kazkaip zmonems neidomu zaist

Raudonos Rankos ideja buvo pastovus "in-game" ir pastovus fun

geriausiai viska pasako Majos komentaras -

warlordas: snaga Maja, ar pasiruosei kovoms?
maja: mes dar nedavaziavome

vienzo lietuviai dar nedavaziave, vaziuoja dar
kai davaziuos bus ir Slibinas ir RRanka


o siaip tai real life irgi yra geimas ir nekikevienam zmogui gali pavyksti dalyvauti dviejuose "in-game" is karto


va si karta pabandysime padaryti in-game warhammer miniatiuru pagalba
gal prisijungsi? juk armija savo tai turi

Hmm... Kas dar dalyvauja?

nugi paskaityk tema "Antrasis Forumo karas gyvai"
Orkyneje

dalyvauja visi geriausieji!