Žinutė #1
Edhellen - pirma pamoka
~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~
Žodžių tvarka sakinyje. Artikelis. Kuopinė daugiskaita. Bendros žinios apie veiksmažodį.
Žodžių tvarka sakinyje
Apie žodžių tvarką daug neprirašysi. Paprastai ji tokia pati kaip anglų kalbos, taigi panaši ir į lietuvių kalbos. Tik reikia įsidėmėti vieną dalyką: paprastai būdvardis eina po daiktavardžio, kurį apibūdina. Taigi ne gražus miškas o miškas gražus. Pirmoji versija būtų labiau poetinė.
Artikelis
Kaip ir kvenja, sindų kalba neturi nežymimojo artikelio.
Stop. Ar žinote, kas tas artikelis? Tikriausiai dauguma mokotės anglų, vokiečių ar prancūzų kalbos, bet vis vien pravartu truputį paaiškinti. Artikelis – tai toks žodelytis, vartojamas su daiktavardžiu ir suteikiantis truputį daugiau informacijos apie jį: pavyzdžiui, ar anksčiau esame su šiuo daiktu sakinyje / kalboje / istorijoje susidūrę, o gal kalbame bendrai apie visus tokio tipo daiktus. Nežymimasis artikelis anglų kalboje yra a, žymimasis – the.
Taigi sindų kalboje jeigu žodis pasirodo be artikelio, jis atitiktų anglų kalbos žodį su nežymimuoju artikeliu. O štai anglų the atitinka sindų žymimasis artikelis i.
Vartosena: palyginkime anglų kalbos a king ir the king: pirmasis reiškia karalių apskritai, bet kokį karalių; antrasis – konkretų karalių, apie kurį kalbame, kurį turime omenyje. Taip pat bus ir su sindų kalbos aran ir i aran.
Dėmesio: kartais artikelis parašomas taip: iAran, i-aran, i.aran (čia taškelis turi būti aukščiau, per vidurį).
Tačiau sindų kalba nuo kvenjos skiriasi tuo, kad turi artikelį, vartojamą su daiktavardžiais daugiskaitoje. Taigi kadangi erain yra aran daugiskaita, su šiuo daiktavardžiu jau nebegalime vartoti vienaskaitos artikelio „i“ – tam yra daugiskaitos artikelis in: in erain.
Apie artikeliu būtų tiek, jei ne dar vienas dalykas: yra nuomonė, grindžiama pavyzdžiu ir Ithil, kad prieš daiktavardį, prasidedantį balsiu i-, vartojamas vienaskaitos žymimasis artikelis ir. Tačiau iš tiesų neaišku, ar tikrai tai Tolkinas turėjo omenyje (tuo labiau kad su žodžiu „Ithil“ – Mėnulis – išvis nereikia artikelio). Todėl siūlau su žodžiais, prasidedančiais i-, vartoti tą ptį artikelį i. Jeigu kieno nors sindiškuose tekstuose aptiksite ir, neišsigąskite...
Ir
Taip, paprasčiausias žodelis „ir“... Sindų kalboje jis taip pat paprastas: a. Tačiau prieš žodį, kuris prasideda balsiu, žodelytis virsta į ah.
Plg. Aragorn a Legolas; Legolas ah Aragorn.
Kuopinė daugiskaita
Daiktavardžių ir būdvardžių daugiskaita sindų kalboje sudaroma pakankamai sudėtinga, prie jos grįšime vėliau, o pirmai pamokai užteks sužinoti apie kuopinę daugiskaitą. Ji žymi ne šiaip sau daug ko nors, o grupę, kuopą, savotišką organizuotą sankaupą ar net ordą. Pvz. êl yra “žvaigždė”, o elenath – “visos žvaigždės, žvaigždėtas dangaus skliautas, žvaigždės kaip visuma”. Jeigu kalbame tiesiog apie keletą atsitiktinių žvaigždelių, vartosime normalią (tiesa, netaisyklingai sudaromą...) daugiskaitą elin. Kartais kuopinė daugiskaita atstoja dviskaitą, plg. Argonath – „karališkųjų akmenų pora“.
Svarbu paminėti, kad daiktavardžiai kuopinėje daugiskaitoje vartojami su daugiskaitos artikeliu (jei, žinoma, išvis to artikelio reikia). Pvz. in elenath.
Šiai daugiskaitai sudaryti yra kelios skirtingos galūnės.
* -ath yra dažniausiai vartojama galūnė.
--- Ji virsta į -iath, kai pridedama prie daiktavardžio, kurio kamieninis balsis yra i. Kamieninis balsis – pagrindinis, dominuojantis balsis, ypač akivaizdus vienskiemeniuose žodžiuose: pvz. gîl “žvaigždė” -> giliath. Kitas pavyzdys iš Tolkino raštų - feir „mirtingasis“ -> firiath.
--- Jeigu -ath pridedama prie daiktavardžio, kuris baigiasi -nc, -m, -nt arba -nd, šios priebalsių samplaikos virsta atitinkamai į -ng-, -mm-, -nn-, -nn. Kadangi garsas [v] rašomas kaip f tik žodžio gale, tai ir -f pavirs į -v-.
Pavyzdžiai: ranc „ranka“ -> rangath; lam „kalba“ -> lammath; cant „forma“ -> cannath; thond „šaknis“ -> thonnath; ylf „indas gerti“ -> „ylvath“.
* -rim vartojama tautoms, etninėms grupėms, padermėms žymėti.
Nors turime gerai žinomą pavyzdį Periannath (iš perian – „pusinukas“), galūnė -rim taip pat dažna. Pvz. Nogothrim „dvarfai“.
* -hoth yra galūnė, reiškianti ordą, būrį, vartojama negatyviuose kontekstuose.
Žinomiausias pavyzdys – Glamhoth, „triukšmo orda“. Šitaip elfai vadino orkus, orkų būrį.
Bendros žinios apie sindų kalbos veiksmažodį
Sindų kalboje esama dviejų veiksmažodžių grupių.
Didesnioji – išvestiniai (derived) veiksmažodžiai, dažnai vadinami A-veiksmažodžiais (A-verbs), nes jie visi baigiasi -a. A-veiksmažodžiai atsirado prie pirmykštės elfų kalbos kamieno prijungus galūnę. A-veiksmažodžio pavyzdžiu galėtų būti lacha- „liepsnoti“.
Mažesnė grupė – paprastieji (simple, primitive, strong), arba I-veiksmažodžiai. Jie tiesiogiai susidarė iš pirmykščio kamieno. I-veiksmažodžiais jie vadinami, nes jų esamasis laikas bei bendratis sudaromi su jungiamuoju balsiu –i-. I-veiksmažodžio pavyzdys – ped- „kalbėti“.
Šios formos, paprastai žodyne rašomos su brūkšneliu gale, nėra bendratis. Tai yra kamienas, „medžiaga“, iš kurios bus sudaromos visos formos. Tačiau į lietuvių kalbą tenka jas versti bendratimi.
~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~
Kad išgyventumėte tarp elfų...
PT=post-Tolkien, t.y. frazės, sukurtos (arba didelė tikimybė kad sukurtos) iš turimos medžiagos, bet nepasirodančios Tolkino raštuose.
*...kaip pasisveikinti?
Suilad – sveika(s)! PT.
Mae govannen – sveika(s) sutikta(s) (pažodžiui)!
Le suilon – itin mandagiai galima pasakyti ir taip. Pažodžiui reiškia “sveikinu Jus”. PT.
*…kaip prisistatyti?
Im [vardas] – aš [vardas].
*…kaip atsisveikinti?
Cuio vae, kai kurie sakytų cuio mae (apie mutacijas kalbėsime vėliau) – (pažodžiui) “gyvenk gerai”. PT.
Novaer – kvenjiško Namárië atitikmuo. PT.
~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~
Šios pamokos gramatika trumpai
*Žodžių tvarka sindiškame sakinyje tokia pati kaip ir lietuviškame, tačiau būdvardis paprastai eina po daiktavardžio.
* Sindų kalba nežymimojo artikelio neturi. Žymimasis vienaskaitos artikelis yra i, daugiskaitos – in.
*Ir sindiškai yra a, prieš balsiu prasidedantį žodį – ah.
*Kuopinė daugiskaita skirta žymėti grupei, kuopai, ordai ir pan., t.y. ne šiaip sau, o organizuotai, kažkuo tarpusavyje susijusiai daiktų sankaupai.
--- -ath yra dažniausiai vartojama galūnė. Ji virsta į -iath, jei daiktavardžio kamieninis balsis –i-. Kinta tam tikri žodžio galo priebalsiai:
-nc -> -ng-
-m -> -mm-
-nt -> -nn-
-nd -> -nn
-f -> -v-.
--- -rim vartojama etninėms grupėms, padermėms, tautoms žymėti.
--- -hoth vartojama neigiama prasme, žymėti gaujai, būriui, ordai.
*Sindų kalbos veiksmažodžiai būna dviejų rūšių.
--- A-veiksmažodžiai: tokie, kurie baigiasi –a.
--- I-veiksmažodžiai: tokie, kurie baigiasi priebalsiu.
~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~
Žodynėlis
a, ah ir
adar tėvas
aran karalius
i, in žymimasis artikelis
edhel elfas
elleth elfė
ion sūnus
ithildin itildinas (medžiaga, švytinti mėnesienoje ir žvaigždžių šviesoje)
naneth motina
nogoth dvarfas
onod entas
orch orkas, goblinas
orod kalnas
parf knyga
peredhel puselfis
roch arklys, žirgas
sell duktė
ylf indas gerti, taurė
~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~
Labai lengvi namų darbai
I.
Išverskite į lietuvių kalbą. Žymimąjį artikelį verskite {}.
1. I Edhel ah i elleth.
2. Im orch. Mae govannen!
3. I orod, i ion ah i aran.
4. Ylf a parf.
5. Finrod ah Andreth.
II.
Sujunkite jungtuku “ir”.
1. Naneth / adar.
2. Ylf / ithildin.
3. Peredhel / edhel.
4. Edhel / peredhel.
5. Legolas / Elrond.
III.
Sudarykite šių žodžių kuopinę daugiskaitą: sell, onod, parf, aran.
~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~
Namų darbus atsiuntė / Neatsiuntė
Aredhel +
Astaldor +
Baineth +
Gwirith +
Mithrandir +
Vyšnė +
le_golas +
Darnhelm +
Elleth +
Nimrodel +
Evolet +
Ferrum +
~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~
Žodžių tvarka sakinyje. Artikelis. Kuopinė daugiskaita. Bendros žinios apie veiksmažodį.
Žodžių tvarka sakinyje
Apie žodžių tvarką daug neprirašysi. Paprastai ji tokia pati kaip anglų kalbos, taigi panaši ir į lietuvių kalbos. Tik reikia įsidėmėti vieną dalyką: paprastai būdvardis eina po daiktavardžio, kurį apibūdina. Taigi ne gražus miškas o miškas gražus. Pirmoji versija būtų labiau poetinė.
Artikelis
Kaip ir kvenja, sindų kalba neturi nežymimojo artikelio.
Stop. Ar žinote, kas tas artikelis? Tikriausiai dauguma mokotės anglų, vokiečių ar prancūzų kalbos, bet vis vien pravartu truputį paaiškinti. Artikelis – tai toks žodelytis, vartojamas su daiktavardžiu ir suteikiantis truputį daugiau informacijos apie jį: pavyzdžiui, ar anksčiau esame su šiuo daiktu sakinyje / kalboje / istorijoje susidūrę, o gal kalbame bendrai apie visus tokio tipo daiktus. Nežymimasis artikelis anglų kalboje yra a, žymimasis – the.
Taigi sindų kalboje jeigu žodis pasirodo be artikelio, jis atitiktų anglų kalbos žodį su nežymimuoju artikeliu. O štai anglų the atitinka sindų žymimasis artikelis i.
Vartosena: palyginkime anglų kalbos a king ir the king: pirmasis reiškia karalių apskritai, bet kokį karalių; antrasis – konkretų karalių, apie kurį kalbame, kurį turime omenyje. Taip pat bus ir su sindų kalbos aran ir i aran.
Dėmesio: kartais artikelis parašomas taip: iAran, i-aran, i.aran (čia taškelis turi būti aukščiau, per vidurį).
Tačiau sindų kalba nuo kvenjos skiriasi tuo, kad turi artikelį, vartojamą su daiktavardžiais daugiskaitoje. Taigi kadangi erain yra aran daugiskaita, su šiuo daiktavardžiu jau nebegalime vartoti vienaskaitos artikelio „i“ – tam yra daugiskaitos artikelis in: in erain.
Apie artikeliu būtų tiek, jei ne dar vienas dalykas: yra nuomonė, grindžiama pavyzdžiu ir Ithil, kad prieš daiktavardį, prasidedantį balsiu i-, vartojamas vienaskaitos žymimasis artikelis ir. Tačiau iš tiesų neaišku, ar tikrai tai Tolkinas turėjo omenyje (tuo labiau kad su žodžiu „Ithil“ – Mėnulis – išvis nereikia artikelio). Todėl siūlau su žodžiais, prasidedančiais i-, vartoti tą ptį artikelį i. Jeigu kieno nors sindiškuose tekstuose aptiksite ir, neišsigąskite...
Ir
Taip, paprasčiausias žodelis „ir“... Sindų kalboje jis taip pat paprastas: a. Tačiau prieš žodį, kuris prasideda balsiu, žodelytis virsta į ah.
Plg. Aragorn a Legolas; Legolas ah Aragorn.
Kuopinė daugiskaita
Daiktavardžių ir būdvardžių daugiskaita sindų kalboje sudaroma pakankamai sudėtinga, prie jos grįšime vėliau, o pirmai pamokai užteks sužinoti apie kuopinę daugiskaitą. Ji žymi ne šiaip sau daug ko nors, o grupę, kuopą, savotišką organizuotą sankaupą ar net ordą. Pvz. êl yra “žvaigždė”, o elenath – “visos žvaigždės, žvaigždėtas dangaus skliautas, žvaigždės kaip visuma”. Jeigu kalbame tiesiog apie keletą atsitiktinių žvaigždelių, vartosime normalią (tiesa, netaisyklingai sudaromą...) daugiskaitą elin. Kartais kuopinė daugiskaita atstoja dviskaitą, plg. Argonath – „karališkųjų akmenų pora“.
Svarbu paminėti, kad daiktavardžiai kuopinėje daugiskaitoje vartojami su daugiskaitos artikeliu (jei, žinoma, išvis to artikelio reikia). Pvz. in elenath.
Šiai daugiskaitai sudaryti yra kelios skirtingos galūnės.
* -ath yra dažniausiai vartojama galūnė.
--- Ji virsta į -iath, kai pridedama prie daiktavardžio, kurio kamieninis balsis yra i. Kamieninis balsis – pagrindinis, dominuojantis balsis, ypač akivaizdus vienskiemeniuose žodžiuose: pvz. gîl “žvaigždė” -> giliath. Kitas pavyzdys iš Tolkino raštų - feir „mirtingasis“ -> firiath.
--- Jeigu -ath pridedama prie daiktavardžio, kuris baigiasi -nc, -m, -nt arba -nd, šios priebalsių samplaikos virsta atitinkamai į -ng-, -mm-, -nn-, -nn. Kadangi garsas [v] rašomas kaip f tik žodžio gale, tai ir -f pavirs į -v-.
Pavyzdžiai: ranc „ranka“ -> rangath; lam „kalba“ -> lammath; cant „forma“ -> cannath; thond „šaknis“ -> thonnath; ylf „indas gerti“ -> „ylvath“.
* -rim vartojama tautoms, etninėms grupėms, padermėms žymėti.
Nors turime gerai žinomą pavyzdį Periannath (iš perian – „pusinukas“), galūnė -rim taip pat dažna. Pvz. Nogothrim „dvarfai“.
* -hoth yra galūnė, reiškianti ordą, būrį, vartojama negatyviuose kontekstuose.
Žinomiausias pavyzdys – Glamhoth, „triukšmo orda“. Šitaip elfai vadino orkus, orkų būrį.
Bendros žinios apie sindų kalbos veiksmažodį
Sindų kalboje esama dviejų veiksmažodžių grupių.
Didesnioji – išvestiniai (derived) veiksmažodžiai, dažnai vadinami A-veiksmažodžiais (A-verbs), nes jie visi baigiasi -a. A-veiksmažodžiai atsirado prie pirmykštės elfų kalbos kamieno prijungus galūnę. A-veiksmažodžio pavyzdžiu galėtų būti lacha- „liepsnoti“.
Mažesnė grupė – paprastieji (simple, primitive, strong), arba I-veiksmažodžiai. Jie tiesiogiai susidarė iš pirmykščio kamieno. I-veiksmažodžiais jie vadinami, nes jų esamasis laikas bei bendratis sudaromi su jungiamuoju balsiu –i-. I-veiksmažodžio pavyzdys – ped- „kalbėti“.
Šios formos, paprastai žodyne rašomos su brūkšneliu gale, nėra bendratis. Tai yra kamienas, „medžiaga“, iš kurios bus sudaromos visos formos. Tačiau į lietuvių kalbą tenka jas versti bendratimi.
~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~
Kad išgyventumėte tarp elfų...
PT=post-Tolkien, t.y. frazės, sukurtos (arba didelė tikimybė kad sukurtos) iš turimos medžiagos, bet nepasirodančios Tolkino raštuose.
*...kaip pasisveikinti?
Suilad – sveika(s)! PT.
Mae govannen – sveika(s) sutikta(s) (pažodžiui)!
Le suilon – itin mandagiai galima pasakyti ir taip. Pažodžiui reiškia “sveikinu Jus”. PT.
*…kaip prisistatyti?
Im [vardas] – aš [vardas].
*…kaip atsisveikinti?
Cuio vae, kai kurie sakytų cuio mae (apie mutacijas kalbėsime vėliau) – (pažodžiui) “gyvenk gerai”. PT.
Novaer – kvenjiško Namárië atitikmuo. PT.
~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~
Šios pamokos gramatika trumpai
*Žodžių tvarka sindiškame sakinyje tokia pati kaip ir lietuviškame, tačiau būdvardis paprastai eina po daiktavardžio.
* Sindų kalba nežymimojo artikelio neturi. Žymimasis vienaskaitos artikelis yra i, daugiskaitos – in.
*Ir sindiškai yra a, prieš balsiu prasidedantį žodį – ah.
*Kuopinė daugiskaita skirta žymėti grupei, kuopai, ordai ir pan., t.y. ne šiaip sau, o organizuotai, kažkuo tarpusavyje susijusiai daiktų sankaupai.
--- -ath yra dažniausiai vartojama galūnė. Ji virsta į -iath, jei daiktavardžio kamieninis balsis –i-. Kinta tam tikri žodžio galo priebalsiai:
-nc -> -ng-
-m -> -mm-
-nt -> -nn-
-nd -> -nn
-f -> -v-.
--- -rim vartojama etninėms grupėms, padermėms, tautoms žymėti.
--- -hoth vartojama neigiama prasme, žymėti gaujai, būriui, ordai.
*Sindų kalbos veiksmažodžiai būna dviejų rūšių.
--- A-veiksmažodžiai: tokie, kurie baigiasi –a.
--- I-veiksmažodžiai: tokie, kurie baigiasi priebalsiu.
~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~
Žodynėlis
a, ah ir
adar tėvas
aran karalius
i, in žymimasis artikelis
edhel elfas
elleth elfė
ion sūnus
ithildin itildinas (medžiaga, švytinti mėnesienoje ir žvaigždžių šviesoje)
naneth motina
nogoth dvarfas
onod entas
orch orkas, goblinas
orod kalnas
parf knyga
peredhel puselfis
roch arklys, žirgas
sell duktė
ylf indas gerti, taurė
~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~
Labai lengvi namų darbai
I.
Išverskite į lietuvių kalbą. Žymimąjį artikelį verskite {}.
1. I Edhel ah i elleth.
2. Im orch. Mae govannen!
3. I orod, i ion ah i aran.
4. Ylf a parf.
5. Finrod ah Andreth.
II.
Sujunkite jungtuku “ir”.
1. Naneth / adar.
2. Ylf / ithildin.
3. Peredhel / edhel.
4. Edhel / peredhel.
5. Legolas / Elrond.
III.
Sudarykite šių žodžių kuopinę daugiskaitą: sell, onod, parf, aran.
~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~*~
Namų darbus atsiuntė / Neatsiuntė
Aredhel +
Astaldor +
Baineth +
Gwirith +
Mithrandir +
Vyšnė +
le_golas +
Darnhelm +
Elleth +
Nimrodel +
Evolet +
Ferrum +
Ta proga priminsiu, kad žodžio gale f tariama kaip [v]. Tikiuosi, nepamiršot tarimo ir kirčiavimo? Šįkart pamiršau įtraukti kirčiavimo pratimų. Nieko, bus laiko 
Čia humoras ar nenuskaitymas? 
