Q13 - savybiniai įvardžiai, gerundijus, liepimai ir kt.

TRYLIKTA PAMOKA
Savybiniai įvardžiai, gerundijus, šalutiniai sakiniai, liepimai ir norai

Savybiniai įvardžiai

Jau mokame įvardines galūnes, kurios nusako, kas atlieka veiksmą. Labai panašios į jas yra ir galūnės, kurios pridedamos prie daiktavardžio ir parodo, kam daiktas priklauso – savybinių įvardžių galūnės. Nuo anksčiau išmoktų galūnių jos skiriasi tik tuo, kad vietoj galinės –ë turi –a, pvz., -nya “mano”, -lva “mūsų” ir t.t. Nėra aišku, kaip elgtis su galūne, reiškiančia “jų” – pagal dėsningumą turėtų išeiti galūnė –nta (iš -ntë), kurią ir vartosime, tačiau, atkreipkite dėmesį, ji sutampa su alatyvo dviskaitos galūne, ir prasmę tokiu atveju reikia suprasti iš konteksto.
Lentelė atrodytų taip:

Vienaskaita:
1. –nya “mano”
2. –lya “Jūsų”
2. –tya(?) “tavo”
3. –rya “jo, jos” (kitų variantų, atitinkančių kitus 3-io asmens galūninius įvardžius, nėra)
Daugiskaita:
1. –lva, -lma, -mma (mūsų)
2. –lla(?) “Jūsų”
2. –cca(?) “jūsų”
3. –nta(?) “jų”

Savybinio įvardžio galūnė pridedama prie daiktavardžio vienaskaitos vardininko, t.y. prie pačios paprasčiausios jo formos. O tuomet su tokiu galūnę gavusiu žodžiu galima elgtis kaip ir su bet kokiu kitu daikatavardžiu: jis gali keisti skaičių bei linksnį. Šitaip kombinuojant savybines bei linksnių galūnes, vienas paprastas kvenjos daiktavardis gali įgyti daugybę įvairiausių formų ir reikia mokėti jas atpažinti.

Pavyzdžiui pateikiu žodžio sambenya “mano kambarys” visus linksnius:
Vardininkas/galininkas: vns. sambenya “mano kambarys”, dvisk. sambenyat “du mano kambariai”, dgs. sambenyar “mano kambariai”;
Kilmininkas: vns. sambenyo “mano kambario”, dvisk. sambenyato “dviejų mano kambarių”, dgs. sambenyaron “mano kambarių”;
Savybinis/būdvardinis linksnis: vns. sambenyava “mano kambario”, dvisk. sambenyatwa “dviejų mano kambarių”, dgs. sambenyaiva “mano kambarių”;
Naudininkas: vns. sambenyan “mano kambariui”, dvisk. sambenyant “dviems mano kambariams”, dgs. sambenyain “mano kambariams;
Įnagininkas: vns. sambenyanen “mano kambariu”, dvisk. sambenyanten “dviem mano kambariais”, dgs. sambenyainen “mano kambariais”;
Alatyvas: vns. sambenyanna “į mano kambarį”, dvisk. sambenyanta “į du mano kambarius”, sambenyannar “į mano kambarius”;
Abliatyvas: vns. sambenyallo “iš mano kambario”, dvisk. sambenyalto “iš dviejų mano kambarių”, dgs. sambenyallon “iš mano kambarių”.
Vietininkas: vns. sambenyassë “mano kambaryje”, dvisk. sambenyatsë “dviejuose mano kambariuose”, dgs. sambenyassen “mano kambariuose”.

Pastabos. Jei daiktavardis baigiasi priebalsiu, vienaskaitoje įterpiama balsė –e-, o daugiskaitoje – balsė –i-, pvz. atar --> atarelma --> atarilmar. Išimtį sudaro –nya “mano” – kai ši galūnė pridedama prie daiktavardžio, kuris baigiasi priebalsiu, visada įterpiama balsė –i-, pvz. atar --> atarinya --> atarinyar.
Kartais, panašiai, kaip alatyve ir abliatyve, galūnė pusiau susilieja su šaknimi: aran + -nya --> aranya, mindon --> mindonya.

Gerundijus

Kas yra gerundijus, lengviausia paaiškinti lyginant su anglų kalba. Joje gerundijus sudaromas galūne –ing ir, kaip ir kvenjoje, nurodo veiksmą, jo procesą: finding the treasure was wonderful “rasti lobį buvo nuostabu”, arba “lobio radimas buvo nuostabus”, tačiau gerundijus nėra daiktavardis, nors, tiesą sakant, jis nėra ir veiksmažodis. Tai yra tokia veiksmažodžio forma, kuri elgiasi kaip daiktavardis – gali būti linksniuojama, o svarbi gerundijaus veiksmažodiška ypatybė yra ta, kad jis gali turėti papildinį: finding the treasure, “rasti lobį” – o juk šiaip daiktavardis papildinio niekaip negali turėti.
Sudaromas pridedant –ië prie veiksmažodžio šaknies (tul- -> tulië, cen- -> cenië). Jei tai A-šakninis veiksmažodis (šaknis baigiasi -a), galinė –a nukrenta (orta- -> ortië), o jei baigiasi galūne –ya, nukrenta ji visa (harya- -> harië).
Sakinių su gerundijumi pavyzdžiai:
Hirië harma caruva nér alya “lobio radimas padarys vyrą turtingu”
Tirië i aiwi anta i vendin alta alassë “paukščių stebėjimas duoda (=suteikia) merginoms didelį džiaugsmą”
Matië ná i analta alassë ilyë tiucë Naucoron “Valgymas yra visų storų dvorfų didžiausias džiaugsmas”
Harië malta úva carë nér anwavë alya “aukso turėjimas nepadarys vyro (arba apskritai, žmogaus) tikrai turtingu”
Atkreipkite dėmesį, kad nors į lietuvių kalbą verčiame “lobio radimas”, “paukščių stebėjimas”, gramatiškai tiksliau būtų versti “rasti lobį”, “stebėti paukščius”, nes visur papildinys yra daiktavardžio galininkas (harma “lobį”, aiwi “paukščius”).

Gerundijus gali būti vartojamas ir tokiose situacijose, kaip angl. I love watching the birds, tačiau čia lygiai taip pat gali būti ir bendratis:
melin tirië i aiwi = melin tirë i aiwi
Taigi yra daug situacijų, kuriose galima rinktis tarp gerundijaus ir bendraties. Tačiau jei nusakomas veiksmo tikslas, tuomet vartojamas tik gerundijus, ir tik naudininko linksniu. Tai svarbi ir naudinga ypatybė. Pavyzdžiui:
Utúlien cenien i coa “atėjau pamatyti namo”, pažodžiui “atėjau namo pamatymui”
Utúlien mahtien “atėjau kautis”

Šalutiniai sakiniai

Šalutiniai sakiniai kvenjoje panašūs į lietuviškus – lietuvių kalboje jiems naudojamas žodis “kuris”, o kvenjoje jam yra atitikmuo ya (kol kas apie kitokius šalutinius sakinius su “kad”, “kai” ir pan. nekalbėsim). Šį žodelį galima linksniuoti.
Pasinaudodami ya, du ar daugiau primityvių sakinių galime sujungti į vieną ilgesnį. Pavyzdžiui, turime sakinius “lobis yra didžiulis” ir “tu jį radai” – gražiau būtų pasakyti “Lobis, kurį tu radai, yra didžiulis”. Kvenjoje tai atrodys šitaip:
I harma ná alta "lobis yra didžiulis"
+ hirnelyes "tu (arba tiksliau Jūs) jį radai"
= i harma ya hirnelyë ná alta "lobis, kurį tu radai, yra didžiulis"
Daugiskaitoje būtų i harmar yar hirnelyë ná alta – čia ya gauna įprastą daugiskaitos galūnę –r. Dviskaitoje būtų yat.

Pavyzdžiai, kur ya linksniuojamas:
Caitean nu tasar + I rocco túla tasarenna --> Caitean nu i tasar yanna i rocco túla “guliu po gluosniu, link kurio ateina arklys”.
i nér yan ánen annanya “vyras (žmogus), kuriam daviau savo dovaną”
i arani yaiva malta mapuvan “karaliai, kurių auksą pačiupsiu”
i coa yassë marin “namas, kuriame gyvenu”
Kartais, kai kontekstas labai aiškus, ya galima ir nelinksniuoti. Pavyzdžiui, lómissë yassë cennenyes “naktį, kai tai pamačiau” (pažod. “naktyje, kurioje tai pamačiau” ) galima pakeisti į tiesiog lómissë ya cennenyes, nes jau iš lómissë aiškiai matosi, jog tai yra vietininkas.

Yra nemažai atvejų, kai vietoj ya šalutiniame sakinyje panaudojamas tas pats žymimasis artikelis i. Nėra aišku, koks šiuo atveju yra (jei iš viso yra) skirtumas tarp i ir ya – kaip visada teorija ne viena. Tenka daryti išvadą, kad skirtumo tarp i cirya i cennen ir i cirya ya cennen “laivas, kurį mažiau” nėra. Kita vertus, i negali būti linksniuojamas, o ya gali, todėl ten, kur yra ne vardininkas ir ne galininkas, naudojame ya.
Taip pat i gali būti vartojamas šiek tiek kitaip. Panagrinėkite pavyzdžius:
I túla ná nís “ta, kuri ateina, yra moteris” arba “ateinančioji yra moteris”
I hirner i malta nar alyë “tie, kurie rado auksą, yra turtingi” arba “radusieji auksą yra turtingi”
Hiruvan i suncer limpenya “surasiu tuos, kurie išgėrė mano vyną” arba “surasiu išgėrusius mano vyną”
Taigi i gali nurodyti nežinomą asmenį, kuris atliko tam tikrą veiksmą – žinome, kad jis/ji išgėrė vyną, bet nenurodome to asmens vardo ar rasės (juk galėtume sakyti hiruvan i Naucor yar suncer limpenya “rasiu dvorfus, kurie išgėrė mano vyną”, bet nutylime faktą, jog tai buvo būtent dvorfai, ir sakome tiesiog i suncer “išgėrusieji”).

Liepiamoji nuosaka

Archajiškoje kvenjoje liepiamoji nuosaka būdavo sudaroma pridedant prie veiksmažodžio šaknies galūnę –a. Moderniojoje (žiedųvaldovinėje) kvenjoje tai, matyt, neišliko, tačiau du naudingi sustabarėję liepiamieji žodeliai liko:
Heca! “Dink!” arba “Lauk!”, o gal net “Šalin!”
Ela! “Žiūrėk!” arba “Pažiūr!” ar “Žiū!” ar kaip nors kitaip
Moderni liepiamoji nuosaka sudaroma prie liepiamojo žodelio á (arba trumpo a – jis irgi tinka, bet gali būti supainiotas su paprastu jaustuku) pridėjus veiksmažodžio bendratį:
Á tirë! “Stebėk!”
Á vala Manwë! “Tegu valdo Manvė!”
Jeigu norime kažką drausti, vietoj á vartojame áva: áva tirë! “Nestebėk!”, á lelya coanna! “Neik namo!”

“Nai” formulė

Jei nori ne paliepti, o tiesiog išreikšti kokį nors norą, viltį, kvenja tam turi specialią norų formulę Tai yra nai + būs.l..

Namárië pabaigoje susitinkame su puikiu šios forumulės pavyzdžiu:
Nai hiruvalyë Valimar! – Galadrielė viliasi ir linki, kad Frodas rastų kelią į Valimarą.
Kitas pavyzdys yra UT, Kirijono priesaikoje:
Nai tiruvantes – Kirijonas tikisi, kad jie tai stebės (prižiūrės).

Turbūt geriausia nai sakinius versti kaip “o, kad …-tų” arba “tegu …”. Taigi Galadrielė sako: “O, kad Jūs surastumėt Valimarą!”, o Kirijonas taria: “Tegu jie jį stebi”.

Po nai einantis veiksmažodis visuomet turi būti būsimojo laiko, nes išreiškiame norą apie ateitį. Šitaip bene kiekvieną sakinį galima paversti noru:
Elda tuluva coalvanna “elfas ateis į mūsų namą” --> Nai Elda tuluva coalvanna! “Norėčiau, kad elfas ateitų į mūsų namą!”
___________________________________________________________

(Atsiprašau už 3d, bet toje makalynėje niekas mano balselio neišgirs )

Pamoka gana ilga, bet, manau, ne pati sunkiausia - ir čia yra daug gero, t.y. visokių gerokai kalbą praturtinančių gramatinių dalykėlių Jei rasit kokių gliukų, o jų tikrai gali būti, iš anksto atsiprašau - šitą pamoką rašiau gana chaotiškai.
Namų darbai bus kada nors... jei šiandien tingėsiu juos sugalvoti, greičiausiai bus po savaitės. Mėgaukitės teorija

Trumpas pastebėjimas:

Gerundijus gali būti vartojamas ir tokiose situacijose, kaip angl. I love watching the birds, tačiau čia lygiai taip pat gali būti ir bendratis

Visų pirma, ne bendratis, o esamasis laikas
O antra - Ardalambione HKF apie šitą dalyką rašo labai neužtikrintas ir visur naudoja daug klaustukų ir savo mėgstamų viengubų bei dvigubų žvaigždučių prieš žodžius. IMHO, tokio grynai pažodinio angliško vertimo JRRT negalėjo norėti ir kurti - jis vis dėlto buvo kalbininkas, taigi, susipažinęs su skirtingomis kalbomis ir žinantis, jog ne visur esamasis laikas sudaromas būtent taip. Just IMHO, bet gerai atsimenu, kaip nenorėjau priimti tokios interpretacijos, skaitydamas Ardalambiono kursą, taigi siūlau nepriiminėti jos ir dabar.
Nebent kur nors yra patvirtintų duomenų, kad JRRT vis dėlto norėjo tokio gerundijaus vartojimo.

Laiqualasse rašė:Visų pirma, ne bendratis, o esamasis laikas

Ne, bendratis. Melin tire i aiwi - "tire" yra bendratis, o aš apie tai ir kalbu. Melin tirie - gerundijus, melin tire - bendratis. T.y. "I love watching birds" arba "I love to watch birds" - "man patinka paukščių stebėjimas" ir "man patinka stebėti paukščius". Arba nesuprantu, ką nori pasakyti

Helgė rašė:Presumably Quenya gerunds can also function as the object of a sentence, comparable to such English constructions as "I love fishing". The gerund functioning as object may in turn govern its own object: A sentence like "I love watching the birds" may perhaps be rendered into Quenya as melin tirië i aiwi ("watching" being the object of the phrase "I love", and "the birds" in turn being the object of the gerund "watching"). Perhaps the latter might also be expressed as "I love to watch the birds" = melin tirë i aiwi (?), using an infinitive instead of a gerund. Gerunds and infinitives may well be interchangeable in many contexts, in Quenya as in English.
Indeed our terminology may be stricter than the one Tolkien himself used, if we reserve the term infinitive for forms like tirë "to watch" and insist on calling tirië "watching" a gerund only: In UT:317, quoted above, Tolkien himself refers to the forms in -ië as both "infinitival" and "gerundial". As we mentioned above, in the "Old Noldorin" of the Etymologies one form in -ie is explicitly identified as an infinitive. The post-LotR example polin quetë "I can speak" demonstrates that -ië at least cannot be a universal infinitive ending. Would polin quetië be a possible wording, or would this sound about as weird as "I can speaking" in English? And what about "I want to find a treasure"? Would merin hirië harma be OK, or would the Eldar find this wording as awkward as "I want finding a treasure" in English? It may be safer to use the simplest infinitive, hirë, in such a context.

(Atsiprašau už tokią ilgą citatą). Taip, gali būti, kad didieji Tolkieno kalbų lingvistai neretai primeta kvenjai angliško prieskonio, bet nereikia užmiršti, kad ir Helgė nėra anglas/amerikietis.
Minėtas gerundijaus vartojimas, apie kurį čia kalbam, nebūtinai yra pažodinis vertimas iš anglų - gali būti ir, tarkim, iš lietuvių. Imant tą patį pavyzdį, lietuviškai "man patinka stebėti paukščius" ir "man patinka paukščių stebėjimas" yra abu labai galimi sakiniai, galbūt tik su vos vos skirtinga reikšme. Esmė yra tame, kad kvenjoje labai dažnai nėra aiškių ribų tarp panašių žodžių formų - tarp genityvo ir posesyvo, tarp gerundijaus ir infinityvo... Tarkim, sutartume, jog gerundijus ir infinityvas kvenjoje jokiais atvejais nėra 'interchangeable' - nemanau, jog nuo to situacija pasidarytų kitokia. Vis tiek tam tikrais atvejais lieka neaišku, kur ką vartoti - kad ir dėl tų paukščių.
Gerundijaus naudininkas vartojamas tikslui nusakyti - bent jau tai tiksliai žinoma, bet kitų tikslių žinių Tolkienas nepaliko (arba jos neatskleistos), todėl sprendimas bendraties ten nenaudoti, imho, būtų lygiai toks pat naujos taisyklės sukūrimas, kaip sprendimas vartoti.

Galų gale, baisaus čia daikto nėra - dviskaitoje, įvardžiuose, klausiamuosiuose žodžiuose ir dar daug kur yra kur kas didesnių neaiškumų, taip kad mes vis tiek nuodėmingi

Kiek pamenu, ir sindų kalboje, kaip neužtikrintai spėjama, gerundijus galėjo būti vartojamas ten, kur anglų kalba šiaip vartotų bendratį.

Aiškiai nesusikalbėjom. Supainiojau šią vietą su Ardalambione buvusiu teiginiu, kad "I am doing something" galima žodžiui "doing" vartoti gerundijaus formą.
Eilinį sykį my bad *susigėdęs grįžta į suolą ir ima mokytis*

Aaa, taip, tokiam gerundijaus vartojimui aš irgi nepritarčiau (bet nepamenu, kad Ardalambione būtų buvęs toks teiginys).
Nieko, pasitaiko

Tfu kiek privargau su šitais... Iš pradžių dar pati turėjau normaliai įsikirsti, ir tikiuosi, kad neprivėliau jokios painiavos. Guodžiuosi tik, kad, mano kukliu supratimu, nieko painesnio negu kad iki šiol mokėmės nebebus (ta prasme, čia ne konkrečiai šita pamoka paini, o tiesiog dabar priėjom tokį kritinį tašką, kai reikia arba viską labai gerai atsiminti, arba turėti super geras špargalkes )
Namų darbai ne iš lengvųjų, o ir nemažai jų, bet niekaip neišėjo sutrumpinti, nes viskas man atrodė naudinga (tai žodžių tvarka ypatinga, tai koks žodis gražiai pavartojamas, tai dar kas...)

Ir vėl rekomenduoju ne aklai spėlioti, o iš karto klausti gijoje, kas neaišku.

Jeigu atsiųsit namudarbius ne vėliau kaip šį savaitgalį, pažadu ištaisyti iki Žygio

TAISA: tiesa, pamiršau pasakyti. 1-13 pratimų nebūtina daryti (ypač Laiquai ir Ellorion, aš dar nepamiršau, kad už žodyno pildymą žadėjau atleisti nuo vieno pratimo ), bet jie labai tinka pasipraktikavimui prieš kimbant į sakinius. Galit, pavyzdžiui, peržvelgti ir padaryti tuos, kurie painiau atrodo. Duodu laisvę

_____________________________________________________________

Žodynas

Kelintiniai skaitvardžiai:
minya “pirmas/-a”
tatya “antras”
nelya “trečias”
cantëa “ketvirtas”
lempëa “penktas”
otsëa “septintas”
toltëa “aštuntas”
nertëa “devintas”
quainëa “dešimtas”

Kiti žodžiai:
mar- “gyventi, apsistoti” (kažkokioje vietoje)
ya “kuris”
aurë “diena” (šviesusis paros metas)
veru “[susituokusi] pora, sutuoktiniai”
mallë “kelias, gatvė”
hrívë “žiema”
apa prielinksnis “po” (vėliau, po kažko – angl. “after”)
Hyarmen “Pietūs” (pasaulio šalis)*
hyarya “kairys, kairė” (būdvardis; pvz. “kairė ranka”)*
Rómen “Rytai”
Formen “Šiaurė”
pé “lūpa” (dviskaita peu; ilga é)
má “plaštaka”
rac- “sulūžti, sulaužyti, sudaužyti”
ehtë “ietis”
namba “plaktukas, kūjis”

*Įdomu:
Gal pastebėjote, kad žodžiai “Pietūs” ir “kairys/-ė” labai susiję. ŽV priede E Tolkienas paaiškino, kad pasaulio šalys Númen, Hyarmen, Rómen, Formen = Vakarai, Pietūs, Rytai, Šiaurė paprastai būdavo vardijamos būtent tokia tvarka, pradedant Vakarais ir į juos atsisukus – turbūt todėl, kad Vakaruose buvo Valinoras. Tai, kad pasaulio šalys vardijamos prieš laikrodžio rodyklę, galbūt irgi nesutapimas, nes šitaip Šiaurė pasakoma paskutinė, o Pirmame amžiuje toje pusėje buvo Morgoto tvirtovė. Taigi elfui, žvelgiančiam į Vakarus, Pietūs būtų būtent kairėje pusėje. Tolkienas paaiškino, kad Hyarmen reiškia tiesiog “kraštas kairėje”.
Daugelyje Žmonių kalbų buvo naudojama atvirkščia pasaulio šalių tvarka: jie pradėdavo nuo Rytų (ten kyla saulė), ir jiems Pietūs būdavo susiję su dešine.

Pratimai

Dabar, išmokus savybinių įvardžių galūnes, staiga smarkiai padaugėjo galimybių, ką galima daryti su daiktavardžiu (žr. teorijoje išlinksniuotą sambenya!). Pasipraktikuokit atpažinti žodžio gautas galūnes:
Išverskite į lietuvių kalbą:
1. Coalvallon
2. Hroanyan
3. Lambelvar
4. Nórelyanna
5. Engwelmar
6. Aranelyallo
7. Mólinyo
8. Mólinyaron
9. Yondolyava
10. Sambelyalto
11. Lienyava
12. Yondolvaiva
13. Sambelmassë

Išverskite į lietuvių kalbą:
14. I úmië ohtari mapuvar i malta lielvava mentien harmalvar haira nórenna.
15. I nís oantë coanyallo ar lendë i sírenna.
16. Quen rucë i rávillon, an amátientë i aran lielmo, ar úvantë auta nórelmallo. (Šiuo atveju “quen” naudojama ne prasme “kažkas”, o norint pasakyti bendrą veiksmą, kurį atlieka bet koks statistinis žmogus/elfas/t.t. Čia “quen rucë” reiškia “bijoma”; dar vienas pavyzdys: “quen ná tiuca an…” = maždaug “būni storas, nes…”)
17. Tuluvas i tatya auressë.
18. I hrívessë rimbë aiwi autar marien Hyarmessë; apa i hrívë autantë Hyarmello ar tulir nórelvanna.
19. Hiritarya malta i orontissen ánë alassë lieryan, an hiritaryas carnë lierya alya.
20. I nér harnanë i rá ehtenen, ar eques: "Áva matë yondonya!".
21. Eques: "Cennen macil i ohtaro hyarya massë."
22. I nér i hirnë i harma nurtuva i engwi yar ihíries samberyassë.
23. I ambossë cenis i veru yat itíries coaryallo, ar yant ánes annarya.

Išverskite į kvenją (ir nepamirškit žodžių tvarkos šalutiniuose sakiniuose):
24. Kalandilis [Calandil] pasakė blogam karaliui: "Tu nusiuntei savo karius į bokštą, kad surastum mano sūnus. Mano vergas apsaugos berniukus ir jie nemirs!" (Siūlau “pasakė” vartoti “equë”, tik prisiminkit žodžių tvarką. “Pasakė blogam karaliui”, skirtingai nei lietuvių kalboje, rodo kryptį ir reikia vartoti alatyvą. Naudininkas netinka, nes jokios naudos čia nėra…)
25. Nuėjau į savo kambarį surinkti savo daiktų, nes norėjau duoti savo broliui savo pirmą knygą. Knyga gulėjo ant grindų.
26. Tie, kurie gyvena [konkrečiuose] bokštuose, į kuriuos eina [konkretus] vyras, yra kariai.
27. Po to, kai išvykome [būt.l. auta-] iš savo šalies Pietuose, matėme [atliktinis] daugybę dvorfų keliuose.
28. Bokštai ant kalvų [vietininkas] yra didžiuliai; tas, kuris turi [harya- - jam priklauso] didžiausią bokštą, iš kurio galima matyti (vartoti quen) elfų šalį [Eldanórë], yra turtingiausias vyras mieste
29. Tauta, kurios karalius yra išmintingas, gyvens taikoje geroje šalyje, kurią jie giliai mylės. (atsiprašau už tokį pažodinį vertimą…)
30. Jis pasakė dvorfui: "Sudaužyk puodelį plaktuku!"

*Elfhild klausiamu žvilgsniu apsidairo, ar dar yra šioj elfų žemėj gyvų, ir iš to nuobodulio parašo trečią žinutę iš eilės*

*Elfai negyvena ir netgi daro namų darbus, tik estiškai... lėtai... neskupėtami...*

t...a...i...p...