Tolkinistinė veikla ?

Nelabai atsimenu ar panaši gija buvo ar ne o gal tai jau buvo nagrinėta gijoje apie organizaciją , bet vistik norėjau paklausti visų jūsų nuomonės kaip jus suprantate tolkinistinę veiklą ?/kokie užsiėmimai veikla galėtų būti/įeiti į tolkinistinė veiklą?
Klausiu ne tam kad kurti organizaciją ar ką panašaus bet šiaip būtų įdomu išgirsti jūsų nuomones .

Mano manymu, labai panašus klausimas į "kas yra tolkinistas". Tik perfrazuotas į "ką daro tolkinistas"... O daro jis, kaip mes išsiaiškinom, daug ką. Visų pirma, IMHO, tolkinistas skaito. O visa kita jau po to. Visi RPG, kostiuminimaisi, fanfiction, būrimaisi į organizacijas... Man svarbiausia veikla yra skaitymas ir dar neretai knisinėjimasis po tekstą.

Nukryptemė: negaliu pakęsti knisinėjimosi po tekstą, ypač mokykloje, kaip mes galime žinoti, ką autorius norėjo paskyt, jei jis jau nebegyvas? Ypač užknisa, kai interpretuoji savaip, o mokytoja viską nubraukia ir parašo-neteisingai, kas be pačio autoriaus gali žinoti kaip yra teisingai? Atsiprašau, bet nesusivaldžiau.

Warrior elf rašė:Nukryptemė: negaliu pakęsti knisinėjimosi po tekstą, ypač mokykloje, kaip mes galime žinoti, ką autorius norėjo paskyt, jei jis jau nebegyvas? Ypač užknisa, kai interpretuoji savaip, o mokytoja viską nubraukia ir parašo-neteisingai, kas be pačio autoriaus gali žinoti kaip yra teisingai? Atsiprašau, bet nesusivaldžiau.

Čia šiek tiek nukryptemė, bet į ją atsakysiu. Daug blogiau yra tada, kai mokytoja pati apie kiekvieną tekstą prigalvoja tokių dalykų, kurių ten nėra ir būti negali, ir mėgina visiems mokiniams įskiepyti tą patį. Bendrai paėmus, literatūros pamokos mokykloje labai atgraso mokinius nuo tekstų nagrinėjimo, kas yra įdomus ir naudingas dalykas (aišku ne toks nagrinėjimas, koks yra mokyklose, o toks, kai nagrinėji pats ir ieškai kažko sau, o ne interpretacijos apimčiai užpildyti)

Praeitą rudenį, keliaudami į ir iš Tolkiškių, šiek tiek diskutavome apie galimą tolkinistinę veiklą, susijusią ne su asmeniniu nagrinėjimu (tekstų ar pan.), bet su plačiąja visuomene. Aptarėme ne vieną galimą variantą, pagrindinius ir realiausius išskyrėme, jei gerai prisimenu, tokius:
a) Lituanicon'ų ir panašių fantastų renginių organizavimas, prisidėjimas prie organizavimo;
b) grynai tolkinistinių renginių, panašių į 'conus ir/arba Tolkieno Dienas, organizavimas;
c) idėjinės - pažintinės - tolkinistinės stovyklos jaunimui (ir ne tik). Gal ir neįtikimai skamba, tačiau geriau pagalvojus, variantas visai įmanomas.

Žinoma, tokios veiklos individualiai nepadarysi - reikia komandos, idėjų, užsidegimo ir, kas blogiausia, pinigų.

Kaip sau norit, bet knisinėtis man patinka todėl, kad tuomet prisiverčiu į tekstą pažvelgti kitaip, panagrinėti kontekstą ir potekstę, apmąstyti patį kūrinį. Pavyzdžiui, neseniai man labai parūpo sėkmės (luck) tema Tolkino kūryboje, todėl skaitydama labai atidžiai žiūriu į šį aspektą, kuriu "teoriją" - man tai tiesiog įdomu.

Stovykla - ne tokia jau ir utopinė idėja. Kol kas patys esam jaunimas, betgi atsiras kada nors dar mažesnio jaunimo - tada susirinksim kur nors visi kartu porai dienų, gyvensim palapinėse, dainuosim tolkinistines dainas... Manau, poetiniai susitikimai yra graži pradžia - tik reikia pralaužti ledus, ir iš to labai daug kas gali išeiti.

Nieko prieš, jeigu perkelsiu šitą į Šokantį ponį? Čia daugiau "bendri tolkinistiniai reikalai".

Starlin rašė: Visų pirma, IMHO, tolkinistas skaito. O visa kita jau po to. Visi RPG, kostiuminimaisi, fanfiction, būrimaisi į organizacijas... Man svarbiausia veikla yra skaitymas ir dar neretai knisinėjimasis po tekstą.

Man atrodo, kad Tolkien'as po tokiu zodziu eme ir persiverte karste...


Sorry, nesusilaikiau....

Alatarai. Cit. Pala.
Nepradėkit visi siautėti dėl vienos frazės.
Bo mano mieliausiasis kaip visada tingi normaliai paaiškinti, ką turi galvoje, ir apsiriboja replika, kuri suprantama jam, ir- jam taip atrodo- turėtų būti suprantama bet kam.
Dešifruoju ir cituoju (ne pažodžiui, deja- mano atmintis toli gražu ne tobula):

Tolkinas nenorėtų, kad iš jo kūrinių būtų daroma kažkokia religija ar sekta. O Starlin pavertė skaitymą ir teksto analizę būtent kažkokia sąvotiška religija, iškeldama tai aukščiau už kitus, mažiau-tarkim, kad skambėtų švelniau- literatūriškai pasikausčiusiems (ar tiesiog neturintiems polinkio į tai) gerbėjams prieinamus žavėjimosi būdus (Pripąžinkim, ne kiekvienam sekasi knaisiojantis po tekstą atkapstyti visas sąsajas, užuominas ir pirmaplanes, antraplanes, trečiaplanes idėjas, kad ir kokios nerealiai akivaizdžios jos atrodytų prie literatūros mėsinėjimo įpratusiai Mamytei). Kai kažko nesugebi ar nenori daryti, užsiimi kažkuo kitu. Tuo, kas tau prieinama ir lengvai suvokiama, neprievartaujant savo sąmonės. Ir tai nereiškia, kad esi mažiau vertas vadintis tolkinistu.

nemanau, kad LOTR yra kažkokia šventa karvė, kurią reikėtų rišti atskirai nuo kitų - ©Toma
Teksto smulkinimas į atomus- lygiai tokia pati karvė, kaip ir visos kitos.

O dabar sutrumpintai ir tiesiai (perteikiant ne tiek prasmę, kiek emocijas)-

Jei Starlin neištraukia nosies iš knygos, ta jos problema. Bet nereikia primetinėti savo požiūrio kitiems kaip vienintelio teisingo.

P.S.Pridursiu nuo sąvęs ir galbūt ne į temą:

Manau, poetiniai susitikimai yra graži pradžia - tik reikia pralaužti ledus, ir iš to labai daug kas gali išeiti.

Pataisykit jei klystu, bet didžiojoje dalyje užmiestinių renginių pati Gerb. Mamytė nedalyvauja. Ko norėti iš bandos, jei piemuo sėdi namie? (*me vis dar pyksta už Tolkiškes.)

Vajeru, kas darosi :shock:
Man viena iš tolkinistinės veiklos rūšių yra bendravimas su tolkinistais. Žinoma, gaila, kad ne taip dažnai galiu dalyvauti susitikimuose, išvykose ir pan., tačiau taip jau yra ir man nereikia, kad mane kas nors ganytų. Truputį nesąžininga užkrauti vienam žmogui tokią atsakomybę. Juo labiau, kad čia nėra jokia oficiali organizacija, kur nariai turi pareigas daryti viena ar kita. Bet tai nukryptemė, atsiprašau. Kalbant apie veiklą - man patinka vien jau būti tarp tolkinistų, bet jeigu aš neskaitysiu, tai neturėsiu jokio supratimo, apie ką kalbama. Todėl aš pritariu, kad skaitymas yra labai svarbus, tik tai, kaip mes jį suprantame (skaitome savo malonumui, po ištraukėlę, analizuojame tekstą ar dar kaip nors), yra mūsų asmeninis reikalas.

Vo kaip įdomiai išeina: pagal Starlin klasifikaciją /me tolkienistas (nors ir niekur nesiknaisioju, bet oi skaitau!), o pagal Aiquenų šeimyną -- visai ne...dichotomijai valio!

Niekas nesako, kad dragija, kurią vienija knyga ir rašytojas, turi atsiriboti nuo skaitymo. (Shly, nesupaprastink visko iki eilinių juokelių, aš siandien be humoro jausmo, kad tave kur Dūrino macai) Taip, pats skaitymo būdas yra asmeninis dalykas, ir (kadangi jaučiuosi kalta dėl Zae pasisakymo, nes jį paskatino būtent mano pačios išvedžiojimai, ir todėl jaučiu poreikį paaiškinti kai ką) labai norėčiau įtikinti save, kad kartais klystu kai kuriose Mamytės žinutėse įžvelgdama lengvą (nors greičiausiai nepiktybinę) pašaipą tų, kas nesugeba interpetuoti teksto taip giliai ir įvairiapusiškai, kaip ji, atžvilgiu. Kaip sako, kas nori rasti sąmokslą, tas jį ir ras (plytą į mano pačios daržą), bet (ir vėl tas bet) teko ir iš kitų išgirsti panašių komentarų, todėl rizikuoju pritarti Zae- skaitymas gėris, bet nereikia iš to daryti apeigų.
Ok, bandant lėtai grįžti prie esmės (ir balansuojant ant nukryptemės ribos)- vienas dalykas yra nealyvauti, kai to neleidžia aplinkybės, o kitas- kai turi pasirinkimą. Ir kai užsimenama, kad susitikimas su draugais iškeistas į filmą, natūralu, kad aima šioks toks nusivylimas (ir abejonė- vadinasi, žmogus, sakantis, jog yra užkietėjęs tolkinisktas- meluoja?). ir čia jau važiuoju tolyn nuo temos (pažadu grįžti): Starlin, nori ji to, ar ne, yra forumo galva. Jau gal neneigsite, kad Tolkino knygose svarbus Karaliaus motyvas, ir daugelis mūsų žavisi būtent tokiu pasauliu, koks aprašytas. Todėl, IMHO, natūralu, kad forume jaučiama ta pati dvasia, kad ir koks neoficialus bei liberalus jis būtų- gal ir ne visų, bet bent pusės narių akys krypsta į tą, kuri turėtų būti mūsų karalienė, mūsų Aragorno moteriškasis variantas- juk ji viską pradėjo, argi ne? Karalius turėtų būti su savo tauta, ir "abydna", kai to nėra. Vat. (Star, nepyk. Čia taikau tau ne kaip žmogui, o kaip vadovei, ir negalvok kad "važiuoju" ant tavęs- čia daugiau bendri pamąstymai, ir, visų pirma, tik mano asmeninė nuomonė. )

Ok, grįžtu prie temos, t.y., veiklos:
man artimiausia veikla tikriausiai būtų kažkokie bendri renginiai, trumpiau- bendravimas. Tam tikra prasme- pats gyvenimas"TA" dvasia. Minėti žygiai, stovyklos, tie patys poezijos skaitymai, ir dar daugybė kitų dar nesugalvotų (ar sugalvotų, bet garsiai neišsakytų) idėjų. Buvimas kartu su bendrabepročiais.
Ir internetinio bendravimo man KLAIKIAI neužtenka.

*nesislepia už krūmų ir nebando išvengti pomidorų liūties*

Nejuokinkit, su humoru ar ne, bet vis tiek linksmai jums gavosi. O už Tolkiškes ant nieko nepykit - galgi ne visi žmonės būtų itin laimingi, jei būtų gavę nueiti tuos 30km. O filmų, patikėkit, būna tokių, dėl kurių gali padaryti neįtikėčiausių dalykų. Tarkim, dėl FotR išankstinio seanso net su dėstytoju tariausi, kad iš paskaitos visus paleistų, nors šiaip praleistas paskaitas galėčiau ant pirštų suskaičiuoti.

Va: tolkinistas pirmiausia perskaito knygą. Taškas. Kitaip jis gali veikti ką tik nori, bet tebus veiklus asmuo, o ne tolkinistas.

Mamytės polinkis "mėsinėti literatūrą", žinokit, turėtų būti gerbiamas ir saugomas, nes kažkaip nepastebėjau, kad Lietuvoje jis būtų itin paplitęs. O tokio, sakykim, akademinio požiūrio buvimas yra labai reikalingas. Nebūtinai visiems tai daryti, tačiau kažkam - būtina. (Ypač jei kažkas po tokio gilinimosi ir po daugelio metų, tikėkimės, padovanos tautai normalų vertimą.). Toks nagrinėjimas stebimas ir Vakarų, ir Rytų tolkinizmo išpažinėjų gretose. Tik gal vakariečiai tai daro forumuose, kolektyviai, o rusai - bent kiek mačiau - rašo nuosavus straipsniukus, kartais su itin įdomiomis išvadomis. Man pačiai maloniausia garbinimo forma yra vertimas. Tada ne tik verčiamą tekstą išknebinėti reikia, bet ir rasti kuo daugiau su juo susijusių vietų ir turinio, ir formos prasme ir pačioje knygoje, ir kitose knygose. Turi pasitelkti ne tik kalbinius, bet ir žaidybinius sugebėjimus - kartais tik pasijutusi veikėjo kailyje suprasi, kaipgi reikėjo rašyti (pastebit - tai proga pabūti kiekvieno kailyje ). Labai smagus tokio mėgėjiško vertimo aspektas - apčiuopiamas pojūtis, jog kažko išmoksti (ypač gerai pastebimas, jei prieš tai nieko nemokėjai ).

Kartoju- nesakau, kad mėsinėjimas- blogai. Mėsinėjimas- liuks, bet nereikia nuvertinti tų, kurie nemoka mėsinėti. Dar sykį, ir dar sykį, ir dar sykį kartoju- tikiuosi, kad klystu, ir Starlin nelaiko nemėsinėtojų nevertaisiais. Viskas.
Ok, juokingai išėjo... Pati matau. Bet nesikartosiu ir nesiginčysiu- pasakiau viską, ką norėjau, ir čiuožiu lauk iš šitos gijos.

Indraja rašė:Va: tolkinistas pirmiausia perskaito knygą. Taškas. Kitaip jis gali veikti ką tik nori, bet tebus veiklus asmuo, o ne tolkinistas.

Well, tai kas pamatęs filmą bėgo į knygynus pirkt LotR ir pult skaityt (o gal ir narstyt žodis po žodžio) jau tolkinistu nebegali tapt? Ką aš žinau. Gal vienas skaito nuo 8 metų ir "Hobitą" jam padovanojo seneliai, o gal kažkas skaityt išvis nemėgo, kol nesutiko LotR. Tai jis NETURI TEISĖS tapt tolkinistu??? :shock: :shock:

Taisa taiselė taiseliūkštė: Dabar supratau Indrajos pastabą. Atsiprašau. 😉

Išvada : visi žmonės skirtingi ir turime būti tolerantiški 😉

Tik turėkit omenyje, kad dėl kokio "Neuromanto", jei žinočiau, jog jį adekvačiai ekranizavo (nemanau, kad įmanoma...), net 5 val. eilėj stovėt sutikčiau. Blogą pavyzdį parinkau - FotR

Nemanau, kad nuvertina 😉

Beje, kada nors veikla galės būti netgi rimtų literatūrologų seminarų organizavimas. Kai pakankamai pasensim.

(Star, nepyk. Čia taikau tau ne kaip žmogui, o kaip vadovei, ir negalvok kad "važiuoju" ant tavęs- čia daugiau bendri pamąstymai, ir, visų pirma, tik mano asmeninė nuomonė. )

Aiquen, ką, tavo manymu, turėčiau daryti po tokių tavo žodžių? Jeigu jau ant manęs nevažiuoji, galėjai tą pasakyti iš pat pradžių, o dabar esu rimtai įsižeidusi ir apskritai neatpažįstu savęs tavo ir/ar Zae nuomonėje. Nes aš nemanau taip, kaip jums atrodo, o jums atrodo, kad manau ar darau kažką tokio, ko iš tiesų padaryti nesistengiu. Esu giliai nustebusi ir, neslėpsiu, įskaudinta.

Tolkinas nenorėtų, kad iš jo kūrinių būtų daroma kažkokia religija ar sekta. O Starlin pavertė skaitymą ir teksto analizę būtent kažkokia sąvotiška religija, iškeldama tai aukščiau už kitus, mažiau-tarkim, kad skambėtų švelniau- literatūriškai pasikausčiusiems (ar tiesiog neturintiems polinkio į tai) gerbėjams prieinamus žavėjimosi būdus (Pripąžinkim, ne kiekvienam sekasi knaisiojantis po tekstą atkapstyti visas sąsajas, užuominas ir pirmaplanes, antraplanes, trečiaplanes idėjas, kad ir kokios nerealiai akivaizdžios jos atrodytų prie literatūros mėsinėjimo įpratusiai Mamytei). Kai kažko nesugebi ar nenori daryti, užsiimi kažkuo kitu. Tuo, kas tau prieinama ir lengvai suvokiama, neprievartaujant savo sąmonės. Ir tai nereiškia, kad esi mažiau vertas vadintis tolkinistu.

Nieko aš neiškeliu aukščiau už kažką kitą. Prašau atkreipti dėmesį į pirmoje žinutėje esančias raides IMHO. Aš asmeniškai save tolkiniste laikau todėl, kad pamėgau Tolkino knygas. Man asmeniškai tokie nukrypimai kaip RPG, fanfiction ir pan. yra antraeiliai. Savo nuomonę apie tai, kas yra tolkinistas, jau išsakiau kitoje gijoje, todėl nėra reikalo kartotis. Aš nebandau pasakyti, kad tas, kas nesugeba išvesti paralelės tarp Teodeno ir Denetoro, nėra tolkinistas, nes nemoka interpretuoti teksto. Niekada taip nesakiau ir nesakysiu. Aš nesu pripratusi prie literatūros mėsinėjimo. Pirmas dalykas, kurio ieškau literatūroje, - malonus, įdomus skaitymas. Jeigu knyga "užkabina", jos specialiai, dirbtinai nemėsinėju. Idėjos, minčių grandinėlė kyla savaime ir noriu nenoriu pradedu mąstyti ar lyginti. Jeigu ir sėdžiu specialiai ir konspektuoju man kilusias mintis, tai niekada - kartoju - niekada nesakiau, kad taip turi elgtis visi, o jeigu nesielgia, tai jie išmeta iš savo gyvenimo svarbiausią tolkinistinį aspektą. Tolkinistas pirmiausia perskaito knygą - pritariu Indrajai visom keturiom. O mano žodžių prašom nenuinterpretuoti.

Aiquen rašė:labai norėčiau įtikinti save, kad kartais klystu kai kuriose Mamytės žinutėse įžvelgdama lengvą (nors greičiausiai nepiktybinę) pašaipą tų, kas nesugeba interpetuoti teksto taip giliai ir įvairiapusiškai, kaip ji, atžvilgiu. Kaip sako, kas nori rasti sąmokslą, tas jį ir ras (plytą į mano pačios daržą), bet (ir vėl tas bet) teko ir iš kitų išgirsti panašių komentarų, todėl rizikuoju pritarti Zae- skaitymas gėris, bet nereikia iš to daryti apeigų.

Parodyk man nors vieną žinutę. Viešai, o ne AŽ. Jeigu kur nors taip rašiau, tai tikrai nesąmoningai. Niekada neleidžiu sau viešai šaipytis iš kitų. Įtariu, kad panašu į "pašaipą" tau galėjo pasirodyti man būdingas polinkis stengtis išprovokuoti diskusiją, iškelti naują klausimą ir paskatinti pašnekovą mąstyti. "Apeigos" šitame kontekste yra pakankamai (man) įžeidus žodis. Viską darau proto ribose. Tiesą pasakius, vienintelis dalykas, kurį galėčiau pavadint nepateisinamu su Tolkinu susijusios veiklos perdėjimu būtų šis forumas. Visa kita galiu atidėti į šalį, kai prireikia.

Starlin, nori ji to, ar ne, yra forumo galva. Jau gal neneigsite, kad Tolkino knygose svarbus Karaliaus motyvas, ir daugelis mūsų žavisi būtent tokiu pasauliu, koks aprašytas. Todėl, IMHO, natūralu, kad forume jaučiama ta pati dvasia, kad ir koks neoficialus bei liberalus jis būtų- gal ir ne visų, bet bent pusės narių akys krypsta į tą, kuri turėtų būti mūsų karalienė, mūsų Aragorno moteriškasis variantas- juk ji viską pradėjo, argi ne? Karalius turėtų būti su savo tauta, ir "abydna", kai to nėra. Vat.

Absoliučiai nesutinku su tuo, kad esu forumo galva. Taip, aš to nenoriu. Forumą kūriau, nes tikėjausi surasianti bendraminčių. Kad iš to išeis šitoks sujudimas, nesitikėjau. Kai kūriau, buvau visiškai žalia, ir iš tiesų man labai rūpėjo surasti žmonių, su kuriais galėčiau pasidalinti savo požiūriu į Tolkiną ir, svarbiausia, išgirdus jų požiūrį, diskutuoti. Visų pirma požiūrį į Tolkino knygas ir jų aspektus. Va, skaitau paties Tolkino biografiją ir, turiu pripažint, labai masina tokios draugijos kaip jo T.C.B.S. Man labai apmaudu, kad nieko tokio mano gyvenime nebuvo. Gal to ir ieškojau? Bet jeigu yra kitaip užsiimančių tolkinizmu, taigi tegu!

Pataisykit jei klystu, bet didžiojoje dalyje užmiestinių renginių pati Gerb. Mamytė nedalyvauja.

Ir keliuose gi nedalyvavau? Žygyje ne. Šiais metais dalyvausiu. Tolkiškėse ne. Tada buvo susidariusi krūva aplinkybių. Suprantu, kad pyksti, bet neskubėk smerkti, nežinai gi visko. Na, ąžuoliuke buvau ar ne? Poetiniam susitikime buvau ar ne? Išvis, buvau didžiojoje daugumoje visų susitikimų, todėl šituo klausimu gali man nepriekaištauti. Be to, turėk omeny, kad kai kurie žmonės arba nelabai mėgsta tokius dalykus kaip žygiai arba yra labiau linkę į vienumą. Fantastai, tolkinistai... Man asmeniškai tai pirmas kartas, kai savarankiškai išdrįstu susipažint su visiškai nepažįstamais žmonėmis, bandau užmegzt kontaktą... Aš vienišė, prisipažįstu. Ar čia kas blogo?

man artimiausia veikla tikriausiai būtų kažkokie bendri renginiai, trumpiau- bendravimas. Tam tikra prasme- pats gyvenimas"TA" dvasia. Minėti žygiai, stovyklos, tie patys poezijos skaitymai, ir dar daugybė kitų dar nesugalvotų (ar sugalvotų, bet garsiai neišsakytų) idėjų. Buvimas kartu su bendrabepročiais.

Juk mano požiūris irgi panašus. Tik kitos pakraipos. Jeigu man ir truputį liūdna, kad neišeitų surengti gyvos diskusijos kokia nors literatūrine tema, tai į poetinę iškylą juk vis vien einu su malonumu. Kas be nuodėmės, tegu pirmas į mane meta akmenį.

čia vadinas atsikirtom.


p.s. šiaip visada sakiau kad tokius dalykus reikia aiškintis realiai o ne per kažkokį Indrenetą...

Starlin rašė: Man asmeniškai tai pirmas kartas, kai savarankiškai išdrįstu susipažint su visiškai nepažįstamais žmonėmis, bandau užmegzt kontaktą...

man irgi... bus... gal...

Realiai - tai su kalavijais? Tai paskatino pagalvoti apie veiklos sritis, kuriose atsivertų erdvė tokiems šou.

Tolkinistinė veikla gali būti ir zyzimas jo knygų leidybos temomis, pasireiškiantis laiškų rašymu redakcijoms ar piketų organizavimu prie leidyklų. Šiuo metu tokio poreikio nėra, bet... Aišku, skirtingi tolkinistai turi visišką laisvę turėti skirtingus požiūrius tokiais klausimais.

Jei Rusija tikrai ekranizuos NP laisvus tęsinius, o filmo plakatuose tebus žodžiai "ŽV tęsinys", kiekvienas pagal savo pažiūras galės stovėti sargyboje prie plakatų arba plėšyti jei ne juos visus, tai bent tą šventvagišką frazę.

Tokios viešos akcijos, ypač lydimos tarpusavio konfliktų, neišvengiamai atkreiptų žiniasklaidos dėmesį ir parodytų mūsų visuomenei, jog JRRT kūryba daliai žmonių yra itin svarbi.

***
O šiaip matom, jog veikla būna individuali ar kolektyvi, susijusi su skaitymu/rašymu/piešimu/... arba su žaidimais/treniruotėmis/... Labai natūralu, kad vieni bus labiau linkę į vienokią, kiti - į kitokią, tik nereikia į tai reaguoti per smarkiai ir nereikia per daug lengvai įsivaizduoti, jog kažkas kažkur ne taip žiūri. Va, diskusijai galiu pareikšti asmeninę nuomonę, jog prisidėjimas prie Lituanikonų ir kitų netolkinistinių renginių turi būti itin apgalvotas. Komentarai po mūsų viktorinos: "Ai, nieko įdomaus, prieš trejus metus tas pats buvo...". Antra vertus, tokie dalykėliai, įdomūs siauram žmonių ratui, padeda mums užmegzti ryšius su kitais tolkinistais.