Starlin rašė:Kažkaip, kai tenka susidurti su neigiama Tolkino kūrybos kritika, pajuntu savyje atmetimo reakciją. Bet jeigu vertinsime Tolkiną tik teigiamai, tai tikrai teisūs bus tie, kurie sako, kad mums „Tolkinas – dievas“, kad vos ne siekiame „pasaulinio tolkinizmo“. Juk turi būti kažkas neigiamo.
Visiškai pritariu. Nevertinant reiškinio, objekto ar asmens kritiškai, neįmanoma pastebėti ir visų teigiamųjų savybių. Kitką pati pasakei.
Starlin taip pat rašė:Taigi prieš kelias dienas, mokydamasi apie Rytų ir Vakarų dichotomiją kontroliniui, supratau, kas man visada truputį nepatiko: būtent tai, kaip Tolkinas geografinį savojo pasaulio padalijimą susiejo su kultūriniu ir vertybiniu. Rytai: Mordoras. Vakarai: Gondoras, o dar geriau – Westernesse bei Valinoras.
Em... O Angbandas kur? Afganistane?
be to, Starlin dar rašė:Daug diskutuojama apie tai, ar Tolkinas, pavaizduodamas visus blogiukus kitokios nei baltos odos spalvos, išreiškė savo rasines idėjas.
Saruman
the White?
galiausiai Starlin rašė:man užkliūva tai, kad Tolkinas nepabėga nuo šitokio stereotipinio požiūrio. Šitoje srityje nieko naujo jis neišranda... Čia tenka pripažinti, kad fantastikoje ir fentezi visgi ieško ko nors naujo. Taip, gerai panaudoti seni elementai yra puiku, bet turi būti ir naujovių. Pavyzdžiui, ŽV ir Silo elfai. O štai „Hobite“ jie nenauji – bent jau dabar, kai žinau daugiau apie tradicinius elfus bei fėjas. Jau nekalbant apie trolius Bertą, Tomą ir Viljamą...
Reikėtų nepamiršti, jog didžioji dalis JRRT mitologijos sukurta per pasaulinius karus bei tarpukario ir šaltojo karo metais, kai visame pasaulyje vyravo ypatingai negatyvi atmosfera ir aiški įtampa. Manęs visiškai nestebina tai, kad dalis tų nuotaikų atsispindi ir Viduržemės mituose. Vis dėlto, kaip rašo T. Shippey (
http://www.nordals.hi.is/shippey.html - nurodyta Starlin jau senokai),
"He also felt that Old Norse mythology provided a model for what one might call "virtuous paganism," which was heathen; conscious of its own inadequacy, and so ripe for conversion; but not yet sunk into despair and disillusionment like so much of 20th century post-Christian literature; a mythology which was in its way light-hearted." Visiškai pritariu šiai nuomonei ir norėčiau pabrėžti, jog JRRT kūriniuose reikia ne su žiburiu ieškoti pokarinės depresijos, rasizmo ir nacionalizmo užuominų, o pagerbti jį už tai, kad nepasuko tuo keliu, kuriuo ėjo visi, ir nepuolė rašyti egzistencialistinės filosofijos persunktų kūrinių.
Gerai, baigiu apie tai, nes bijau netyčia išsakyti visą savo nuomonę apie egzistencializmą ir modernistinę literatūrą 
Taigi - ką galėčiau kritikuoti JRRT kūriniuose? Viena vertus, tam tikrų detalių nerealumą. Pavyzdžiui, argi Sauronas negalėjo pastatyti bent poros sargybinių orkų prie Mount Doom įėjimo? Tačiau iš kitos pusės, čia yra mitologija, o mitologijai būdingi pagražinimai.
Kitas kritikuotinas dalykas susijęs su grynai asmenišku požiūriu į literatūrą - jei sugebu įsijausti į kurio nors veikėjo psichologiją ir pateisinti jo veiksmus savo moralinėmis nuostatomis, tada man tas veikėjas patinka. Jei ne - paprastai nepatinka. Pro tokį rėtį prasijojus visus pagrindinius mitologijos personažus, tikrai patinkančių kaip ir nebelieka. Ypač nemalonu matyti, kaip visa elfauja (kartu ir žmonija)
'passed from the high and beatiful into darkness and ruin'. Tačiau vėlgi - tokia visos mitologijos koncepcija
(ot geras žodis - visi vartojam, nors dauguma turbūt tikslios reikšmės ir nežinom Aš taip pat ), viskas atlikta sąmoningai, taigi smarkiai už tai kritikuoti negalima. Tuo labiau, cituojant shlykshtuką,
'jei visi elgsis ružavai ir pūkuotai, pasaulis taps mirtinai nuobodžia vieta'.
Trečias dalykas - dalinė detalizacija. Apie Belerijandą ir Viduržemę yra žinoma tikrai daug, egzistuoja gana tikslūs žemėlapiai, augmenijos, gyvūnijos aprašymai, istorinės kronikos. O apie Haradą? Rūną? Khandą? Pagaliau kad ir apie Palaimintąsias Žemes (Blessed Realm)? Aišku, svarbiausi įvykiai vyko ne tose vietose, tačiau tam tikri aprašymai tikrai būtų įdomūs.
Tai tiek. Iš tikro sunku suvokti, kas tikrai nepatinka Tolkieno kūriniuose - daugelio dar nesu skaitęs, trūksta 'kultūrinio konteksto' supratimo palyginimui. Tačiau keletas minčių yra - gal jos ne visai tiksliai atsako į klausimą, bet gal paskatins ką nors kitą susimąstyti ar išprovokuos įdomią diskusiją 
And the strings crescendo like the sunrise in the sky
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation
Nai i cala Eruo siluva tielyasse...
Gal kada ir pakomentuosiu patį straipsnelį, nors nieko ypatingo nepamačiau.
