Mano požiūris į pasirenkama vaidmeni LARPE:
1. Gyvenime absoliuti dauguma mūsų yra geri. Laikosi visuomenės ir valstybės primetamų normų, elgiasi mandagiai, tvarkingai moka mokesčius, nesikeikia garsiai viešumoje ir nesikabinėja prie praeivių.
2.Kiekvienas žmogus yra daugiasluoksnė asmenybė, it koks kopūstas, po išore, kurią projektuojame į kasdienę aplinką, tūno ir kitokia asmenybė, ar net keletas jų, su kitokiais poreikiais - kaip kad poreikiu išsilieti, išreikšti neigiamas emocijas, kaip kad pyktis, poreikiu atsikratyti kasdieniame gyvenime dusinančių normų.
3. LARPAS - kaip ir RPG - savo esme yra galimybė žmogui tapti tuo, kuo jis nėra; kiek man teko pastebėti žiūrint į žaidžiančius gerai pažįstamus žmones, jie nekuria visiškai priešingo savo charakteriui personažo, o tik koncentruoja ir akcentuoja jame tai, ką paprastame gyvenime laiko užslėpę - tas pačias stiprias emocijas.
4.Kadangi kasdieniame gyvenime esu tvarkingas pilietis, tai ir naudojuosi žaidimo suteikiamomis galimybėmis realizuoti kitus savo asmenybės aspektus. Koks, sakykyte, įdomumas būti elfu, jei ir taip diena iš dienos perkeltine prasem esi priverstas juo būti? Žmogumi irgi - juk gyvenime atlieki ir taip tuos vaidmenis...
5. Nagi, atspėkite, kas aš toks būsiu BBRI3?

Duok, valdove, kilpinėlį eiklų, taiklų, kalaviją kieto plieno, kalvėj lietą, kirvį aštrų, ilgakotį, kuoką sunkią pakyloti duok, valdove...