Rašto sistemos

Gijos tema gana plati, tačiau pradėsiu nuo gana konkrečios diskusijos - klausimo.
Jau senokai internete buvau užtikęs tokį dalyką: http://web.comhem.se/~u86023928/at/sarati.htm
Tačiau tik dabar pastebėjau (ne be Starlin pagalbos ), kad apie šią rašto sistemą vienintelė užuomina yra HoME 11-ajame tome, skyriuje 'Quendi and Eldar'. Nepatikrinau visų turimų šaltinių, tačiau akivaizdesniuose nieko panašaus neradau.
Taigi - ar kas nors turi kokios konkretesnės informacijos, ar aukščiau pateikta nuoroda yra rimtas darbas, ar tik klastotė?

Nežinau, bet radau sąrašą:
This is an index to J.R.R. Tolkien's texts in the tengwar script:
http://www.forodrim.org/daeron/mdtci.html

Įdomus sąrašas, tačiau į klausimą jis neatsako. Visgi ar egzistavo dar viena, visiškai originali JRRT sukurta rašto sistema, ne tik tengvos? (Runos negalioja, nes jos paremtos skandinaviškosiomis ir daugeliu atvejų netgi sutampa).

Tos rodyklės dar neišnagrinėjau, bet tikrai atrodo, kad ten tik tengvos.

Tamistos nurodytojo straipsnelio nuorodos: http://web.comhem.se/~u86023928/at/references.htm#R12
Galima spręsti, kad saratų pavyzdžių yra paties JRRT raštuose. Jei kas turi popierinę knygą, reiktų pažiūrėt, ar nėra kažko panašaus į "Excerpt from Quendi and Eldar, Appendix D" ("The War of the Jewels", HoMe vol.11) su pavyzdžiais. (Bet gal tai ta AppD dalis, kuri neįdėta į knygą - įžangoje minima, kad taip buvo?) Šiaip labai nervina, kad Parma Eldalamberon mokamas. Gal kas žino, kaip tą dalyką rasti internete?...

Tas nuorodas (bent jau į JRRT raštus) patikrinau - vienintelis 'sarati' paminėjimas jau nurodytas pirmoje gijos žinutėje.
Regis, daugiau informacijos tikrai nelengva rasti.
Parma Eldalamberon esu ieškojęs ne sykį ir ne du, bet rasti nemokamai nepavyko. Galima būtų mėginti kokią nors p2p programą, tik reikia nepatingėti įsijungti

Omniglotas, regis, iš ten pat turi įsidėjęs Sarati kaip Tolkino rašto sistemą: http://www.omniglot.com/writing/sarati.htm Beje, pasirodo, yra ir tengwar, ir cirth. Anksčiau nebuvau radus.

TAISA: Derdzinskis bando nagrinėti Sarati rimtame puslapyje. http://www.elvish.org/gwaith/sarati.htm

http://www.omniglot.com/writing/ihavsabeired.htm pasirodo kad tengwar įkvėpė žmones kurti dar rašto sistemų... (čia anksčiau jau buvo minėtas šitas puslapis bet gal nebuvot radę, tikiuos...)

o čia toks gražus... http://www.omniglot.com/writing/ayeri.htm

:shock: http://www.omniglot.com/writing/rotor.htm



TAISA: o nenorėtų... pvz. Indraja nusiųsti tengvas pritaikytas lietuvių kalbai čia -> http://www.omniglot.com/writing/conscripts.htm
šio psl. apačioj yra tengvos for Welsh ir Scottish Gaelic ir šiaip ..rašo kad gali įtraukti... aš čia tik šiaip pasiūliau...

Indraja, siulei parasyti apie savo sukurta alfabeta i gija, tai rasau:

1) gerai perziurejus ir palyginus su kiti kalbu alfabetai (anglu, vokieciu, etc) tavo sukurtasis visai neblogas. labiausiai dziaugiausi, kad parinkau tas pacias tengvas, kaip ir tu, raidems "s" (suo) ir "z" (zuvis);

2) bet as savo sistema kuriau su mintim parinkti kuo panasesnes reiksmes i kvenijos; kad uztektu ismokti ~1,5 alfabeto rasymui lietuviskai ir kveniskai, o ne 2...

3) tokiu budu tengvos, kurios pas tave atitinka "c", "dz" ir"c" (cipolinas), "dz" (dziaugsmas) labai viska griauna...

3) tu sakai, kad nereikia palikti kvenisku dvigarsiu, kurie nebudingi lietuviu kalbai, bet ivairus kveniski dvigarsiai yra gan daznai sutinkami lietuviu kalboje, ne reciau, negu "dz" ir "dz"(dziaugsmas), tiesa pasakius, "dz" is viso nezinau, kokiaiuose daznai vartojamuose zodziuose randamas, nebent "dziegorius", tai kam jiems skirti grazias tengvas?

4) labai noriu, kad lietuviskame alfabete visos tengvos butu vartojamos! (o pas tave kelios liko be reiksmes, tai kodel gi nepalikti tokiu tengvu, kaip "ld" ir "rd"?)

5) tai gal tiek, reziume - daznai kveniskuose tekstuose, kalboje vartojamoms tengvoms siulyciau palikti kveniskas reiksmes, o reciau - parinkti lietuviskas, ir viskas bus puiku!

6) problematiskiausia raide man yra "j"...

7) o kas sukure tengvas "q" ir "x"?

Tai va, kaip smagu, kad po tiekos metų kažkas pasako ne tik konkrečiai, bet iš vis pagaliau pasako Sveika(s) atvykusi, siūlau savąją sistemą surašyti tiesiog čia - gali naudoti žodinius tengvų pavadinimus, jei vaizdelį įdėti sunkoka. Kaip ir minėjai, tavoji labai patogi jau mokantiems kvenjiškąją - tai gal kvenjistai ir pasinaudotų? 😉 Šiuo metu vienas mokantysis rašo lietuviškai pagal angliškąją sistemą

Nesu specialistė, tad, kai nutariau sugalvoti, kaip lietuviškai rašyti tengvomis, pirmiausia pabandžiau nustatyti bent "iš ausies", į kurias kalbas iš sindų, kvenjos, anglų, lenkų panašiausias lietuvių garsų rinkinys. Nutariau, kad priebalsės į kvenją nepanašios būtent dėl mūsų š, z, ž, c, č, dz, dž. O į lenkų šiuo požiūriu - labai panašu. Tad ir žiūrėjau į lenkiškąją sistemą, kur, beje, č, dž, š, ž - kaip paties JRRT angliškajame, o c ir dz atitinkamai vietoj th ir dh (rašau it sindiškus). Tik išskyriau ch ir h (gal lenkai jas vienodai taria, kad prie vienos tengvos parašė?...). Suprantama, kad tokia sistema į kvenjiškąją nebus panaši dėl kalbų skirtumų. Tiesiog tikslas buvo kuo geriau atspindėti fonetiką, kitoks, nei tavuoju atveju.

sakai, kad nereikia palikti kvenisku dvigarsiu, kurie nebudingi lietuviu kalbai, bet ivairus kveniski dvigarsiai yra gan daznai sutinkami lietuviu kalboje, ne reciau, negu "dz" ir "dz"(dziaugsmas)

Pirmiausia - dz ir dž nėra dvigarsiai, tai - samplaikos, c ir č skardieji variantai. Tik dėl tradicijų vieni perteikiami viena raide, kiti - dviem (girdėjau, kad tikslu būtų rašyti ts, tš, bet vienu ženklu patogiau). Kvenjos priebalsių samplaikos turbūt rašomos viena tengva todėl, kad kvenjoje jos iš vis nedažnos, dažniau būna tik tam tikros, tad jas kaip ir c su č patogiau žymėti ne dviem ženklais. Kaip ten, Elfhild? 😉 Mes tradiciškai specialiai žymime, minime vardindami garsus tik samplaikas, kurių elementai labai glaudžiai susiję, beveik susilieja į vieną garsą. Juk šiaip lietuvių kalboje labai įvairios priebalsės atsiduria greta.

Dvigarsiai lietuviškai yra il im in ir ir t.t., bet tokiems "tikriems" dvigarsiams skirti po tengvą būtų ne itin patogu. Jau net dėl nosinių sunykusių dvigarsių vietose diskutuojama

Kitaip sakant, kvenjiškų samplaikų rašymas rašant lietuviškai labai patogus lietuviškai besimokančiam noldai, betgi prie ganėtinai atitinkančių principą "vienas garsas - viena raidė" sistemų pripratusiems patogiau taip ir tengvomis rašyt. Lietuviui, kuris kvenjiškai nemoka, reiktų tiesiog kalti tas samplaikas, kurioms reikia vienos tengvos.

Beje, gal kas atsimintų nuorodėlę į padorią tengvų sistemą rusų kalbai?

labai noriu, kad lietuviskame alfabete visos tengvos butu vartojamos!

No problem. Gali būt @ $ % & (juokauju). Netgi r norėjau vieną tengvą palikti, bet nutariau, kad vienas nepraktiškas dalykėlis iš elfiškų tradicijų nekenkia. Bet tik ne krūva...

problematiskiausia raide man yra "j"...

Aha... Čia kaip sindų Belerijando būdu. O "tarptautinę" y gal ir be reikalo įdėjau - bet visgi įdėjau dėl simetrijos.

o kas sukure tengvas "q" ir "x"?

q - taip CJRT rašė kw (t.y. qu) angliškai; x - tiesiog k tengva su s kabliuku, Chris McKay sako, jog kvenjiškai tokiu būdu ks rašyta (turbūt paties JRRT?).

Šiuo metu vienas mokantysis rašo lietuviškai pagal angliškąją sistemą

Lietuviškoji abėcėlė nuo angliškosios skiriasi daug mažiau, nei nuo kvenjiškos, taigi artimesnę ir pasirinkau.

Dėl lietuvybių - taip, galvojau apie tai, bet man pačiam priimtiniausia mintis - papildomi diakritiniai ženklai. Maždaug taip, kaip yra padaryta su raide 'q', arba, kvenjos atveju, 'qu' - tengva 'k' (sorry, nemoku jų visų pavadinimų) su 'bangele' viršuje.
Panašiai galima pasielgti su paukščiukais Č, Š ir Ž. Tiesa, pirmiausia reikia tengvos 'c', nes tokios nėra (yra viena tengva, naudojama tiek 'c', tiek 'k', ji pagal darybą labiau tinka garsui 'k', taigi ten ir paliksiu). Viena nenaudojama tengva yra Indrajos straipsnyje priskirta raidei 'č' (vėl neprisimenu pavadinimo). Taigi, ją paimkime už 'c', ir tęsiame...
Prie atitinkamos tengvos, kairėje pusėje, pridedame 'šešėlį'. Nesugalvojau, kaip protingiau pavadinti. Tai yra, 'c' atveju, lankelio dalies atkartojimas (bet nesijungiantis su visu ženklu), o 's' ir 'z' - įlinkio kartojimas paprastame variante, ir lankelio - apverstajame. Jei nesupratote, galiu nupiešti ir parodyti.
Varianto minusas - tokios tengvos dabar neegzistuoja. Varianto pliusas - išlaikomas lietuviškos (gerai, gerai, čekiškos) ortografijos savitumas, kartu nesunaikinant bendro tengvų įvaizdžio.

Dėl nosinių - galima rašyti ilgąsias raides. Aišku, atsiranda problema su 'ū' ir 'ų' skirtumu, bet 'u' yra pora variantų, taigi galima naudoti vieną variantą kaip 'ū', kitą - 'ų'. Kažką panašaus siūlo ir Indraja. Sutinku su jos variantu dėl 'ė', bet tik dėl to, kad pats nieko geresnio nesugalvojau. Dėl 'y' - siūlau palikti: skirsis nuo 'į'.

Dvibalsiai: nėra mirtino būtinumo juos rašyti kažkaip kitaip, nei tiesiog dvi balses. Galbūt išimtiniai atvejai - 'ie' ir 'uo', kurie tapo vienu garsu. 'uo' labai gražiai atrodo sujungus 'u' ir 'o' tengvas (tik 'u' ne tą, kur Indrajos straipsnyje, o tą su užlenkimu apačioje į kairę). Dėl kitų - galima naudoti šešis kvenjiškus, galima ir nenaudoti. Nėra didelio reikalo kurti naujų.

Tikiuosi, kažką bent šiek tiek suprantamai parašiau

Hm, o juk malonu butu ismokti tik vienos sistemos zenklus ir su jai rasyti/skaityti tiek kveniskai, tiek lietuviskai?
mano sukurtoji sistemele buvo tobula, kol neatradau (ir laimei ir nelaimei) kvenisku zenklu balsiams ir dvibaliams, tada kai kurios tengvos pradejo dubliuotis...
dabar viska perziuriu is naujo, ir nezinau, ka daryti su garsais h, ch, ir j...
galiu pabandyti parasyti savo varianta:
1 serija: t, d, th, nt, n, r;
2:p, b, f, mp, m, v;
3: c,c(cipolinas), s(suo),z(zuvis), j?, ir j(jei balses rasomos tehtomis) arba "o", jei balsem skiriamos atskiros tengvos;
4: k, g, kv, nkv (arba pagal Indraja), nv, w;
toliau is eiles: r, rd, l, ld, s, s, z, z, "h" arba "e"(edzios)(kai balsei po tengva), "ch" (tengva - tokia "d" su uodegele), j arba i, paskui o=u, ir yra toks ilgas pagaliukas, vadinamas "halla", kuris gali reiksti "h", tik ji nelabai "meniska" - vienintelis minusas; ir c=a, "q" ir"x"...
taigi, jeigu "halla" paimti vietoj "h", o "hwesta sindarinva" vietoj "ch", o tengva kaip apversta m . "j" , tai .... turime gan miela kveniskai-lietuviska alfabeta!

Laiqua įdomiai sugalvojo - pačias tengvas pakeist. Bet ar klaviatūra būtų patogu atspausdint? Platinamuose šriftuose būna galimybė prikabinti visokius kabliukus, bet ar yra galimybė juos prikabinti būtent taip, su tarpu?

He, "ė" tikrai "iš piršto išlaužiau", nes elfai, suprantama, jai tengvos ar tehtos sukurti negalėjo...

Mano variante "neužimtas" tengvas galima palikti nemūsiškoms raidėms, kurių gali prireikti, jei lietuviškame tekste yra vienas kitas svetimas žodis (juk, jei tą vieną parašysi pagal jo kalbos sistemą, kuri galbūt nuo lietuviškosios labai skiriasi, skaitytojas gali visai "nusiskaityti"). y, q, x, w ir įdėjau dėl tos priežasties. Pati lietuviškai y ir į turbūt rašyčiau vienodai, taip, kaip ilgąją i (o ū ir ų - kaip ilgąją u), betgi kitose kalbose y dažnai nereiškia ilgosios i. Tokios tengvos galėtų reikšti, tarkim, ы (labai keistai atrodo, kai latinica vietoj jos rašoma y).

Siūlyčiau šioje gijoje įdėti nuorodas į įvairių kalbų sistemas, jei nesunku - mat gūgliu tokį dalyką neretai galima rasti tik įvedus ieškomus žodžius ta kalba.

Dėl visa ko, jei kam nelabai aišku, kur manoji lietuvių kalbai.

Labai atsiprašau, kad negaliu įsijungti į šią diskusiją dėl laiko trūkumo (tengvos - ne mano sritis, taigi reiktų ilgiau nagrinėtis), bet trumpai pagūglinau jūsų patogumui:

http://lambenor.free.fr/tengwar/espanol.html - Castellano, t.y. "bendrinės" ispanų kalbos variantas.
http://ohui.net/tlamahuizoltic/rollo.php?cual=31 - dar vienas, gal tas pats, netikrinau

Gal bus daugiau...

Indraja rašė:Laiqua įdomiai sugalvojo - pačias tengvas pakeist. Bet ar klaviatūra būtų patogu atspausdint? Platinamuose šriftuose būna galimybė prikabinti visokius kabliukus, bet ar yra galimybė juos prikabinti būtent taip, su tarpu?

Apie šriftų kaitaliojimą kompe nieko neišmanau, bet apie tai ir nepagalvojau kurdamas. Turbūt dėl to, kad pats kompu tengvomis nespausdinu (na, nebent išimtinais atvejais), o ranka rašyti galima kaip tik nori

Tekstų pavyzdėliai http://tengwar.art.pl/tengwar/galeria.php Ir šiaip visko yra. Labai naudingas daiktas - tengvų reikšmių sąvadas http://tengwar.art.pl/tengwar/jezyki.php#tabela

Nekropostingas velka

KTU gimnazijai - didelis pliusas: ten moksleiviai mokomi tengvų! Tiesa, tik konkursuose, ir yra klaidelių ("Dziūrinas karalius" prajuokino), bet kur jų nėra, o idėja šauni.

Labas, norėčiau parodyti savo sukurtą tengvų abėcėlę pritaikytą lietuvių kalbai, norėčiau sulaukti patarimų kaip galėčiau ją patobulinti.
Tengvų lentelę galite rasti čia: http://www.omniglot.com/writing/tengwar.htm

t , p , k , č
d/nd , b/mb , g/ng , dž
š , f , ch , -
nt , mp , h , ž
n , m , c , -
r/rb , v , j , -

r , rd , l/lb , ld
s , s , z , z
- , - , -i , -u

Kai kurios tengvos turi dvi reikšmes. Tarkim garsą d užrašome įprastu būdu, o norint parašyti garsą nd - virš tengvos rašomas horizontalus brūkšnys ir jeigu po ja eina balsis - tehta rašoma po tengva, o ne virš jos.

Labas. Gal gali plačiau pakomentuoti, kodėl parinkai būtent tokias reikšmes, pvz. kodėl calma = k, o quesse = č, o ne atvirkščiai (kaip daroma anglų kalbos variantuose)? Taip pat ando turbūt turėtų būti d/nd, o ne t/nd. Kodėl š = súlë, o ne hwesta, jei jau unque = ž? Kodėl mp įdėjai po f, nors tarp šių garsų panašumo labai nedaug? Nemanau, kad horizontalūs brūkšniai (paprastai reiškiantys priebalsės "nosinimą" - nežinau lietuviško termino) tinka iš r daryti rb arba iš l daryti lb; ir šiaip, kam to reikia? Negi tokie priebalsių junginiai tokie dažni lietuvių kalboje, kad jiems reikėtų atskirų simbolių? Net ir nd ir mb nemanau, kad reikalingi specialūs simboliai, bet tuos galima palikti, nes elfų kalbų variantuose jie irgi egzistuoja.

Laiqualasse rašė:Labas. Gal gali plačiau pakomentuoti, kodėl parinkai būtent tokias reikšmes, pvz. kodėl calma = k, o quesse = č, o ne atvirkščiai (kaip daroma anglų kalbos variantuose)? Taip pat ando turbūt turėtų būti d/nd, o ne t/nd. Kodėl š = súlë, o ne hwesta, jei jau unque = ž? Kodėl mp įdėjai po f, nors tarp šių garsų panašumo labai nedaug? Nemanau, kad horizontalūs brūkšniai (paprastai reiškiantys priebalsės "nosinimą" - nežinau lietuviško termino) tinka iš r daryti rb arba iš l daryti lb; ir šiaip, kam to reikia? Negi tokie priebalsių junginiai tokie dažni lietuvių kalboje, kad jiems reikėtų atskirų simbolių? Net ir nd ir mb nemanau, kad reikalingi specialūs simboliai, bet tuos galima palikti, nes elfų kalbų variantuose jie irgi egzistuoja.

Taip, ando turi būti d/nd čia netyčia padariau klaidą, jau ištaisiau.
Pirmiausia manau, kad nereikia bijoti mąstyti lanksčiau ir ką nors padaryti šiek tiek kitaip, o gal net ir labai kitaip.
Sudarydamas šia abėcėlę stengiausi viską sudėlioti taip, kad rašant lietuviškus žodžius tengvos gražiai atrodytų viena prie kitos ir gražiai būtų sujungiamos taip kaip rašant kventiškus žodžius nes pastebėjau, kad su lietuviškais žodžiais ne visada taip gaunasi.
Calma = k nes taip yra quenya ir sindarin kalbose, o anglų kalbos fonetika kitokia negu lietuvių ir skirtingose kalbose skirtingi garsai naudojami skirtingai dažnai. Nemanau, kad tengvų pritaikymą anglų kalbai reiktų reikėtų aklai kopijuoti pritaikant tengvas lietuvių kalbai. K raidė dažnai naudojama lietuvių kalboje ir bent jau man tengva calma yra gražesnė negu quesse ir ją smagiau rašyti.
Deja š garso nėra elfų kalbose, o lietuvių kalboj jis dažnai naudojamas, o hwesta yra viena iš tų tengvų kurios turėtų būti naudojamos retai nes ji ne visada gražiai dera su kitomis tengvomis todėl garsą "š" priskyriau tengvai "sule" nes "š" visai kaip ir "th" yra duslusis pučiamasis priebalsis ir... Galit su manim ginčytis, bet aš sakau "š" įmanoma ištarti su liežuvio galu visai kaip ir "th" .
Garsai nd, mb ng, nt, mp, rb, rd, lb ,ld, yra dažnai naudojami lietuvių kalboje, galėčiau pasakyti daugybę vartotinų žodžių kuriuose tokie junginiai naudojami, ir rašant juos taip kaip sakiau - atrodo gražiau, jeigu jums atrodo kitaip pabandykit patys.
Taip pat manau, kad į abėcėlę reikėtų įtraukti rg, lg kaip atskiras tengvas ypač lg nes tengvas l ir g einančias viena po kitos nesigauna gražiai sujungti. Norėčiau paklausi galėčiau įterpti šiuos garsus ir ar jų reikia.

Darius rašė:Pirmiausia manau, kad nereikia bijoti mąstyti lanksčiau ir ką nors padaryti šiek tiek kitaip, o gal net ir labai kitaip.

Aš tikrai nesiūlau aklai ką nors kopijuoti. Bet tengvos kurtos remiantis tam tikra sistema, ir tą sistemą išlaikyti būtų visai neblogai.

Sudarydamas šia abėcėlę stengiausi viską sudėlioti taip, kad rašant lietuviškus žodžius tengvos gražiai atrodytų viena prie kitos ir gražiai būtų sujungiamos taip kaip rašant kventiškus žodžius nes pastebėjau, kad su lietuviškais žodžiais ne visada taip gaunasi.

Vizualiai estetinis požiūris - įdomu

Calma = k nes taip yra quenya ir sindarin kalbose, o anglų kalbos fonetika kitokia negu lietuvių ir skirtingose kalbose skirtingi garsai naudojami skirtingai dažnai. Nemanau, kad tengvų pritaikymą anglų kalbai reiktų reikėtų aklai kopijuoti pritaikant tengvas lietuvių kalbai. K raidė dažnai naudojama lietuvių kalboje ir bent jau man tengva calma yra gražesnė negu quesse ir ją smagiau rašyti.

Fair enough. Pasirinkimas, kurį stulpelį naudoti palatal-velar, o kurį - postalveolar priebalsėms (vėlgi nemoku lietuviškų terminų), yra gana laisvas. Bet manau, kad svarbu tą pasirinkimą ir išlaikyti kiek įmanoma, taigi jei viename stulpelyje yra č ir dž, tai turėtų toliau eiti ir š bei ž, kaip ir kitame stulpelyje k, g, ch ir h.

Deja š garso nėra elfų kalbose, o lietuvių kalboj jis dažnai naudojamas, o hwesta yra viena iš tų tengvų kurios turėtų būti naudojamos retai nes ji ne visada gražiai dera su kitomis tengvomis todėl garsą "š" priskyriau tengvai "sule" nes "š" visai kaip ir "th" yra duslusis pučiamasis priebalsis ir... Galit su manim ginčytis, bet aš sakau "š" įmanoma ištarti su liežuvio galu visai kaip ir "th" .

Galima tai galima, bet tada jau gaunasi ne lietuviška "š"

Garsai nd, mb ng, nt, mp, rb, rd, lb ,ld, yra dažnai naudojami lietuvių kalboje, galėčiau pasakyti daugybę vartotinų žodžių kuriuose tokie junginiai naudojami, ir rašant juos taip kaip sakiau - atrodo gražiau, jeigu jums atrodo kitaip pabandykit patys.

Dėl vizualiai estetinio argumento nesiginčysiu, tačiau visi šitie priebalsių junginiai nėra pavieniai garsai, o ir garsų junginiai (gal galima ginčytis dėl nd, mb, ng, nt ir mp, bet tikrai ne dėl kitų keturių). Kadangi egzistuoja tengvos garsams rd ir ld, tai juos priskirti pavienėms tengvoms galima, bet "nosiniavimo" naudojimas sudaryti rb ir lb junginius tiesiog prieštarauja koncepcijai.

Taip pat manau, kad į abėcėlę reikėtų įtraukti rg, lg kaip atskiras tengvas ypač lg nes tengvas l ir g einančias viena po kitos nesigauna gražiai sujungti. Norėčiau paklausi galėčiau įterpti šiuos garsus ir ar jų reikia.

Vėlgi, rg ir lg nėra pavieniai garsai, o garsų junginiai, tai iš šitos pusės nematau reikalo juos žymėti pavienėmis tengvomis.