"Žiedų valdovo" recenzijų konkursas

Ar kada nors svajojai pabūti kino kritiku? Gal slapta rašai (ne)mėgstamų filmų recenzijas? Galų gale, galbūt norėtum, kad tavo nuomonę apie ,,Žiedų valdovą” sužinotų ir kiti?

Dėmesio: skelbiamas filmų „Žiedų valdovas“ recenzijų konkursas

Praėjus metams nuo trečiosios trilogijos dalies išleidimo į ekranus ir pagaliau sulaukus paskutinės išpėstosios DVD versijos galima apibendrinti filmus kaip reiškinį, meno kūrinį, masinio susižavėjimo bei aršios kritikos objektą.

Tolkinistai skelbia „Žiedų valdovo“ recenzijų konkursą, kurio tikslas – atskleisti kuo platesnį filmą žiūrėjusių žmonių požiūrių spektrą.

Recenzijos turi atitikti šiuos reikalavimus:

* būti 500 – 1000 žodžių apimties;
* koncentruotis ties vienu iš trijų aspektų:
1) ,,Žiedų valdovo” trilogijos paprasta arba išplėstoji versija;
2) ,,Žiedų valdovo” filmai kaip reiškinys: paprastos ir išplėstosios versijų apibendrinimas;
3) Vienos iš trilogijos dalių recenzija.
* turėti recenzento sugalvotą originalią antraštę.

Recenzijos bus vertinamos trijų vertintojų pagal šiuos kriterijus:

* struktūra;
* antraštė;
* minties, kalbos aiškumas;
* faktinės medžiagos tikslumas;
* objektyvumas, saikingas ir motyvuotas asmeninio požiūrio reiškimas;
* minčių originalumas (t.y. ar yra tekstas nuplagijuotas, ar ne);
* pasirinkto aspekto ir temos laikymasis.

Nebus vertinama:

* asmeninio požiūrio pobūdis;
* terminijos lietuvinimas, vertimas ir transkripcija (jei vartojate savitą vertimą, skliausteliuose nurodykite originalus).

Recenzijas galima įteikti arba siųsti elektroniniu paštu Starlin iki kovo 19d. Nugalėtojas skelbiamas balandžio 2d. „Žiedų valdovo“ jubiliejaus šventėje (jei nugalėtojas negalės atvykti, jam bus pranešta asmeniškai). Prizas simbolinis Visos arba geriausios recenzijos bus publikuojamos tinklalapyje „Tolkinas tinkle“.

Konkurse gali dalyvauti visi, matę filmus „Žiedų valdovas“ (išskyrus vertintojas). Recenziją galima pasirašyti slapyvardžiu, ji anksčiau neturi būti publikuota kitur. Būtina nurodyti kontaktinį telefoną arba elektroninio pašto adresą.

Kviečiame aktyviai dalyvauti!

Kaip norit...

Įdomumo dėlei - mano pačios rašyta pirmojo filmo recenzija. Tuomet Silo akyse dar nebuvau regėjusi ir išvis nežinojau, kad yra "aršesnių" už mane tolkinistų. Juokinga skaityti dabar. TAISA: beje, po metų rašiau analogišką TTT recenziją, tik nebaigiau. Vadinosi ji "Žiedų valdovas: dvi tvirtovės - meilė ir mirtis Viduržemyje" (sic).

ŽIEDO BROLIJA - FILMO PLIUSAI IR MINUSAI

2002.01.16

Ilgai lauktas, ilgai žadėtas, visaip pristatinėtas ir reklamuotas kino monstras pagaliau ir Lietuvos kino ekranuose. Nesuklydau pavadindama šį filmą monstru - tai net tris valandas trunkantis epinis kūrinys, kuris apima tik pirmąją garsiosios “Žiedų valdovo” literatūrinės trilogijos dalį. Žinoma, man, kaip aršiai knygos ir J.R.R.Tolkieno gerbėjai, filmas paliko vietomis neatsakingo darbo įspūdį, tačiau neskubėsiu smerkti. Ekranizuoti tokią knygą - milžiniškas darbas, ir smagu, kad nors kažkas išdrįso jo imtis. Laukdama premjeros, visą savaitę gyvenau “Žiedų valdovo” nuotaikomis - varčiau knygas, žemėlapius, naršiau internete, net pradėjau mokytis elfų kalbos, - todėl, pažiūrėjusi taip ilgai lauktą filmą, net nepastebėjau pakliuvusi į kitą pasaulį - viskas atrodė daugiau mažiau kaip aš įsivaizdavau. Vadinasi, režisierius ir, be abejo, dailininkas įvykdė vieną savo uždavinį - perkelti Tolkieno sukurto pasaulio vaizdus į filmo plotmę. Iš tiesų, Naujosios Zelandijos gamta nuostabi ir puikiai atitinka genialiojo britų rašytojo vaizduotę (nepaisant kai kurių alogizmų, apie kuriuos rašysiu žemiau). Kalnai, mūšiai, miestai - beveik nieko jiems negalima prikišti, ypač Hobitonui - dailininkas sukūrė nepakartojamai žavią ir “tolkienišką” šio miestelio atmosferą. Tiesą pasakius, filmo aplinkoje radau tik vieną trūkumą (tiesą pasakius, jį man nurodė vienas alpinistas) - Karadraso perėja visai nepanaši į tikrąsias kalnų perėjas. Be abejo, išgirsiu “pateisinimų”, kad Tolkieno pasaulis išgalvotas, todėl jame gali būti keistenybių, tačiau jeigu jau visa gamta pakankamai “žemiška”, tai kodėl gi negalėtų būti ir Karadrasas?

O dabar - apie filmo scenarijų. Jis parašytas gana logiškai - kai kurie epizodai iškirpti, nes juos visus talpinantis filmas būtų beprotiškai ilgas. Žinoma, prisiekę Tolkieno gerbėjai priekaištaus, kad scenaristai paliko nuošalyje didžiulį Senojo Miško epizodą - tai gal ir nesvarbus istorijos eigai, tačiau įdomus, mistiškas, suteikiantis knygai tam tikrų bruožų skyrius. Tai turbūt ir bus pagrindinis dalykas, dėl kurio nerims tolkienomanai, tačiau į viską reikia žiūrėti blaiviai. Prisiminkime dar vieną, tačiau daug nemeniškesnį kino monstrą “Harį Poterį”. Režisierius griežtai laikėsi knygos, todėl paliko visas siužetines linijas, kai kurias sutrumpindamas, taigi mes gavome kažkokią mozaiką. Sakykime, Hagrido slibinas Norbertas - atrodo, tarsi knygos autorė būtų primygtinai reikalavusi palikti nors gabalėlį jo siužetinės linijos, todėl ir buvo paliktos maždaug dvi minutės, per kurias net neužsimezga rimta intriga. Mano nuomone, galima buvo atsisakyti šios linijos, o tas dvi minutes panaudoti daug svarbesniam (ir nežinia kodėl nepanaudotam) epizodui, kur Hermiona išsprendžia loginį uždavinį su buteliais kliūčių ruože. Vadinasi, “Žiedo brolijos” scenaristai pasielgė logiškai, iškirpdami Senąjį Mišką, užuot palikę trumpą ir visai neįsimenančią jo užuominą. Kiti scenarijaus iškarpymai ne taip krinta į akis, nebent tai, kad būtų galima daugiau papasakoti apie Lūžusį Kardą ir jo perkaldinimą. Tiesą pasakius, aš nusprendžiau, kad, norint patenkinti visus “tolkienininkų” norus, reikėtų kurti šešis nuoseklius filmus - tai tikriausiai būtų idealus fantazijų realizavimas. Vėlgi, mąstant blaiviai, atrandi, kad tokie filmai kainuotų neregėtai brangiai, o žiūrovams nesinorėtų šešis kartus eiti į kiną vien tam, kad pagaliau pamatytų pabaigą. Et, nebūtų tos logikos…
Vis tik vieną dalyką būtinai reikia paminėti. Neskaičiusieji knygos, žinoma, nieko nepastebėjo, tačiau jos fanai tikriausiai supyks dėl kai kurių akivaizdžių Tolkieno istorijos iškrapymų. Taip, aš kalbu apie Arven. Jau prasidėjus filmo reklaminei kampanijai, televizoriaus ekrane ir spaudos puslapiuose neretai šmėsčiodavo Liv Tyler veidelis. Žinodama, kad ji vaidins Arven, gerokai nustebau - knygoje Arven tepasirodo labai trumpai, o vėliau sugrįžta tik trečiojoje dalyje. Nejaugi šios elfės vaidmenį išplėtė tik todėl, kad ją vaidina Holivudo “žvaigždė” Liv Tyler? Kodėl spauda skiria jai tokį didelį dėmesį, nors ji ekrane turėtų tik trumpai šmėkštelėti, atsižvelgiant į tai, kad originali knygos istorija taip pat bus sutrumpinta? Liv Tyler vaidino neblogai, kai kurie epizodai buvo visai įdomūs, tačiau Tolkieno istorija buvo iškraipyta, o tai jau yra blogas faktas, turint omenyje, kad režisierius teigia gana griežtai rėmęsis knyga (iš dalies tiesa - kai kurie žodžiai taip ir cituojami - tiesiai iš knygos). Galima teisintis Tolkieno mito interpretacija, tačiau kažkodėl tai man panašiau į reiškinį ,,mūsų filme vaidina žvaigždė, be to, Amerikos žiūrovai norės meilės istorijos.” Šitą vertinimą palieku žiūrovams ir ypač knygos gerbėjams.

Kaip minėjau, yra ir kitų neatitikimų. Pvz., Frodas įtartinai jaunas, o juk jam turėjo būti apie penkiasdešimt. Nesiginčysiu, E.Woodsas žavus (tiesiog negalima atsispirti) ir neblogai vaidina, tačiau tai vėlgi panašu į reiškinį ,,reikia gražaus pagrindinio herojaus, kitaip ištiks komercinė nesėkmė.”

Dar vienas liapsusas, o gal mėginimas užkaišioti scenarijaus skyles, atsiradusias po knygos sutrumpinimo: Frodas, Semas, Pipinas ir Meris eina kukurūzų lauku kažkur grafystėje, o priešais save mato, atrodo, ganėtinai arti, palyginus su realiu atstumu, esančius Ūkanotuosius kalnus!
Kad pagaliau užbaigčiau šią trūkumų tiradą, turiu paminėti, kad filmo pradžia (Bilbui išnykus iš savo Puotos) yra supainiota, sumaišyta. Pavyzdžiui, man pasirodė, kad Gendalfas per porą valandų, t.y. Bilbo Puotos pabaigą, sugebėjo nušuoliuoti iki Mordoro ir atgal! Netgi Žvaigždikis taip greitai nebėgtų, ir netgi Tolkieno fantasie stiliaus kūrinyje tai nelabai būtų įmanoma (kodėlgi tuomet Gendalfas nepasinaudojo magiškomis galiomis, kai buvo įkalintas Orthanke?). Kalbant apie Sarumaną, jo vaidmuo irgi pernelyg išplėstas, orkai pavaizduoti pernelyg kraupūs ir “žvaigždžiakariški”, o dauguma Sarumano kalbų ir vaidybos stilius įtartinai panašūs į eilinio Holivudo aktoriaus - milijonieriaus triukus.
Dar vienas paminėtinas dalykas - muzika. Jos per daug - tą sakau kategoriškai - ir ji pernelyg panaši į “Titaniko”. Vėlgi Holivudo įtaka. Saldi styginių muzikėlė Rivendeile ir galingi chorai Morajoje. Kai Lotloriene savo raudą pradeda elfai, to net nepastebėtum, jeigu Legolasas neatkreiptų tavo dėmesio, - muzika ,,už kadro” ir muzika, kurią girdi veikėjai, susilieja, yra neatskirtos vienos nuo kitos.

Kokia filmo pagrindinė mintis? Ji pasakoma labai aiškiai, Galadrielės lūpomis: “Net mažas žmogus gali padaryti didelius dalykus.” Mano manymu, šio teksto tikrai nereikėjo, geriau būtų buvę palikti viską išsiaiškinti žiūrovams. Iš tiesų gilių prasmių čia beveik neverta ieškoti, geriau jau paskaityti knygą ir viską išsinagrinėti atidžiau. Įsimenančiu meno kūriniu ,,Žiedo broliją” galima pavadinti dalininko, kai kurių aktorių darbo prasme; naujų kino formų jis beveik neatranda, bent jau taip atrodo man, nelabai ką teišmanančiai kino mėgėjai. Tai visų pirma pramoginis filmas, o trokštantiems sužinoti ir patirti daugiau siūlau perskaityti literatūrinę jo versiją.

Bet nereikia manyti, kad viskas tik blogai. Kaip jau minėjau, fantastinė Viduržemio aplinka atkurta puikiai. Džiugina operatoriaus darbas, specialieji efektai, montažas. Pagirtina aktorių, vaidinusių Elrondą, Galadrielę, Pipiną, vaidyba, įsiminė Frodas, Gandalfas ir Semas. Beje, Aragornas, turėjęs būti ,,proud and kingly”, pernelyg vaikiškas ir sutrikęs.
Ar verta žiūrėti “Žiedo broliją”? Verta, tačiau po filmo būtinai perskaitykite knygą, nes apsiriboti filmu nenaudinga. Siūlau kiekvienam kuo išsamiau susipažinti su šiuo neišsemiamos fantazijos pilnu literatūros kūriniu - mitu, istorija, enciklopedija. Namarie - geros kelionės, kaip pasakytų elfai.

Oi, dar nepaskaičiau, vėliau parašysiu.

O va mano prasta anglų kalba:

http://www.imdb.com/title/tt0120737/usercomments-3654
http://www.imdb.com/title/tt0167261/usercomments-1638

or we might have had Jar Jar Tom -

O, mūsų senos nuomonės gali pasiginčyti! (Jei tai turėtų būti tikrai ne čia, persikelsiu).

Star: „Nejaugi šios elfės vaidmenį išplėtė tik todėl, kad ją vaidina Holivudo “žvaigždė” Liv Tyler? (...) tai man panašiau į reiškinį ,,mūsų filme vaidina žvaigždė, be to, Amerikos žiūrovai norės meilės istorijos.” Šitą vertinimą palieku žiūrovams ir ypač knygos gerbėjams.“
Indr: „Arwen's storyline is very important in respect to the symmetry of symbolical layer of the plot, although not as explicatively told as Frodo's.“

Irgi manau, kad vienas iš motyvų buvo noras patraukti tą publikos dalį, kuri mėgsta meilės istorijas. Kitas, geresnis – galimybė Arvenos pagalba pagilinti Aragorno charakterizavimą ir būtinybė pagrįsti jų vestuves. Bet geriau pagalvoti, kaip galima interpretuoti rezultatą. Bent jau tada norėjau pasakyti, kad knygoje yra labai graži simetrija: Frodas per kančią pereina iš „buitinio“, „buržuazinio“ į „mitinį“ lygmenį, o Arvena irgi per kančią iš „pasakiškosios“ sferos žengia į žmogiškąją su jos realijomis. Knygoje yra frazė – kažkas apie laivą – kai šių veikėjų keliai akimirkai susiliečia. Todėl man buvo labai gražu pamatyti juos kartu (filmas pirmiausia turi parodyti). Dabar pridėčiau, kad Arvenos istorija ir knygoje, ir filme primena Lūtijenos (filme netgi labiau – kūrėjai Silą skaitė ir nebeatsilaikė prieš jo galią, bet tai jokiu būdu nėra itin blogai). Lūtijena iškeitė aiškius ir saugius elfės gyvenimą ir „pomirtinę“ būseną (na, bent jau aiškius ir saugius iki pasaulio pabaigos) į žmogaus, ir ypač šiuolaikinio žmogaus (kaip bebūtų keista, ankstyvieji atanai, sprendžiant iš nuogirdų apie jų tikėjimą, buvo kur kas mažiau tikri dėl žmogaus pomirtinio likimo bei viso pasaulio likimo, jautėsi esą kur kas toliau nuo Dievo nei judėjai ar krikščionys, ir tuo man atrodo esą kiek panašūs į nežinantį XX amžiaus žmogų). Šitame fone Arvenos pasirinkimas – ne išplaukti į Vakarus ir gyventi amžinai, o likti ir mirti – atrodo taip pat labai svarbus, todėl negaliu skųstis, kad jam filme skirta nemažai dėmesio.


Star: „Kokia filmo pagrindinė mintis? Ji pasakoma labai aiškiai, Galadrielės lūpomis: “Net mažas žmogus gali padaryti didelius dalykus.” Mano manymu, šio teksto tikrai nereikėjo, geriau būtų buvę palikti viską išsiaiškinti žiūrovams.“

Tikra tiesa, bet argi galima norėti, kad žmogus besiaiškindamas kentėtų dvejus metus? Beje, pabaigoje paaiškėja, kad „mažas žmogus“ buvo ne tik Frodas!

Oi Jaučiuosi plakama už praeities klaidas Juokauju. Niekada nemąsčiau taip protingai kaip Indraja, o tuo labiau tada, kai buvo 'šiaip susidomėjimas', be didesnių pasikapstymų... Ir apskritai tada apie save labai gerai maniau

Nesakyčiau, kad Indraja protingai mąsto. Jai tiesiog visada patiko rašyti rašinėlius, tai kai nebereikia, vis tiek rašo...