Q10 - kilmininkas, savybinis linksnis, eque ir auta-

1.
f) Neri séreva úvar ohtari. Taikos vyrai bus kariai. --> Taikos vyrai nebus kariai.
i) I tário úmië torni … Karalienių blogi broliai... --> Karalienės blogi broliai...

2.
d) Turtingasis dvorfas pasakė:… I alya Nauco equë:… --> I alya equë Nauco

e) Aš esu matęs didžiausią iš visų kalnų po padange. Amápien I analta ilyë orontiva nu menel. --> Ecénien i orontion analta nu menel

f) Noriu rasti kraštą be didelių gyvūnų kaip liūtai. Meren hirë I nórë ú altë lamni ve rávi. --> Merin hirë i norë ú altë lamnion ve rávi.

g) Jie keliaus per didelių medžių ir gausių uolų kraštą, nes jie nori pamatyti galingojo kario miestą. Lelyuvantë terë I alta aldaron ar rimbë ondoron nórë, an merentë cenë I taura osto ohtarwa. --> Lelyuvantë terë i nórë alta aldaiva ar rimbë ondoiva, an merintë cenë i osto taura ohtarwa. (p.s. "Taip pat “alta” skaičius…" nu kad alta ne skaičius... )

h) “Tu pamatysi…” „Cenuvat…“ --> gerai 😉 cenuvatyë

i) Elfų kraštas yra daugelio gražių daiktų kraštas; …[to] krašto Žmonės negirdi turtingos Elfų kalbos. Nórë Eldaiva ná I nórë rimbë vanyar engwíva; … Atani I nóreo umir hlarë I alya Eldaron lambë. --> ok... ten Eldaiva ... o ten anksčiau vanyë...

Ellorion

2d) Vis tiek negerai. "Eque" turtėtų eiti prieš viską, įskaitant ir būdvardį, kuris apibūdina dvarfą. Apskritai čia labiau būčiau linkusi naudoti "quet-", nes dvarfas nekonkretus (ne vardas), tačiau kadangi jis kitaip šiek tiek sukonkretintas ("turtingasis"), tai gal galima ir taip. Žodžiu, "Eque i alya Nauco".
2g) žinau, kad "alta" ne skaičius norėjau pasakyti, kad skaičius nesuderintas. žiūrėk, "rimbe" tai parašei dgs, kaip ir reikia, o "alta" kažkodėl vns, nors medžių tai daug...
2i) Gerai, tik nepamiršk, kad jeigu "Eldaiva", tuomet keisis žodžių tvarka: "lambe Eldaiva" - Eldaiva persikrausto po lambės, nes savybinis turi eiti po žodžio, kurį apibūdina.

ok
aišku ...
vistiek sugebėjau pridirbt
nu nesvarbu

o ten alte tada...
o aš jau leidau sau pamanyt kad tu sumaišei su atta

Ellorion rašė:o ten alte tada...
o aš jau leidau sau pamanyt kad tu sumaišei su atta

(<-- kirčiuoju) Bus tau. Aš tiesiog nukandau pusę sakinio

Šaunu. Dar pora žmonių neišsitaisė, bet tai ne problema. Ryt-poryt pasirodys nauja pamoka.

Na bandau taisyti.... Nors žiemos miegas dar nepasibaigė, dar galiu daug daug klaidų privelti

Klaidos

Spalvų kodas:
Mėlyna – netiksliai išversta (pvz. ne toks laikas, skaičius, žodis)
[raudona laužtiniuose skliaustuose] – verčiant praleistas (pražiopsotas?) žodis
ruda – blogai sudaryta žodžio forma (pvz. nepailginta balsė, arba pailginta, kur nereikia, arba nepridėta galūnė ir pan.) arba pavartota ne ta forma, kokios reikia, arba nesuderinti skaičiai – rimtos klaidos;
Tiesiog raudona – supainiotos raidės, bloga rašyba, ne visai toks žodis, arba išvis keistas darinys ir t.t. (t.y. įvairios žioplos ir ne tik klaidos)
Pabraukta ir šalia žalias komentaras – kai geriau kažką rašyti kitaip
Raudona pabraukta ir žalias komentaras – kitos klaidos
Jeigu žodis margas – jame yra tų spalvų klaidos “all in one”

Linkis

1.
f) Neri séreva úvar ohtari. Taikūs vyrai nėra kariai (o šiaip, beje, visai gerai išvertei. Nebūtina juk pažodžiui.) Taisau: nebus
j) I rassi i lamnion nar altë. Gyvūno ragai yra didžiuliai. Taisau: Gyvūnų
m) I vendëo toron hirnë ilyë i harmar i minquë Naucoiva imbë i canta rassi i ninqui orontion. Merginos brolis rado visus vienuolikos dvorfų lobius tarp [keturių] baltų kalnų viršūnių. Teisingai: canta yra keturi
2.
a) Meleno aiwi cenuvar cainen ohtari imbë atta síri. Menelo (žiopla)
b) Elfo brolis surinko dešimt knygų apie žvaigždes.
Eldo toron hostanë cainen elenion parmar – žodžių tvarka galėtų būti ir geresnė, nes pagal dabartinę galima suprasti, kad tos knygos buvo apie dešimt žvaigždžių. Siūlau keisti į “cainen parmar elenion”. Nesiginčysiu 
c) Vyras be burnos negali kalbėti.
I nér ú anto úmë polë quetë. Taisau: úma
d) Turtingasis dvorfas pasakė: “Kažkas turi aukso taurę”.
Harmarion (ar alya?) Naucor equë: „Quen hárëa vulma maltava“ – pirma, ten paprasčiausiai “alya”, tik geriau su artikeliu (nes “turtingasis” - konkretus); antra geriau čia vartoti “quentë”, nes “equë” labiau tinka ten, kur yra vardai. Nors, kita vertus, gal čia irgi gana konkretus dvorfas – visaip galima suprasti. Tačiau ir tokiu atveju klaida, nes “equë” turi eiti prieš veiksnį.
Taisau: Alya naucor quentё: Quen harëa yulma maltava? O kodėl nereik pailginti?
e) Aš esu matęs didžiausią iš visų kalnų po padange.
Cenën orion analta nu Menel. – tas, kuris mėlynas, dar, be to, ir blogai sudarytas (rudas).
Taisau: Ecénië oronion analta nu Menel.
f) Noriu rasti kraštą be didelių gyvūnų kaip liūtai.
Merën hiruva norë ú lamno alta ve rávi.
Taisau: Méra hiruva nórë lamnion altë ve rávi.
g) Jie keliaus per didelių medžių ir gausių uolų kraštą, nes jie nori pamatyti galingojo kario miestą.
Lelyauvantë ter norë alta aldar ar rimbë ondor, an merë centë ohtaro taureva osto.
Taisau: Lelyuvantё ter nórë altё aldaiva ar rimbë ondoiva, an méra centuvar ohtarwa antaura? osto. Čia labai sunkus.
h) “Tu pamatysi gyvūną be ragų,” pasakė išmintingiausias karalius.
„Cenuvat[yë] laman ú rassët“- quentë [ i] assaila aran. (galūnės –tyë reiktų vartoti pilną formą, kad nesipainiotų su “juos”. “Cenuvat” juk gali reikšti “pamatys juos”)
Taisau: Cenuvatyë laman ú rassio“- quentë i assaila aran
i) Elfų kraštas yra daugelio gražių daiktų kraštas; kraštas be Elfų yra tamsos kraštas, nes [to] krašto Žmonės negirdi turtingos Elfų kalbos.
Eldanorë ná rimbë vanye engwi norë; norë ú Eldo ná norë morniëva, an Atani norëva úmer polë hlarë alva lambë Eldo. – ten, kur pabraukta, žodžių tvarka geriau būtų “nórë rimbë vanyë engwíva” (na va jau ištaisiau), nes savybinis linksnis, kurį čia reikia vartoti, turėtų eiti po žodžio, kurį apibūdina.
Taisau: Eldanorë ná nórë rimbë vanyë engwíva; nórë ú Eldaro? ná nórë morniéva, an Atani norëva úmar hlarë alya lambë Eldaiva.
3.
„Namárië!”- quentë aran ar vánë norë.
Ilyë Naucor oantër oronti.
“Auta-“ reiškia “išvykti”, bet šis žodis nekelia klausimo “ką?” ir todėl negalima dar pridėti papildinio – “palikti šalį”. Tuomet, tiesa, nelabai tikslinga jį versti “palikti” - pataisysiu teorijoj, blogai ten aš išverčiau (angl. "leave") . Iš tikrųjų kitoje ar tai dar kitoje pamokoje išmoksime dar vieną linksnį, kuris tiks šiam tikslui – bus galima pasakyti “išvyko/dingo iš Viduržemės” ir pan., taigi prasmė bus ta pati, kaip “paliko Viduržemę”.
Žodžiu, čia tiesiog tie raudoni žodžiai netinka.
Tai kaip čia man taisyti? „Namárië!”- quentë aran ar vánë. Ilyë Naucor oantër.?

Atiduodu seną skolą... tikiuosi, Linkis dar nedingo iš horizonto?

2.d) Taisau: Alya naucor quentё: Quen harëa yulma maltava? O kodėl nereik pailginti?

Buvau pati pražiopsojusi dar vieną klaidelę – ten ne “naucor”, o “nauco”, vienaskaitą, nes vienas dvorfas. neesmė.
Su “hárëa” problema kita. “turėti” yra harya-, šitame sakinyje mums reikia arba aoristo arba esamojo laiko (pagal skonį… man labiau aoristas čia tinka). Tu pasirinkai esamąjį, bet blogai pritaikei taisyklę veiksmažodžiams su –ya. Pirma, ta taisyklė taikoma negalininkiniams veiksmažodžiams, o šitas galininkinis (turėti ką?). Antra, negalininkinių veikdmažodžių –ya numetamas tik būtajame laike, o esamajame ne. Žodžiu, harya- es.l. turi būti haryëa – ‘a’ nepailgėja, nes po jos du priebalsiai ‘ry’.
Turėjo būti taip: alya Nauco quentë: “Quen haryëa yulma maltava”.

2.e) Taisau: Ecénië oronion analta nu Menel.

Dvi klaidelės:
1) Tavo sakinyje nėra veiksnio. Kadangi buvo “matau”, tai prie ecénië reikia pridėti atitinkamą galūninį įvardį. Bus ecénien(yë).
2) oron “kalnas” turi kintančią šaknį oront- (žr. žodyne), todėl būtent prie jos pridedama linksnio galūnė. Turi būti orontion.

2.f) Noriu rasti kraštą be didelių gyvūnų kaip liūtai.
Merën hiruva norë ú lamno alta ve rávi.
Taisau: Méra hiruva nórë lamnion altë ve rávi.

1) Tiko ir aoristas, tik klaida buvo ta, jog prie aoristo merë pridėjusi įvardį –n pamiršai, jog tuomet ë virsta į i. Turėjo būti merin. o jeigu nori es.l., tuomet ne “méra”, o “méran”, nes pirmas asmuo.
2) “Noriu rasti” – “rasti” yra bendratis. Todėl ne “hiruva”, o hirë. Ir dar, taisydama praleidai ú

2.g) Jie keliaus per didelių medžių ir gausių uolų kraštą, nes jie nori pamatyti galingojo kario miestą.
Taisau: Lelyuvantё ter nórë altё aldaiva ar rimbë ondoiva, an méra centuvar ohtarwa antaura? osto. Čia labai sunkus.

Pirma sakinio pusė gera. Antroje turi būti ne “méra”, o “merintë”, nes “jie nori” – trečias asmuo. Taip pat “nori pamatyti” – “pamatyti” yra bendratis ir reikia cenë. O dabar su “galingojo kario miestą”: “galingas” yra paprasčiausiai “taura” (o kadangi “galingaSIS”, tai geriau “i taura ohtar”). Žodžių tvarka patogiausia turbūt būtų tokia: an merintë cenë i osto i taura ohtarwa, pažod.”nes nori pamatyti miestą galingojo kario”.

2.h) Taisau: Cenuvatyë laman ú rassio“- quentë i assaila aran

Ragai paprastai būna du, tai čia geriausia vartoti dviskaitą: rasseto. Jeigu vis tik nori daugiskaitos, bus ne “rassio”, o “rassion”, nes kilmininko galūnė dgs. yra –on.

2.i) Taisau: Eldanorë ná nórë rimbë vanyë engwíva; nórë ú Eldaro? ná nórë morniéva, an Atani norëva úmar hlarë alya lambë Eldaiva.

Turėtų būti ne “Eldanorë”, o tiesiog I nórë Eldaiva – elfams priklausantis kraštas. nórë ú Eldaron – “n” gale reikia, nes kilmininko dgs. galūnė yra –on. “To krašto žmonės” reiktų naudoti kilmininką, nes tie žmonės kilę iš to krašto: Atani i nórëo. Taigi sakinys turi atrodyti taip:
I nórë (i) Eldaiva ná nórë rimbë vanyë engwíva; nórë ú Eldaron ná nórë morniéva, an i Atani i nórëo úmar (arba umir) hlarë alya lambë Eldaiva.

3. Tai kaip čia man taisyti? „Namárië!”- quentë aran ar vánë. Ilyë Naucor oantër.

Taip, kol kas tik taip ir taisyti. Tačiau kitoje pamokoje sužinosi, kaip galima pasakyti “išvyko iš kažkur” arba "atvyko į kažkur

Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių :shock:

Na, sorry, bet šito visiškai nesupratau.

Kilmininkas nusako:
~ Kilmę, šaltinį, šeimos ryšius (brolis, žmona) ir valžios ryšius (karalius, valdovas).

Pavyzdžių normalių duokit tada suprasiu. Brolis, žmona ar tai karalius, valdovas nieko doro nepasako man. Kaip bus tas kilmininkas? Kokiame sakinyje naudosim genetyva šiuo atveju?

Kilmė:
Brendibakų Folkas;

Šaltinis:
Gandalfo žodžiai;

Giminystė:
Hobito brolis; Elfo sesuo;

Valdžia:
Džedajaus padavanas ; Dvorfo mokinys; Elesaro pavaldinys.

Visi kursyvu parašyti žodžiai bus vartojami kilmininko (genityvo) linksniu.

Khem.. Bofinų prašyčiau...

Tai jeigu sakinys būtų "Bofinų Folko knyga". Tai tuomet Bofinų būtų kilmininkas kaip kilmę nusakantis, o Folko savybinis?

Nors ir Bofurų

Teisingai.

...išskyrus tą faktą, kad paprastai jei susiduria du linksniai, vienas pradingsta - jei tik gerai pamenu. Bet tu iš esmės teisus, ir nekvaršink dabar sau tuo galvos.

*baksteli alkūne į prisnūdūsią Elfhild*
Tikiuosi neužmiršai, kad namų darbus skolinga? 😉 Kažkaip tolyn norisi eiti...

Tai kad aš ketvirtadienį, prieš išvažiuodama, tau juos išsiunčiau :shock: