Tomo Bombadilo nuotykiai

Tai - daugiausia hobitų sukurti eilėraščiai iš Raudonosios Knygos. Atrodo, keletą parašė Bilbas ir Semas 😉 Kaip aiškina vertėjas į anglų kalbą, eilėse gausu keistų žodžių ir rimavimo bei metro vingrybių, o lengvabūdiškumas neretai slepia šį tą gilesnio. Kai kurie eilėraščiai ar jų variantai pakliuvo ir į ŽV (taip taip, apie Žmogų iš Mėnulio, Akmenų trolį, drambilą). Yra netgi labai netikėta Earendilio klajonių versija. Kokie smagūs ir išradingi tie kūrinėliai bebūtų, man didžiausią įspūdį padarė gerokai besiskiriančio stiliaus baladė "Jūros varpas". Turbūt ji kažką pasakytų net nieko apie Viduržemę nežinančiajam. Antra vertus, kai vertėjas paaiškina, kad ji sukurta hobitų Ketvirtajame amžiuje, o virš jos buvo pakeverzota "Frodos Dreme", viskas įgyja dar vieną prasmę. Mane nustebino jos pasakiškumas, net žaismingumas, ir tuo pat metu rimtumas, niūrumas; netikėtas Viduržemei, bet būdingas šiuolaikiniam žmogui požiūrio kampas į fantazijų, sapno ar kliedesių pasaulį. Baladė pasižymi tokia vidine melodija, kad tereikėtų paimti gitarą - ir uždainuoti (kaip gaila, kad nemoku...). Kas dar skaitėte? Kokie įspūdžiai?

Skaityti skaičiau, bet tai buvo seniai ir įspūdžių neprisimenu. Kadangi ten skaityti nedaug, o aš turiu tą rinkinį knygos pavidalu (kartu su Niekeliu, Džailsu ir Smitu (na geraim kalviu) ), tai vėl paskaitysiu ir grįšiu su naujais įspūdžiais
Tiesa, prisimenu, ten buvo labai keistų eilėraštukų, pavyzdžiui, "Princess Mee", arba kur apie Mėnulį... Na, toks linksmas nonsensas

"Frodos dreme" - iš tiesų giliai sujaudinantis kūrinukas. Ir, kaip Indraja sakė, tam daug įtakos turi tas alternatyvusis pavadinimas. Dar man labai patiko "The Last Ship", o štai tokio dalyko kaip "Mewlips" išvis nesupratau. Atrodo, esu į tinklalapį parašiusi straipsnį... ar ne aš?