Vertimas: fonetinė transkripcija

Dvibalsis „ui“: „u“ ir „i“ yra aukštutinio pakilimo balsės (žandikaulis gana stipriai sučiauptas). Užpakalinis balsis „u“ tariamas atitraukus liežuvio galiuką nuo apatinių dantų ir atkišus lūpas į priekį. Priešakinis balsis „i“ tariamas prispaudus liežuvio galiuką prie apatinių dantų ir patempus lūpų kraštelius į šonus. Todėl abu balsiai ištariami ryškiai ir nepereina į jokius kitokius. Dvibalsiai „ai“ ir „ai“ : kadangi „a“ yra žemutinio pakilimo balsis (žandikaulių kampas pats didžiausias), o „i“ – aukštutinio pakilimo, tariant šį dvibalsį, liežuvio nugarėlės vidurys priartėja prie kietojo gomurio ir pasigirsta sonantas „j“, kadangi jo artikuliacijos vieta yra liežuvio nugarėlės vidurio priartėjimas prie gomurio. „oi“ – kaip „ui“, ištariam švariai. „ei“ – kaip „ai“, pereina į „j“.

Todėl: maja, Ekaja, bet Oijolosė, Nenuijalas.

Lietuvių kalbai nėra būdingas hiato (dviejų balsių, dviejų dvibalsių ar balsio ir dvibalsio susidūrimas žodžio viduryje bei žodžių sandūroje) tarimas. Todėl tarptautiniuose žodžiuose tarp dviejų susiduriančių balsių, kurių vienas yra „i“, tariamas įspraustinis „j“. JRRT lietuvinimo atveju jį galima ne tik tarti, bet ir rašyti, nes kitu atveju pirmą kartą skaitantis žmogus nesusipras, kur reikia tarti du skiemenis, o kur – dvibalsį. Tai rodo kasdieninė patirtis: lietuviai, net mokėdami rusų kalbą, kuriai hiatai tarptautiniuose žodžiuose labai būdingi, taria „kioskas“ su minkštu „k“, „naivus“ – su dvibalsiu „ai“, „oficialus“ – su minkštu „c“, o ne du skiemenis, atskirtus „j“. Prieš keletą metų kalbininkai net diskutavo, ar nereikėtų leisti rašyti „j“ visuose taptautiniuose žodžiuose, kuriuose jis tariamas, tačiau neišdrįso eiti iki galo.

© Tarties specialistas

Be to, sakė, kad priebalsė prieš skardžią priebalsę suskardėja, todėl "kh" reikia tarti "g+h", "th" - "d+h". Turbūt teks neelfiškus kh, th keisti į k, t. "gh" tariamas "g+h" - nežinau, kaip elgtis šiuo atveju.
P.S. Pataisiau (žr. Starlin)

Fantastika. Iškart aiškiau (aišku, dėl viso šito truputį nusitęs kad ir eldalogijos vadovėlio taisymas - kol apsispręsim galutinai). Tik... "th" - "t+h". - gal turėjai omeny d+h? Taip išeina pagal tavo taisyklę.

IMO g+h taip ir palikime. Garsas nebus itin nutolęs nuo originalo.

Sakykit ką norit, bet man junginiai "oij" ir "uij" nei žiūrisi, nei tariasi. Visų pirma, nežinau nei vieno žodžio, kur taip būtų, antra, liežuvis neapsiverčia - sunkiai tariasi, o rezultatas vis tiek minimaliai skiriasi nuo "oj" ir "uj". Kažkaip ta "i" įsilieja į "j" (galų gale juk garsai labai panašūs), o stengiantis atskirti kažkaip praeina visas malonumas tą žodį tarti - atgrasus kažkoks

Pasitikslinsiu, bet, atrodo, tam specialistui irgi neatrodo, kad ten labai reikėtų "i".

A, tada gerai
Vadinasi, išeina Ojolosė ir Nenujalas?

Sveiki!

Dėkojame Jums už klausimą: Norėčiau paklausti, ar yra taptautinių žodžių,
turinčių trumpą kirčiuotą "a" ne paskutiniame skiemenyje? Ar tiesa, kad
sulietuvinti svetimi žodžiai, turintys kirčiuotą "a", visada laikomi turinčiais
būtent ilgąją "a"?

Konkretinkite klausimus.

Tikimės, kad esame Jums naudingi, ir laukiame sugrįžtant į tinklalapį
www.vlkk.lt.

Pagarbiai
VLKK konsultantai

T.y., norėjau gauti patvirtinimą intuityviam nenorui liepti tarti trumpas "a" sulietuvintuose elfiškuose ir kt. žodžiuose... "Tarptautinių žodžių žodyno" dar neperskaičiau, bet kol kas ten kirčiuotų kairiniu kirčiu "a" ne žodžio gale nematau.

http://deti-solnca.4t.com/sait/3L.HTM (tik turbūt ne Sarlin vertė )

Suprantama, kodėl šiuo atveju teko nelietuvinti, tik pastabėlė šiam dalykui:

Taip pat, kur labai reikėjo, prie netranskribuotų vardų pridėjau lietuvišką galūnę.

Gal normaliau atrodytų, jei būtų toks ' prieš tai?
Nes dabar yra:

А если хочется своим
Вам гением блеснуть -
Тогда пишите, не боясь,
"Манвё" и "Воронвё"

O šiaip medžiaga labai labai naudinga 😉

Kad tu žinotum, kiek aš galvojau, kur ten dėt tą galūnę, kur nedėt, kaip dėt, kaip ne... O tai paskui išeina Finwёs vaikai Galiausiai nusispjoviau, supratau, kad naujos koncepcijos spec. šitam vertimui sukurt neišeis (ir nebūtina) ir dėjau ten, kur būtiniausia, be jokių apostrofų. Nes jeigu Finwёs vaikai ir atrodo idiotiškai, tai Fingolfin'o sesuo taip pat neįprastai - juk taip pripratom prie paprasto Fingolfino...

Apie kh.
Sanskrito tranksripcijos taisyklėse aspiruotos priebalsės, ir duslios, ir skardžios, rašomos su h. Tai gal "kh" ir įmanomas variantas.