Q9 - bendratis, neigiamas veiksmažodis, prieveiksmiai

DEVINTA PAMOKA

Bendratis

Tai, ką iki šiol matėte kiekvienos pamokos žodynėlyje, nebuvo bendratis, nors lietuviškai ir verčiama su priesaga “-ti”:
mat- “valgyti”
Iš tikrųjų mat- tėra veiksmažodžio šaknis, iš kurios sudarinėjamos visos kitos formos, įskaitant bendratį. Taigi žodynas taisyklingiausiai atrodytų taip:
mat- “valg-“
Sakiniuose veiksmažodžio bendraties reikia dažnai: “aš moku kalbėti”, “tu nori valgyti”. Kad galėtume sudaryti tokius sakinius, išmoksime bendraties konstravimą.

Sudarymas

Sudaryti bendratį labai paprasta – ji konstruojama lygiai taip pat, kaip ir aoristas: A-šakniniai veiksmažodžiai lieka tokie patys, o pirminiai gauna galūnę –ë. Kita vertus, toks sutapimas su aoristu dažnai sudaro sunkumų bandant suprasti sakinį, nes reikia atskirti, kur yra kas.
Štai keli pavyzdžiai. Bendratys nuspalvintos mėlynai, kiti veiksmažodžiai – raudonai.
I Elda polë cenë i Nauco – “elfas gali matyti dvorfą” (gali – aoristas, matyti - bendratis)
I Naucor merner matë - "dvorfai norėjo valgyti"
Polilyë carë ilqua "tu gali daryti viską"
I neri merir cenda ar tecë rimbë parmar - "vyrai nori skaityti ir rašyti daug knygų"

Skirtumas tarp aoristo ir bendraties atsiranda, kai bandome pridėti galūninį įvardį (pvz. -s). Tokiu atveju prie bendraties pridedama –ta-, o jei bendratis baigiasi –ë, ši pakinta į –i-. Tik tuomet galime pridėti įvardžio galūnę:
i mól veryanë cenitas “vergas išdrįso pamatyti tai” (cenë + -ta- + -s = cenitas)
i ohtari úvar mapatat “kariai nesučiups jų” (pažod. “kariai nedarys sučiupti-juos”)

Kvenjoje bendratis nevartojama tikslams, ketinimams nusakyti: “atėjau pamatyti tavęs”. Tam išreikšti vėliau išmoksime kitą veiksmažodžio formą.

Neigiamas veiksmažodis

Jau mokame veiksmažodį “būti”, o dabar išmoksime jam priešingą – “nebūti” arba “nedaryti”.
Jis kvenjoje yra um-, tačiau jo būtasis ir būsimasis laikai sudaromi nevisai pagal taisykles:

Aoristas: umë (dgs. umir)
Esamasis l.: úma(?) (dgs. úmar)
Būtasis l.: úmë (dgs. úmer)
Būsimasis: úva(?) (dgs. úvar)

1) Visų pirma um- gali būti vartojamas kaip “nebūti” ir jungiamas su daiktavardžiais arba būdvardžiais. Keletas pavyzdžių:
I Nauco umë aran "[šis] dvorfas nėra karalius"
I nissi umir tiucë "[šios] moterys nėra storos"

2) Taip pat galima prie um-, kaip ir prie visų normalių veiksmažodžių, jungti galūninius įvardžius:
Umin Elda "Nesu elfas" (aoristas, todėl pridedant –n galūnė –ë pakito į -i-)
Úmen saila "Nebuvau išmintingas"
Úvalyë ohtar "Nebūsi karys"

3) Kita galimybė – um- jungti su veiksmažodžių bendratimis. Tuomet jis reikš “nedaryti”, bet versime tiesiog “ne”. Čia bendratys mėlynos:
Umin turë macil "Aš nevaldau kardo" (pažod. “nedarau valdyti kardą”)
Máma umë matë hrávë "avis nevalgo mėsos" (pažod. “avis nedaro valgyti mėsą”)
I neri úvar cenë i Elda "vyrai nematys elfo"

Bendračių po neigiamojo žodžio gali būti ir ne viena. Pavyzdžiui:
I Elda úmë merë cenë i Nauco "elfas nenorėjo matyti dvorfo" (pažod. “elfas nedarė norėti matyti dvorfą”)
úvan merë cenda i parma "nenorėsiu skaityti knygos" (pažod. “nedarysiu norėti skaityti knygą”)


Prieveiksmis

Prieveiksmis – tai kalbos dalis, apibūdinanti veiksmažodį: “lėtai eina”, “dainuoja gražiai”. Kvenjoje prieveikmių galima labai lengvai pasigaminti iš būdvardžių: iš “lėtas” –> “lėtai”, “gražus” –> “gražiai”. Tereikia pridėti galūnę –vë:
calima “šviesus” -> calimavë “šviesiai”
saila “išmintingas” -> sailavë “išmintingai”
Dauguma kvenjos būdvardžių baigiasi –a, kaip pavyzdžiai aukščiau. Tačiau jei vis tik susidursite su kitokiu būdvardžiu, atsižvelkite į šias taisykles:
a) Jei būdvardis baigiasi priebalse, prieveiksmio galūnė bus –avë (melin -> melinavë);
b) Jei būdvardis baigiasi –ë , ši pridedant prieveiksmio galūnę pasikeis į –i- (morë -> morivë)

Kaip ir anglų bei lietuvių kalbose, kvenjoje irgi yra paprastų prieveiksmių, kurie neatsiranda iš būdvardžių (kaip anglų “well”, lietuvių “dabar” ir pan.). Pvz.: aqua “visiškai”, sí “dabar”, amba “aukštyn” ir kiti, kuriuos galima rasti žodynuose.
Sakinio su prieveiksmiu pavyzdys:
Melinyet núravë “myliu juos/jas giliai(=stipriai, labai)”
_____________________________________________________________

Žodynas

seldo “berniukas”
nurta- “slėpti”
pol- “galėti, sugebėti” (bet ne “mokėti, turėti sugebėjimą” – tam yra kitas žodis)
mer- “norėti”
verya- “drįsti” (įdomu: kilęs iš tos pačios šaknies, kaip ir sindiškas vardas Beren, reiškiantis “drąsus, išdrįstantis”)
hlar- “girdėti”
lelya- “eiti, keliauti, vykti” (būt.l. lendë, atliktinis (e)lendië)
pusta- “sustoti”
ruhta- “išgąsdinti, kelti siaubą”
urco, orco “orkas” (žodis urco Valinore buvo naudojamas bet kam, kas kelia siaubą, bet atvykus į Belerijandą pritaikytas orkams, kuriuos panašiu žodžiu vadino sindai. Sindų kalbos veikiamas šis žodis įgavo ir kitą variantą: orco. Naudoti galima abu.)
ter (arba terë) “pro, per” (angl. “through”)
núra “gilus”
nulda “slaptas”
anwa “tikras”
ve “kaip”
linta “greitas”
_________________________________________________________________

Pratimai

1. Lietuviškus žodžius skliausteliuose išverskite į kvenją ir įrašykite reikiama forma vietoj daugtaškio.

a. I Nauco … i harma. (norėjo paslėpti)
b. I elda … cenuva i osto. (tikrai)
c. Ohtari … i mól. (norėjo slėpti)
d. … vanyavë, ve Eldar lindar. (Jie dainuoja)
e. Merintë … lintavë. (rasti tai)
f. Urcor … sailë. (nėra)

2. Išverskite į kvenją. Artikelius vartokite savo nuožiūra. (Šis tekstas – 8-os pamokos teskto tęsinys, todėl veikėjai tie patys.)

Miške* saulė švietė ir paukščiai dainavo. Vergai greitai keliavo per mišką. Míriel galėjo girdėti juos. Ji nedrįso stebėti takelio, nes vergų buvo daug** ir jie valdė kardus.
Vergai mato kaip orkai. Jie nerado elfės, nes galingas gluosnis paslėpė ją. Miškas mylėjo elfę ir ji mylėjo mišką.
Pakilo šviesiausia žvaigždė ir vergai sustojo, nes jie negalėjo matyti. Míriel pakilo ir pakvietė arklį. Jie keliavo ir nesustojo. Vergai neras elfės.

* “miške” =tauressë
** pažod. vergai buvo gausūs
____________________________________________________

Gilthoniel +
Laiqualasse +
Woodberry
Maja +
Pusinuke
Warrior elf +
Ellorion +
Linkis +

Elfhild rašė:Tačiau jei vis tik susidursite su kitokiu būdvaržiu, atsižvelkite į šias taisykles:

nu čia tik šeip... praleidai "d"

Pataisyta

Primenu, nepamirškit quenya-lietuvių žodyno papildyti (a, Ellorionas rodos jau papildė).

Ir vis tik nustatau deadline šitiems namų darbams, nes kitaip nieks neprisivers jų padaryti. Tarkim... lapkričio 22d., pirmadienis.
Bet aišku jei negalit tai nesiplėšykit

Elfhild rašė: (a, Ellorionas rodos jau papildė)

vos ne Marionas

nu sorry, taigi tik lietuvišką galūnę pridėjau, o tau jau Marionas

Va, vienų namų darbų jau sulaukiau. Linkis skundėsi, kad dar nelabai aišku kažkas su neigiamu žodeliu, kur kokius laikus naudoti. Jei dar kam nors neaišku klauskit būtinai, bandysiu paaiškinti

o dėl namų darbų tai ne visi tokie laisvi ...
visokie darbai, darbeliai

Pagaliau viską surašiau, sužiūrėjau... Gramatika darosi sudėtingesnė, todėl ir man vis sunkiau nd taisyti, tad nepykit, jei ką nors pražiopsojau arba šiaip blogai ištaisiau
O štai ir jos:

Klaidos

Na gerai, kadangi klaidų nemažai, tai pasistengsiu kiekvienam paaiškinti teoriškai, kas ne taip, o konkrečių klaidų nekomentuosiu. Tiesiog ištaisykit

Linkis

Dėl neigiamo veiksmažodžio. Esmė ta, kad neigiamas veiksmažodis pats savaime yra veiksmažodis, tuo tarpu junginyje jis naudojamas su bendratimis. Bendračių savybė yra ta, kad jos niekada negauna daugiskaitos (tiesiog tokio daikto neturi, kaip ir lietuvių kalboje), o įvardžio galūnę gali gauti nebent papildinį (“jį, ją, tai”). Žodžiu, skirtingai nei lietuvių kalboje, kvenjoje “ne” vartojamas tik kaip veiksmažodis ir būtent jis yra linksniuojamas, keičiami jo laikai bei skaičius, o šalia jo einančios bendratys beveik nieko vargšės negauna
Taigi, kai sudarinėjam neigiamą konstrukciją, atliekam tokius veiksmus:
1) Sukonstruojam žodį “nedaryti”, jame “užkoduojam” svarbiausią informaciją: laiką bei skaičių arba įvardį, kuris nusako, kas veiksmą atlieka.
2) Pridedam bendratį/-is. Vienintelis dalykas, kuris dar gali pakeisti bendratį, yra papildinio galūnė (ir nepamiršk, kad ji pridedama įterpiant –ita-, namų darbuose tą praleidai). Bendratis labai neveikli ir nei skaičiaus, nei įvardžio negauna.
Ir būtinai bandydama visa tai suvokti turėk omenyje, kad viso to negalima tiesiogiai lyginti su lietuvių kalba. Sakinys “jis nenorėjo to pamatyti” kvenjoje pažodžiui skambėtų “nedarė-jis norėti pamatyti-tai”

Na va, labai stengiausi išaiškinti, tikiuosi, dar labiau nesupainiojau O dabar klaidos. Jos paraudonintos, kai kurios tiesiogiai susijusios su tuo, ką išaiškinau, o kai kurios net nereikšmingos.

1.b. I elda anvavë cenuva i osto.
1.e. Merintë tuvis lintavë. (rasti tai)
2. <…> I Míriel polë hlarit. úmë veryas tirë tië, an móli rimbë ar turnëntë macil. <…> Túvëntë Elda, an taura tasar nurtanës. <…> Ortanë ancalima elen ar móli pustanër, an úmer polir cenitantë. I Míriel ortanë ar tultanë rocco. Lendëntë ar úmer pustantë.

Gilthoniel

Kelias klaidas tu kartoji. Pirma, kai kur, kur vartoji esamąjį laiką, derėtų vartoti aoristą. Labai didele klaida to nelaikau, nes apskritai visa tai ginčytina, bet šiaip namų darbuose buvo pora vietų, kuriose, mano manymu, buvo kalbama grynai apie dėsnius. Pabandyk tarp visų raudonumų apačioje jas surasti.
Antra, pasitikrink žodyne dėl veiksmažodžio “lelya-“. Jis toks neįprastas
Trečia, neaišku, ar tyčia, ar netyčia, bet kažkodėl beveik sugebėjai išvengti neigiamų veiksmažodžių antram pratime Tiesiog vietoj to parašei teigiamus. Ištaisyk, kur reikia. O va vienoje vietoje su neigiamu susipainiojai ir prikabinai įvardį ne ten kur reikia. Dėl šito skaityk mano paaiškinimą Linkei aukščiau.
Na, o be tų trijų buvo ir dar keletas liapsusų.

1.f. Urcor úmar sailë.
2. <…> Móli lintavë lelyaner ter taurë. <…> Neryaryë tirë tië, ve móli nar rimbë ar turnentë macili. Móli céna ve orcor. Hirnentë i Elda, an taura tasar nurtanes. <…>
Ortanë i ancalima elen ar móli pustaner, an úmer cenentë. <…> Lelyanentë ar úmer pusta.

Maja

Viskas labai gerai, svarbiausia, su neigiamybėm jokių problemų Tik kelios menkos klaidelės:

1.e. Merintë hires lintavë. (rasti tai)
2. Tauressë Anar sillë ar aiwi lindanë. <…> Úmeryë verya tire i tië, an i móli ner rimbë ar turntë i macili. <…> Ortanë i ancalima elen ar móli hautanë an úmentë pole cenë.

Laiqualasse

Viską, rodos, gerai supratai, todėl neturiu ką aiškinti. Ta proga duosiu porą užuominų, kad būtų lengviau ištaisyti. Pirma, kažkodėl tau kur tik “móli”, ten vienaskaita, o juk yra dgs Taip pat vienoj vietoj praleidai žodį, o dar vienoj man neįtikai su laiku (na, kam ten tas perfektas? Juk vyksta nuoseklus pasakojimas. Tiesa, vienas perfektas tai buvo geras, kur su gluosniu.) Ir dar pora liapsusų.

1.b. I elda anwë cenuva I osto.
2. Tauressë anar sillë ar aiwi lindanë. I móli lendë lintë ter i taurë. <…> I ancalima elen ortanë ar i móli pustanë, an úmentë cenë. Míriel ortanë ar utultië rocco. Lendentë ar umentë pusta. I móli úva hirë i elda.

Ellorion

Būtų viskas puikiai, jei ne tas nelemtas neigiamas veiksmažodis. Vienoje vietoje jau buvai sudaręs gerą neigiamą junginį su bendratim, bet paskui tekste vis dvi klaidas įvėlei. Žr. mano paaiškinimą Linkei viršuje. O taip pat dar pridursiu, nes matau, kurlink suka savo klaidos: bendračiai tas įterpimas “-ita-” reikalingas tik kai pridedama papildinio galūnė. Veiksnio galūnės bendratis išvis negali turėti. Na o dabar pabandyk taisyti:

2. Úmer hiritantë i elda, an taura tásar nurtanes.
Ortanë ancalima elen ar I móli pustaner, an úmer politantë cenë.

1.f. Urcor úmar sailë.
2. <…> Móli lintavë lelyaner ter taurë. <…> Neryaryë tirë tië, ve móli nar rimbë ar turnentë macili. Móli céna ve orcor. Hirnentë i Elda, an taura tasar nurtanes. <…>
Ortanë i ancalima elen ar móli pustaner, an úmer cenentë. <…> Lelyanentë ar úmer pusta.

1.f. Urcor umir sailë. (Dėl aoristo tai tikrai, nė nepagalvojau, kad reikia )
2. Móli lintavë lender ter taurë. úmeryë verya tirë [nesupratau, kas negerai ] tië, an móli ner rimbë ar turnentë macili. Móli cenë ve orcor (.. jeigu čia reikėjo aoristo). úmentë hirë i Elda, an taura tasar nurtanes. Ortanë i ancalima elen ar móli pustaner, an úmentë cenë. Lendentë ar úmer pusta.

O neigiamą tai pati nežinau kaip praleidau. Turbūt netikrinau, ar ta pati prasmė leituviškam ir kvenjiškam tekstuose

Elfhild rašė:Būtų viskas puikiai, jei ne tas nelemtas neigiamas veiksmažodis. Vienoje vietoje jau buvai sudaręs gerą neigiamą junginį su bendratim, bet paskui tekste vis dvi klaidas įvėlei. Žr. mano paaiškinimą Linkei viršuje. O taip pat dar pridursiu, nes matau, kurlink suka savo klaidos: bendračiai tas įterpimas “-ita-” reikalingas tik kai pridedama papildinio galūnė. Veiksnio galūnės bendratis išvis negali turėti. Na o dabar pabandyk taisyti:

2. Úmer hiritantë i elda, an taura tásar nurtanes.
Ortanë ancalima elen ar I móli pustaner, an úmer politantë cenë.

nelabai aišku...

kur reikia pridėti tą galūnę -ntë
prie Úmer ? bet tada kažkokia nesąmonė gaunas - Úmerntë

p.s. o ten turi būti tasar

gilthoniel rašė:Móli cenë ve orcor (.. jeigu čia reikėjo aoristo).
Ortanë i ancalima elen ar móli pustaner, an úmentë cenë.

Aha, tik dabar pažiūrėk, su vergais daugiskaitos nesuderinai, o ten, kur "úmentë cenë", iš tikrųjų buvo "negalėjo matyti", o pagal tave išeina "nematė". Visa kita gerai

Ellorion rašė:nelabai aišku...

kur reikia pridėti tą galūnę -ntë
prie Úmer ? bet tada kažkokia nesąmonė gaunas - Úmerntë

Dėl to, kur reikia pridėti galūnę -nte, kaip jau sakiau, žiūrėk, ką aiškinau Linkei prie jos klaidų, nes jai atsakiau į lygiai tą patį klausimą. Taip, būtent prie "um-" ir reikia pridėti.
O nesąmonė nesigauna, nes pridedant daugiskaitos įvardžius atskirai formuoti daugiskaitos nereikia (rodos, dar būtent to klausei praeitoje pamokoje). Todėl nebus "Úmerntë", nes bus Úmentë
Na tada dabar pabaik tas klaidas taisyti.

Tai su tuo vergų matymu vis dėlto aoristas ar es.l.? Jeigu aoristas, tai dar bus cenir, o negalėjo matyti bus úmentë polë cenë.
Tikiuosi, teisingai
O antro pratimo antram pacituotam sakiny su tirë viskas buvo gerai?

Taip, su vergais aoristas. Dabar jau atrodo viską ištaisei. Su "tire" viskas buvo gerai, aš man atrodo šiaip pažymėjau raudonai, kad apskritai visas juginys blogas, bet konkrečiai tas žodis buvo geras

2. Úmer hiritantë i elda, an taura tasar nurtanes. ---> Úmentë hirë i elda, an taura tasar nurtanes.

Ortanë ancalima elen ar I móli pustaner, an úmer politantë cenë. ---> Ortanë ancalima elen ar I móli pustaner, an úmentë polë cenë.

va ačiū

Elfhild rašė:Laiqualasse

Viską, rodos, gerai supratai, todėl neturiu ką aiškinti. Ta proga duosiu porą užuominų, kad būtų lengviau ištaisyti. Pirma, kažkodėl tau kur tik “móli”, ten vienaskaita, o juk yra dgs Taip pat vienoj vietoj praleidai žodį, o dar vienoj man neįtikai su laiku (na, kam ten tas perfektas? Juk vyksta nuoseklus pasakojimas. Tiesa, vienas perfektas tai buvo geras, kur su gluosniu.) Ir dar pora liapsusų.

1.b. I elda anwë cenuva I osto.
2. Tauressë anar sillë ar aiwi lindanë. I móli lendë lintë ter i taurë. <…> I ancalima elen ortanë ar i móli pustanë, an úmentë cenë. Míriel ortanë ar utultië rocco. Lendentë ar umentë pusta. I móli úva hirë i elda.

Ne pirmą kartą daug žioplų klaidų Taigi, teisingi variantai turėtų būti tokie:

1.b. I elda anwavë cenuva i osto.
2. Tauressë anar sillë ar aiwi lindaner. I móli lender lintavë ter i taurë. <…> I ancalima elen ortanë ar i móli pustaner, an úmenter cenë (čia nesupratau, kur klaida ). Míriel ortanë ar tultanë rocco. Lendentë ar úmentë pusta. I móli úvar hirë i elda.

Laiqualasse rašė:I ancalima elen ortanë ar i móli pustaner, an úmenter cenë (čia nesupratau, kur klaida ).

Ne ne ne, tik jau ne "úmenter" Pati gramatinė konstrukcija buvo gera. Pažymėjau raudonai, nes nevisai atitiko lietuvišką tekstą - ten buvo "negalėjo matyti", o tu išvertei tiesiog "nematė". Tik tiek
Visa kita teisingai ištaisei.

Vai vai... eilinis neapsižiūrėjimas. Turėtų būti 'úmentë polë cenë', ar ne?

Taip

Na va kaip gerai ir greitai visi klaidas išsitaisė. O aš kitą pamoką jau praktiškai turiu, tik va... ech, vėl tuos pratimus galvoti tikros kūrybinės kančios, o vis tiek su ta Miriel idiotizmas išeina

Linkis taiso klaidas (ir kada Jūs čia taip greit spėjot???)

Taisa: nusiunciau pastu, nes man vel simbolius sudarko

Elfhild rašė:Klaidos

Maja

1.e. Merintë hires lintavë. (rasti tai)
2. Tauressë Anar sillë ar aiwi lindanë. <…> Úmeryë verya tire i tië, an i móli ner rimbë ar turntë i macili. <…> Ortanë i ancalima elen ar móli hautanë an úmentë pole cenë.

1e. Turi būti hiritas (buvau pamiršusi prieš įvardį pridėti - ta-).
2. Turi būti: lindaner (nes dgs.);
turnentë (blogai sudariau laika, tiksliau visai nesudariau ir iškart pridėjau įvardį);
hautaner (vėl pamiršau, kad reikia pridėti daugiskaitos galūnę ).