Medžiai ir miškai - gėris, grožis, žavuma!

Šiandien oras Vilniuje buvo tikrai puikus . Jo paskatintas nutariau pasivaikščioti po jūsų taip pagarbiai aprašytą Antakalnio mišką . Dabar esu jums nuoširdžiai dėkingas . Labiausiai patiko vaizdai nuo šienaujamų kalvų, esančių pietinėje Žolyno gatvės pusėje , ir nuo "kalno", esančio į pietus nuo Šilo gatvės (kitoje gatvės pusėje nei gynybiniai įtvirtinimai, į kuriuos, tiesa, nelindau ). Tikrai daug pamačiau, daugiausia žinoma pušynais apaugusių kalvų ir jų šlaitų. Jei paskutiniai elementai nebūtų tokie išraiškingi, aukštos kalvosir statūs šlaitai, tai Šveicarijos miško nelabai ir supainiotum su Dzūkijos gėriu. Džiugu, kad vilniečiai turi tokių gražių kampelių 😉 .

einant Silo gatve aukstyn,iskart kai baigiasi namai,pries prasidedant Sveicarijos parkui,kaireje puseje yra dabar jau kiek pasikeites,bet visgi mielas Saules slenis....pakilus toliau i virsu,desineje,kur yra keltuvai(ziema slidininkai naudojasi) yra bent jau musu vadinamas Slalomo kalnas..stai nuo jo ir prasideda keliones i ivairias puses dziugu,jog tu, Aldarionai,aplankei tas vietas..pasiilgau as ju

Tas mano "kalnas" kaip tik ir buvo tas Salomo kalnas . Tik kai apžiūrinėjau keltuvus, nelabai supratau kam jie reikalingi, nes nelabai norėjau patikėti, kad nuo to į miestą žvelgiančio šlaito galėtų kas nors nusileisti slidėmis, brrr . Klausyk, o gal žinai, kas medžių ganyklos yra tarp S.Batoro ir Vilnios upelio?

Slalomo,preciousss,slalomo..butent todel su slidem ten ir leidziasi biski... slalominkai,snieglentininkai bei visi kiti..kartais iskaitant ir mane
o minetos vietos greiciausiai bus Belmontas,bet ziurint kurioje vietoje..jei kiek toliau(isejus is Antakalnio misku,Mildos gatve ir patekus i S. Batoro),tai prasideda dar vienos grazios vietos..ne tiek jau daug ten vaiksciojau,kad galeciau pasakyti daugiau..bet tikrai grazios vietos...pusckoriu piliakalnis, Strielkuciu kapines,kalvos bei miskai,bei dar vienas Piliakalnis,oriai,budriu senu dienu zvilgsniu zvelgiantis i Naujaja Vilnia..ten dar liko pylimai,o po zeme yra pilies pamatai...o prie pat uztvankos yra kalnas,kuriame yra pilkapiai..ten,kiek zinau, romuvieciai kartais renkasi(per Velines,manau tikrai turejo but).
visa tai galima aisku rasti:
http://www.maps.lt/redirect.asp (pasirinkti S.Batoro gatve,arba pavilnio regionini parka)
anksciau Vilniaus miesto savivaldybe organizuodavo nedidelius zygius po Vilniaus apylinkes,tai vienas is pirmuju zygiu butent buvo po minetas vietas...
mielai sugrisciau ten dar ir dar karta...ne viskas,kas yra N.Vilnioje,o ypac aplink ja,yra carines Rusijos ar sovietu palikimas...yra daug graziu vietu...
yra ir nelaiminga vieta,palei ta prakeikta S.Batoro gatve,kur ranka susilauziau
bet yra ir Belmonto vaizdai,yra ir slenis,atsiveriantis nuo miskingu kalvu...beje,prisiminiau..buvau,senokai tiesa,salia tos Belmonto issputusios uzeigos/kavines/vilos (kaip ja bepavadinti dabar)..perejus tilta ir palipejus aukstyn yra nedidelis miskelis..labai keistai jame jauciausi..lyg kazkokia keista jega tonotu jame..salia jaunu medeliu(berzeliu,kiek pamenu),augo keistos grazios geles,o ir zole buvo kitokia,nei visur..tiesa,visa tai yra salia pat civilizacijos,salia isvazineto zvyrkelio,bet..keista vieta(ar nepasakojau anksciau?)lyg zemeje tunotu kazkas :shock: itariu,jog per velines ten buvo verta patupet...siaip ar taip nuo to kalno atsiveria grazus vaizdas i Belmonto sleni...
p.s.
tikiuosi neisdaviau jokiu paslapciu,regarding pilkapiu kalna ir pan...
tiek ziniu bei prisiminimu...

Būtent to miškelio neįsivaizduoju, bet šiaip miškai tose vietose gražūs, yra net ąžuolynų. Pats grožis - Pučkorių atodanga. Aukštas smėlėtas skardis ir Vilnelė žemai žemai...

Na va, žadėtasis mano vaikystės miškas

Nelabai įspūdingas, nors ir didelis... Išdidžiai Kemėrmiškiu (pala... o gal Laudiškių mišku? ) vadinamas (na, bent jau tas gabaliukas, kuriame mėgdavau žaisti). Toks tipiškas vidurio Lietuvos miškeliūkštis. Lazdynai ir eglutės pakraščiais susipynę į vientisą veltinuką, pro kurį pasiekti patį mišką pasiutusiai sunku, o ir iki jų tenka kapstytis per senas padangas, gelžgalių krūvas ir kitą kolūkio palikimą. Seniai ten nebuvau, gal kas nors ir apšvarino... nors netikiu, ten mažai kam tai rūpi :'(
Už lazdynų "barikados" prasideda samanotas eglynas, šen bei ten prie kompanijos prisiplakę berželiai bei tie patys piktybiniai lazdynai. Ąžuolų nė kvapo, kaip ir baravykų. Bet užtat ūmėdžių, guočių ir širšių lizdų- kaip pri... prisnigta Galybė kelmų, ir po kiekvienu- kažkieno rezidencija. Jokių kalvų, jokių duobių ar apkasų, jokių upelių (tik keli siaubingi melioracijos grioviai).
Vienžo, viiškai neypatingas, gana šiukšlinas miškelis, bet mielas- juk ten mano vaikystė prabėgo... kiek ten laikinų būstinių pastatyta... kiek...

*viskas, susigraudinau. Baigsiu rašyti kitą kartą*

Suprantu tave, Aiquen . Bet nors ir graudu, tokie prisiminimai visgi dažnai ir praskaidrina nuotaiką

Praskaidrina tai praskaidrina... dėkui... :') Bet tuo pačiu taip širdį suspaudža, kai pagalvoju, kiek laiko ten nebuvau (ir neaišku, kada benuvažiuosiu). Be to, iškart prieš akis iškyla paskutinį sykį ten matyta padangų krūva ir pusę skruzdėlyno užgulusi surūdijusi skalbimo mašina...

Miškas -Liaudiškių, kaip ir prie jo esantis karjeras. Kemėrmiškis - tai tas, prie kurio - pievoje - augdavo futbolo kamuolio dydžio Pumpotaukšliai (kukudrdvelkiai - kukurbezdaliai).

Mėgsti grybauti? Aš tai dažniausiai lankausi pušynuose, todėl grybų nelabai nepastebiu . Apskritai, man kažkaip sunku matyti grybuose grožį. Nors sako, kad hobitai šiuos augalėlius tiesiog dievina . Tikriausiai ir elfai jų neatsisako .

Grybai valdo! nors jie gali valdyti skirtingai. Žinau žmonių, kurie mėgsta grybauti, tačiau apie jų valgymą net galvoti negali. O žinau ir tokių, kurie grybauti nemoka, nes "nepažįsta" grybų ar tiesiog jų nemato, bet skaniai pačirškintus kerta taip, kad net ausys linksta Šiaip grybais garsėja Dzūkijos miškai, vietiniai net ir vietas žino tokias, kur niekas kitas neužeina. O ieškojimas grybų turbūt ir suteikia jiems grožio. Juk taip smagu po samanomis voveraites užtikti!

Iš tikrųjų ... Mano tėtis ir brolis tiesiog lydosi dėl grybavimo: vasarą apsirengia anksti ryte ir išvažiuoja į miškus pusei dienos . Deja pats to azarto nejaučiu - kažkaip man vistiek tai išlieka paprastas darbas . O pati mėgsti pagrybauti?

Mėgti tai mėgstu, bet (dabar bus labai juokinga) ne visada įžiūriu grybus dėl prastoko savo regėjimo Kiti būna greitesni už mane. Bet pats grybavimo procesas yra labai gerai nuteikiantis dalykas. Galėtum kada pabandyti, gal ims ir patiks

Tik leiskit patikslinti - grybai - ne augalėliai, jie GRYBAI Labai skanus daiktas, tik augančius retai pastebiu. Pastebiu uogas, nes jas galima valgyt iškart.

Esu bandęs, tiksliau mane buvo privertę . Tikriausiai nepatiko todėl, kad neįžiūrėjau prasmės, tai iškart mane nustatė "prieš", o toliau - uždaras ratas . Gal ir kvailai pasielgiau . Jei kada per forumo žygį grypausim - tikrai pamėginsiu

O vat mėlyniau, spanguoliau ir žemuogiau ...

Vaikystėje rengdavom varžybas - kas greičiau kibirėlį grybų pririnks, tada grybavimo procesas išvis smagus būdavo. Žinoma, jei nelabai mėgsti grybus, gal ir sunkoka įžvelgti tame prasmę, bet visgi... Tiesa, labai gaila, kad šiais laikais ne visi moka teisingai grybauti. Juk grybų negalima rauti, kad kitais metais vėl galėtum jų rasti, o ir visai mažyčių rinkti negalima, bet nedaug kam tai rūpi, deja. Kartais nusiperki voveraičių turguje ir žiū - mažutyčių prirauta prirauta... Ech, gaila. Tikiuosi, kad kada nors turėsime tokių pavyzdžių kaip Italijoje - renka tik tam tikrą grybų kiekį, o jei prirenka per daug - perteklių atiduoda kontrolės punktuose arba jį nusiperka. Bet priversk lietuvaičius pro punktus vaikščioti... 😉

Grybauti kartais pagrybauju, bet tik todėl, kad kitiems savo gera rega padedu. Na o pati į burną grybo GYVENIME NEDĖČIAU. man atrodo jau skelbiausi, kad grybai - mano gyvenimo priešas. jau vien kvapo negaliu pakęsti. ką padarysi, tiesiog tokia fobija nuo gimimo...
labiausiai mėgstu mėlyniauti, nes mėlynėmis būna visas krūmas apkibęs, nereikia ieškoti - tik sėdėk ir lesk, kol lūpos pamėlynuos

Ir dar ant ko sėdėk - ant žaliųjų samanų paklodės . Tikrai, gamta teikia žmonėms gėrybių negailėdama - žmonės jas ima negailėdami...

Aldarion rašė:žmonės jas ima negailėdami...

Duoda- imk, muša- bėk.

Grybai- gėris, grybauti- gėris... tai tarsi pėdsekystė- šniukštinėti lapuose, ieškoti žolių margumyne mažų rudų kupstelių...
Mėgstu grybauti, mėgstu grybus. Jei miškas neprišiukšlintas- megstu po jį vaikščioti basomis (grybrinkio metu dar nėra taip šalta, kad mirtinai reikėtų batų. O erkės manęs ir taip bijo) Mano mažoji, beje, kartą irgi basomis grybavo- labai smagiai pablūdinėjom miške... 😉

Norėčiau, kad ir manęs erkės bijotų . O kokiam miške blūdinėjote, jei ne paslaptis? Golumo Griovys tikriausiai nelepina grybais - ten kerpių karalystė .