Apklausos lietuvinimo koncepcijai patikrinti rezultatai ir išvados
Pirmiausia turiu pabrėžti, kad apklausa labai nereprezentatyvi. T.y. nebuvo apklausta tiek žmonių, kad būtų galima žemiau pateiktas išvadas laikyti „šventa“ patikima medžiaga, įrodančia vieno ar kito varianto „teisingumą“. Iš tiesų prie kiekvienos išvados turėčiau riebiomis raidėmis prirašyti „remiantis turimais kukliais duomenimis“, todėl turėkite tai omenyje, skaitydami ir vertindami. Tai yra tik orientacija, bandymas pasižvalgyti po platesnes erdves nei mūsų maža kompanija. Apie galimą – ir net būtiną – dar platesnį pasižvalgymą skaitykite pabaigoje.
Antra, nesu kalbininkė ir net niekada nesu turėjusi kalbotyros įvado, todėl tiek mano sudaryta anketa, tiek bandymai ją analizuoti yra grynai mėgėjiški. Žinau, kad neatsižvelgiu ar nesugebu išanalizuoti begalės galbūt svarbių dalykų, kad ir sąryšio tarp balsio ilgumo ir kirčio vietos, arba išsilavinimo bei tam tikrų tarties dalykų. Tam, be abejo, nepakanka ir duomenų. Tačiau nei dėl šio, nei dėl aukščiau paminėto dalyko, nereikėtų nurašyti šios apklausos kaip visai nereikalingos ar beprasmės – kaip jau sakiau, čia yra pabandymas, galbūt iš jo gali atsirasti ir kas nors daugiau.
Dabar apie respondentus. Jų buvo 11: 1 vyras ir 10 moterų; 6 besimokančios, 3 dirbančios, 2 pensininkai; 13 – 16 metų respondentų buvo 6, viena respondentė 30 m., 40 – 50 m. – 2, virš 50 m. – 2. Specialųjį kalbinį išsilavinimą turėjo 2. Indrajos respondentas tarė viską „taip, kaip tartų diktorius“, t.y. pagal lietuvių kalbos tarties taisykles, todėl neretai su jo atsakymais kaip su „etaloniniais lietuviškais“ lyginau kitus. Būtina atkreipti dėmesį, kad visi lyginimai su taisyklinga tartimi yra pagrįsti būtent šia atsargia prielaida: kad respondentas iš tiesų ištarė ir sukirčiavo taisyklingai.
Anketa buvo keturių dalių. Pirmosiose trijose respondentas garsiai skaitė jam pateiktą žodžių sąrašą, o apklausėjas žymėjosi tam tikras tarties ypatybes bei kirčiuojamą skiemenį. Ketvirtojoje apklausėjas perskaitė keturis sindų / kvenjos žodžius, o respondentas pažymėjo, jo manymu, tinkamiausią girdėto žodžio užrašymo variantą. Visais atvejais patarta vadovautis „pirmąja spontaniška nuomone“. Pirmojoje dalyje žodžiai buvo iš dalies sulietuvinti. Didžiausias šios dalies trūkumas – nebuvo aiškaus kriterijaus, pagal kurį atrinkta, ką lietuvinti, o ką ne. Tam reikėtų išsamesnio grupavimo. Dauguma atvejų nesulietuvintos paliktos tos vietos, kurių tartį rūpima išsiaiškinti. Pridėtos lietuviškos galūnės. Antroje apklausos dalyje pateikti visiškai sulietuvinti pagal kol kas priimtas lietuvinimo taisykles žodžiai. Trečioje dalyje pateikiami visiškai nesulietuvinti žodžiai: šios dalies tikslas – išsiaiškinti, kaip skaitytojas reaguotų į sudėtingus svetimžodžius tekste. Pirmos dalies žodžių buvo 33, antros – 13, trečios – 5. Iš viso apklausoje panaudoti 55 žodžiai.
Žodžiai buvo išskirstyti turint omenyje jų reikšmines grupes. Reikšminės grupės – tos, kurias aptariu žemiau, t.y. žodžiai, kuriuose tikrinama TH tartis, žodžiai, kuruose tikrinama NIE tartis, kontroliniai žodžiai, kuriuose iš esmės niekas netikrinama, išskyrus kirtį ir pan. Kai kuriuose žodžiuose tikrinta ne po vieną dalyką. Dabar aptarsiu apklausą pagal šias reikšmines grupes. Nors respondentų buvo 11, ne visada atsakymų skaičiaus suma bus tokia: kai kur atsakymas buvo pernelyg „nestandartinis“, t.y. žodis ištartas visai „ne į temą“, kartais apklausėjas neužfiksavo vieno ar kito dalyko. Aptariami ne visi žodžiai: kai kur aptariu tik tuos, kuriuose išsiskiria ryški atsakymų dauguma. Kadangi respondentų buvo mažai, ryškia dauguma laikau 8 vienodus atsakymus, išimtiniais atvejais – 7. Visi kiti žodžiai apklausai nebuvo labai naudingi, nes respondentų nuomonės pernelyg įvairios.
KIRTIS
Kirčiavimas pagal lietuvių kalbos taisykles
Darant prielaidą, kad respondentas I1 sukirčiavo daugiau mažiau viską pagal lietuvių kalbos taisykles, iš 46 į kirčio tikrinimo grupę patenkančių žodžių tik 13 daugumos buvo sukirčiuota pagal tas pačias taisykles, kiti kirčiuoti „netaisyklingai“. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad 9 šių žodžių tartis nesutampa, nors kirtis toks pat – tai yra galimas veiksnys, kurį įvertinti man trūksta žinių. Štai visi žodžiai (kirčiuotas balsis pabrauktas):
Regionas (11 respondentų)
Dioras (11)
Galadrielė (11)
Elostirionas (11)
Osiriandas (11)
Ektelijonas (11)
Ereinijonas (11)
Britijachas (11)
Chamūlas (11)
Dijoras (11)
Tilijonas (11)
Eriadoras (10)
Tar – Kalionas (8)
Originalo kirčio atitikimas, kirčiuojant pagal taisykles
Remiantis resp. I1, jeigu kirčiuotume pagal taisykles, šių žodžių kirčiavimas atitiktų originalo kirčio vietą:
Thingolas
Gelionas
Gildoras
Tar – Myrielė
Ar – Feinielė
Khazad – dūmas (neaišku, ar yra duomenų apie šios kalbos kirčiavimą)
Aragornas
Lūtiena
Azaghalas (tas pats)
Tinūvielė
Thranduilas
Saronas
Gil – galadas
Doriatas
Myrielė
Originalo kirčio atitikimas, kirčiuojant netaisyklingai
Yra keletas žodžių, kurie, daugumos sukirčiuoti netaisyklingai, atitinka originalo kirtį:
Oiolosė (10 respondentų)
Niena (10)
Maija (9)
Vis tik apie pastaruosius du spręsti sunku būtent dėl jų ginčytinos tarties (žr. žemiau).
Atvejai, kuriuos maža tikimybė kad kirčiuos kaip originalą
Yra nemažai atvejų, kirčiuojamų visiškai ne kaip originale (lietuvių kalbos taisyklių klausimas čia nebereikšmingas). Tikėtina, kad taip ir liks…
Regionas (11 resp.)
Galadrielė (11)
Elostirionas (11)
Osiriandas (11)
Ektelijonas (11)
Ereinijonas (11)
Ungolijanta (11)
Britijachas (11)
Chamūlas (11) (ar yra duomenų apie kirčiavimą?)
Dijoras (11)
Tilijonas (11)
Meliana (10) (pagal liet. k. taisykles – Meliana)
Ariena (10) (pagal liet. k. taisykles – Ariena)
Ereinionas (10) (vienas resp. sukirčiavo originaliai: Ereinionas)
Lūtiena (10)
Tar – Kalionas (10)
Thranduilas (10)
Eriadoras (10)
Beleriandas (10)
Nargotrondas (10)
Gelionas (9)
Ungolianta (9)
Osgiliathas (9)
Azaghalas (9)
Doriatas (9)
Efel Duatas (9)
Finduilasa (9)
Aragornas (9)
Sauronas (8)
Nienora (8)
Silmariena (8)
Laurelina (8)
Taip pat yra nemažai abejotinų atvejų, kur nuomonės dalijasi daugmaž per pusę, tarkim, 5 žmonės kirčiuoja Gildoras, o 6 – Gildoras, arba 7 / 2 / 1 ir pan.
Taigi išvados apie kirčiavimą:
1. Dar būtų neblogai, jei žmonės kirčiuotų “pagal taisykles”, bet, kaip puikiai žinome, ir kaip parodė ši apklausa, jie dažnai kirčiuoja kitaip.
2. Didelė tikimybė, kad tokios galūnės kaip –ielė, -ionas, -jonas, -iena, -ioras, -joras bus vis viena ištartos ir sukirčiuotos “lietuviškai”.
3. Kirčiavimo „išmokyti“ nepavyks. Palieku tą spręsti mūsų kirčiavimo teoretikams, bet man atrodo, kad savam rate tie, kuriems rūpi autentikos išlaikymas, galėtų kirčiuoti pagal originalą, o visi kiti vis viena kirčiuos „natūraliai“.
<hr>
TARTIS IR LIETUVINIMAS
1. “Minkštumo ženklo” problema
Daugeliu atveju, kai elfiškame žodyje susiduria i ir kitas balsis, nesudarantys dvibalsio, ir kai i nereiškia minkštumo ženklo, mūsų yra siūlyta rašyti “j” tarp balsių. Šią problemą pavadinau “minkštumo ženklo” problema. Anketoje sutartinai tarties variantai žymėti taip:
* Minkštas L / G / D / N / R (reiškia minkštą balsį, pvz. kaip žodžiuose „melionas“, „niekas“ – kitaip tariant, „i“ virsta paprasčiausiu minkštumo ženklu);
* Su “j” (kai tarp dviejų garsų respondentas įterpia ryškų jot-ą (pvz. „socializmas“ bent jau teoriškai turėtų būti tariamas [socijalizmas]);
* i-a / i-o / i-e (jot-as neryškus arba abu garsai tariami atskirai (dažnai panašiai tariame „regi-onas“). Ši kategorija artima antrajai).
1a. Po L
Meliana: su “j” (8), minkštas L (2), i-a (1).
Kiti atsakymai buvo pernelyg įvairūs.
1b. Po R
Doriatas: su “j” (9), minkštas R (1), i-a (1).
Osiriandas: su “j” (9), minkštas R (2).
Beleriandas: su “j” (7), minkštas R (3), i-a (1).
Echoriath (iš IV grupės): Echorijatas (7), Echoriatas (4).
Silmariena: ie (10).
Lothlorienas: ie (9), su “j” (1).
Ariena: ie (8), su “j” (2), i-e (1).
Tar-Myrielė: ie (8), su „j“ (2).
Myrielė: ie (8), su “j” (1), i-e (1).
Galadrielė: ie (7), su “j” (3), i-e (1).
Elostirionas: su “j” (7), i-o (3), minkštas R (1). Šiuo atveju 6 atvejai iš „su j“ tarė ilgą o.
Šios grupės atveju matome, kad esant samplaikai RIA linkstama tarti su „j“. O štai RIE persvara yra „ie“ dvibalsio pusėje.
1c. Po N
Nienora: ie (10), su “j” (1).
Niena: ie (8), su “j” (2), i-e (1).
1d. Po T
Lūtiena: ie (9), su “j” (2). Įdomu tai, kad 4 iš 9 ie atvejų „L“ tariamas minkštai.
Lúthien (IV grupės): Lūtijena (5), Lūsijena (3), Lūtiena (2), Lūsjena (1).
1e. Kiti
Dioras: su “j” (10), minkštas D (1).
Regionas: su “j” (8), i-o (2), minkštas G (1).
Tinūvielė: ie (9), i-e (1).
Išvados apie “minkštumo ženklo” problemą:
1. Labai atsargi prielaida, kad trumpesniuose žodžiuose, kaip Dioras, i traktuoti ne kaip minkštumo ženklą lengviau, taigi – lengviau ištarti atskirtai nuo kito balsio, kaip balsių samplaiką.
2. ie yra ie, ir jį linkstama tarti būtent taip. Todėl ie reiktų lietuvinti ije.
<hr>
2. Balsių ilgumas, dvibalsiai ir dvibalsio bei balsio samplaika
2a. O
Sauronas: O trumpas 10, ilgas 1. Iš trumpai ištarusiųjų 7 kirčiuoja Sauronas.
Elostirionas: ilgas 7, trumpas 4. Visi kirčiuoja –onas.
Nienora: trumpas 7, ilgas 4.
Ektelijonas: ilgas 8, trumpas 3. Visi kirčiuoja –onas.
Ereinijonas: ilgas 8, trumpas 3. Visi kirčiuoja –onas.
Dijoras: trumpas 7, ilgas 4. Visi kirčiuoja –o-.
Tilijonas: ilgas 7, trumpas 4. Visi kirčiuoja –onas.
Hm, lietuviai trumpą O turi tik tarptautiniuose žodžiuose...
2b. A ir Ū
Ungolijanta: ilgas 11.
Britijachas: ilgas 10, trumpas 1.
Chamūlas: visais atvejais ū aiškus.
Culúrien (III grupė): ilgas 4, trumpas 5.
Pastarasis atvejis rodo, kad dešininis kirtis ant u ne visiems aiškiai nurodo balsio ilgumą.
2c. UI
Finduilasa: visi taria aiškų UI.
2d. Dvibalsio bei balsio samplaika
Oiolosė: oi+o 3, ojo 3, oijo 3, oi 1.
Maija: labiau “a” (linkstama tarti [maja]) 7, ai aiškus 3, sunkiai ištaria 1.
Ekkaia (IV grupė): Ekkaja 6, Ekaja 3, Ekkaija 1.
Pirmais dviem atvejais įvairovė ryški. Tai rodo, kad trijų balsių samplaika bei samplaika aija lietuviams gan sudėtingos, geriau jas paprastinti.
Balsių ir dvibalsių išvados:
1. Originalia rašyba parašytų žodžių palikti negalima. Ne visiems ú reiškia ū, o Khîm (III grupė) ištariamas su ilgu y.
2. Samplaikos RIE, NIE, TIE yra pavojingos, jose tikriausiai bus ištartas dvibalsis IE, todėl reikėtų lietuvinti RIJE, NIJE, TIJE.
3. –jonas, -joras linkstama tarti ilgai.
4. OIO ir AIJA ištarti gan sudėtinga, reikia paprastinti.
<hr>
3. TH ir DH problema
Čia buvo nemažai įvairovės, tačiau jeigu tartas ne angliškas “th”, tai t, bet ne s. O štai IV grupės žodžiuose, iš klausos pažymint užrašymo variantą, žymėti ir variantai su s.
th / dh žymi anglų kalbos garsus žodžiuose “thin” ir “this” (atitinkamai). T /d – lietuviškus t ir d. T+H / D+H žymi dviejų priebalsių samplaiką, aspiraciją ir panašiai. IV grupės žodžių atveju dh reiškia, kad pažymėtas žodžio užrašymo variantas su raidėmis dh.
Thranduilas: t 7, th 1, tchr 1, D+H 1.
Lúthien (IV grupė): t 7, s 4.
Echoriath (IV grupė): visi t.
Ost-in-Edhil (III grupė): d 6, D+H 5.
Bar-en-Danwedh (III grupė): d 9, D+H 2.
Gloredhel (IV grupė): d 5, dh 6.
TH ir DH išvados:
1. Negalima palikti originalia rašyba. TH dar didelė tikimybė, kad ištars anglišką “th”, o su DH problema didesnė.
2. Transkribuoti geriau kaip t ir d.
<hr>
4. PH
Ephel Duathas: p 3, f 2, P+H 2, B+H 1.
Išvada: ph anaiptol ne visi ištaria „f“.
<hr>
5.KH ir GH
Khazad – dūmas: aspiruotas k 8, G+H 1, ch 1, K+H 1.
Khîm: aspiruotas k 8, K+H 2, G+H 1.
Azaghalas: aspiruotas g 7, G+H 1, h 1.
Išvada: kad ir kaip keista, KH ir GH ne vienas ištaria aspiruotai, nors pagal lietuvių kalbos taisykles abu reikėtų tarti G+H. Tad gal visai verta palikti originalia rašyba?
<hr>
Apibendrinimas
Apklausa turi daug trūkumų tiek dėl jos sudarytojos, tiek dėl apklausėjų nekompetentingumo, tačiau šį bei tą „išpešti“ įmanoma. Sakyčiau, vienas svarbus trūkumas, kurį galėtų pataisyti apklausos pratęsimas, - nėra tikrinama, kaip žodis ištariamas kontekste.
Mano siūlymai: galima būtų pratęsti šią apklausą ir apklausti daugiau žmonių naudojantis ta pačia anketa – galbūt, turint daugiau duomenų, bus galima padaryti įvairesnių išvadų. Tačiau taip pat naudinga būtų padaryti dar vieną anketą. Apklausėjams būtų būtinas diktofonas. Anketą sudarytų mažiausiai dvi dalys. Pirmoje tekstą skaitytų respondentas, o apklausėjas įrašytą kalbą vėliau ramiai atsisėdęs išnagrinėtų, t.y. pažymėtų kaip tariami konkretūs žodžiai. Antroje dalyje apklausėjas lėtai skaitytų kitą tekstą, kuriame gan retais tarpais išdėstyti aktualūs žodžiai, o respondentas turėtų pažymėti, kokį žodį girdėjęs (iš pateiktų variantų). Pirmoji dalis susidėtų iš trijų teksto gabaliukų: pirmame prie netranskribuotų žodžių būtų pridėtos lietuviškos galūnės, antrame žodžiai visai nelietuvinami, trečiame – sulietuvinami pagal dabartinę koncepciją. Tekstą parašytume patys, panaudodami jame mums rūpimus žodžius.
P.S. Perskaičiau metų senumo Laiquos žinutę ir supratau, kieno ten anketos taip karštligiškai ieškojau. Ar tu man ją buvai išsiuntęs? Jeigu taip, niekur neradau :?
).
Vėliau paaiškinsiu plačiau, bet prieš tai pačiai reikia kuo tiksliau susiformuluoti. Žinoma, tikslas - apklausti kuo daugiau kuo įvairesnių žmonių (pvz. vieną moksleivį ir vieną suaugusį... nors idealiai būtų geriau 5 moksleiviai ir 5 suaugę 
). Žiūrėsim...
