Taverna "PAS AZURABĄ"

Coranar prieina prie daininkių ir pašnibža joms į ausį"Lygis nekoks, bet nusigėrusiems geras".Po to smagiai subeldžia kanopa įgrindis-įžanginis akordas.Į garsus bumbtelėjimus atsisuka visi tavernoje ir įsmeigia girtas akis į grupę

- Cit, užsičiaupk, gaspadoriau, jei žodžių nežinai!
Bobos gėrė, bobos gers, Kol visus barus nuvers!!!

Ir, nekreipdama dėmesio į visiškai į lankas pjaunančią muziką, Aiq tęsia pradėtą dainušką apie garsiąją kovinę kumelę, kuri, pabrėždama momento svarbą, smagiai baladoja kanopomis neobliuotų lentų parketą:

Vai ko nusižveeengeyyy,
Coranar gaauruota?
Gal seniai negavus
Per plaučius su šluota?

*YK!*

Vai kodėl svyruoji
Kaip nuvytus rožė?
Gal kažkas per galvą
Su kėde uždrožė?

Kam karčius taip purtai-
Bene musės puola?
Ar tau ausį skauda?
Ar ...

Čia Aiquen ant nosies nutupia tikra musė. Bandydama ją nuvyti, Aiq susimėto, sulinguoja ir kaip pakirstas berželis svyruonėlis drebiasi žemėn, pakeliui nuversdama visus, kas pasipainiojo šalia- tai yra, bandančią pataikyti į taktą Mają, kojas raitančią Corą ir visiškai atsitiktinai pro šalį krypuojantį smuklininką. Pastarąjį budri Aiquen akis užfiksuoja neklysdama:
-Azu*ik*rabai, alaus, ir staigiai!!!

Tuo tarpu durys atsidaro. Įeina elfė, nusimetusi pasiausto gobtuva nustebusi dairosi po taverną, spėjo pamatyti pastarąja sceną, pagalvoja:"Obą, šokantis arklys. Pasuka galvą į šoną "Geras! Golumas! O a6 maniau kad jam seniai galas parėjo tam kalne. Matyt per ilgai miškuose tupėjau, laikas išlyst." Priena prie staliuko netoliese golumo ir atsisėda nugara į sieną, kad viską gerai matytų. "Ei Goblinas!" šūkteli. "Nešk ko nors geriamo, alaus!"

*Coranar, neatkreipusi dėmesio į daininkės nuvirtimą toliau muša taktą taip garsiai, kad jokių girtų IK nebesigirdi* Oba...smagumėlis *bum bum bam bom bum*boooIr t.t. *ristele vietoje,Pasukusi galvą ji sušunka gaspadoriui*Dar kibirą alaus

EEEE!!! Elfas, o iskabos "PAS AZURABA" nematei, kad mane goblinu sauki? Tai ko nori: ar alaus ar ko nors geriamo?

azurabai, elfos ismoksta skaityti tik subrendusios, t.y. kai jos persoka per simta metu, o sita jauna - neskiria vistos nuo kiausinio

*nesuprantu, iš kur čia tas Smelio balsas girdisi- jis gi kariaut išejo? *

Geriausia išblaivanti priemonė- pakaušiu į stalo koją. Aiq išsipagiroja tiek, kad beveik nesvyruodama atsistoja, dėkinga čiumpa Azurabo paslaugiai atkištą bokalą ir klesteli ant suolo. Mato žiopčiojantį šefą SG, bet per Coranar baladojimą nieko nesigirdi. Staiga ji pastebi tautietę Aredhel:
- Ooo, sveikutė! Yk!

"neerzink Dievo Jeronimai" - karas karu, o taverna turi dirbti, ogi karo veiksmai nera priezastis tavernos diskusiju bei girtavimu nutraukimui.

Maja negali patikėti savo ausimis - orkas, o kaip teisingai pasakė :shock: Ta proga būtinai reikia dar kokį bokaliuką išgerti. Ji truputuką svyruodama keliauja link savo sugėrovų, sėdasi tarp SG ir Aiquen ir pakelia bokalą smėlio garbei.
O Zigmą hobitė miršta ir užmiršta...pamažu keliaudama sapnų karalysten.

Nužvelgia priėjusį šeimininką. Pamano, kad laikas prisimint elfišką mandagumą:"Mačiau. Na atnešk alaus tavernos šeimininke."
Staiga išgirsta Aiquen."O! mellon! Malonu sutikti tautietę!" Paima atnešyą alaus bokalą, prieina prie Aiquen stalelio:"Ar galiu prisėsti?"

Protingas orkas ilgesingai žiūri pro tavernos langą (stipendijos nemokėjo ir mokėti nesiruošia)

- Nemiegok! Ei, na, nemiegok! - Aiquen atsargiai kumšteli alkūne Mają.- Mes čia svečių turim.
Atsisuka į elfę:
- Savaime suprantama, galima Sėskis, mieloji, malonu matyti nežalią, nemurziną ir randų nesuraitytą veidą tokioje skylėje. Kaip tamstytę vadinti ir kokie vėjai tave čia atpūtė?
Laukdama, kol elfė apmąstys atsakymą, Aiq apsidairo ir pastebi už lango šmėžuojantį protngo orko snukeli. Ji kilsteli bokalą jo pusėn- atseit, užeik, kažkas čia visus vaišina- bet snukelis dingsta...

Elfė prisėda. "Vadink Aredhel. Atsibodo tame savo miške sėdėt ir pasiklydusius orkus galabyt, nusprendžiau truputį toliau apsižvalgyt." Pažvelgia į Mają: "Hobitas! Maniau seniai jūsų rūšis išnyko." Žvilgteli į Aiquen: "O iš kur pati būsi?"

- Aš... galima sakyti, vietinė Orkų šamano žmona esu, tik kad mano mieliausias prasmego kažkur miškuose, hal... na, grybukų vadui beieškodamas. O kur aš prieš tai gyvenau- net neprisimenu, greičiausiai Lotlorijene- sako, akcentas ir dabar jaučiamas
Aiquen vėl papurto beužsnūstančią Mają:
- Ei, kolege, tavimi tauta domisi

niekas nebedainuoja karaokes...

-Tai aišku jau ne Uždusau, nuo smūgių jau kojas skauda,einu išgerti,-Pareiškia Coranar ir nueina prie sugėrovių.Iš tavernos kampe iškastos duobės kyšo kažkoks dideeelis kaulas...

azuraba pasibalnoja varga ir iseina i kara palikdamas kabaka girtu elfu ir hobitu valiai

*Coranar, kad būtų smagiau, spiria išeinančiam vargui į pasturgalį.Kai vilkiukas, siekiantis jai iki šlaunų, atsisuka kąsti, Coranar švelniai "patapšnoja" kanopėle per dantis, šie tik į gerklę sulenda*

*SG psižiūri pro bokalo viršų į vykstantį bardaką:
- Aiquen? Maja? Arnelaikasdarkąnorssudainuoti? Berodsbetapųšneku? Kotassmuklininkasprimaišėįalų?
*Gollumas nueina prie baro ir pats įsipila kibirą gėrimo, vadinamo alumi.

"Ko tik nebūna šiais laikais, elfai su orkais tuokiasi! Tikrai per ilgai miske lindėjau." Apsidairo "Kažkaip apmirę čia viskas. Tiesa girdėjau grybų karo vadas dar vieną žygį surengė. Na jei kariausit, šį kartą reiktų pasistenkt visus pabėgusius mumakus sugaudyt, ypač baltus..."