Žinutė #21
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation
Nai i cala Eruo siluva tielyasse...
Žinučių — 69; puslapių — 4.
Cassiopeia rašė:Noriu videko, kur aš sugaunu kardą už rankenos!! Aišku, ten jaučiu lėvai atrodo... bet reik pasididžiuot :>Nebus 100% tikslu, nes apie tai per paskaitas esu klausęs prieš porą metų, bet...
Beje, per ginklinius tolkinėjimus pamiršau paklausti:
kuo skiriasi kardas ir kalavijas? Angliškai išvis baisiai daug tų pavadinimų, bet bent jau lietuviškų žodžių skirtumą norėtųs žinoti.. Nes aš tai naudoju visiškai kaip sinonimus :">
Elentari rašė:Kiekvienas kardas yra kalavijas, bet ne kiekvienas kalavijas yra kardasŠiaip tai ne.![]()
le_golas rašė: Nebus 100% tikslu, nes apie tai per paskaitas esu klausęs prieš porą metų, bet...Vo kad jus kur Durino prakeikimas, geras! Dėkingas už tokią išsamią paskaitą!
Iš esmės pagrindinis skirtumas - kardas visada yra vienašmenis. Kalavijas gali būti ir dviašmenis, ir vienašmenis, žinoma, bet kardas dviašmenis nebus. Taip pat - kardo lenkta geležtė (kalavijo beveik visada tiesi). Jei žiūrėti chronologiškai, LDK toks dalykas kaip kardas atsiranda tik vėlyvajam geležies amžiuj (viduramžiais), pagrinde atėjęs iš rytų. Viskas, ką turim iki tol - visada kalavijas. Skiriasi, be abejo, ir pagaminimo būdas - kalavijas dažniausiai kalamas iš dalių, rečiau - išliejamas (bronziniai pvz). Ten eina skirtumai po to ir pagal geležtę... bet čia jau siauresnė specifika. Su laiku, kaip ir daugelyje dirbinių, atsiranda įvairių variacijų ir vien to, kad "kardas yra lenktas" nebeužtenka, nes atsiranda ir lenkti kalavijai ir panašiai, tada dažniausiai jau ir žiūri į geležtės specifiką.
Kaip sinonimai šie žodžiai tikrai nevartojami. Būtų tas pats, jei arklį ir žirgą vartotum kaip sinonimus.
UPDATE: Beje, kas dėl anglų kalbos... "Sword" visada bus kalavijas. Kardas yra "sabre".Žinoma, yra ir daugiau žodžių, bet šitie pagrindiniai.
Nimrodel rašė:Iš tikro tai gailėkitės, tamsuoliai, liepos tolkinėjimuose nepasirodę! Nors susirinkome tik penkiese su puse, pritraukėme gausybę malonių praeivių žvilgsnių bei suklususių Vilniaus žmonių, susidomėjusių Kastyčio pasakojimu ir komandiniu filksingo teksto rašymo procesu. Susižavėję mumis aplinkiniai spietėsi ratu ir telaukė stebuklų, tik ne kol vanduo vynu virs, o paprastų dainų tekstai suskambs kitaip.Visai ne namie... Bet ką jau čia teisinsies
Elentari ir vaikytis, Laiqua, Dėdė Povilas, Exo ir ašai visai jums nepavydim, kad pasirinkote buvimą namie vietoje tokio patrauklaus laiko praleidimo būdo.