Dėkui Nibenon ir Laiqualasse už naują giją!
Pasivažinėjimas buvo tikrai nerealus, ypač antroji jo dalis, kai šiek tiek išsigiedrijus įvažiavom į įspūdingo kraštovaizdžio Trakų istorinį nacionalinį parką: nerealu riedėti apsuptam vien tik žydinčių pievų ir kalvų, miškais apaugusių ežeriukų, apsilankyti šviežiai atrestauruotame Užutrakio dvare, jo parke, ir kas be ko - Pilyje...

Palei Nerį taip pat buvo smagu važiuoti, niekad taip prie jos už Vilniaus nebuvau nusileidęs, tad patiko, ypač tą padarius Valų kaime

. Pagaliau galėjau prisiminti, ką reiškia keliauti dviračiais ir šio keliavimo būdo privalumus: jokio stiklo tarp tavęs ir pravažiuojamos aplinkos, greitis, jokių nutrintų kojų ar pečių. Tiesa, kitam kartui būtinai reiks pasikeisti sėdynę, ta, kuria važiavau buvo išties labai jau neergonimiška

. Šiaip reiktų visą dviratį pasikeisti, bet taip greit gal neišeis.
O šiaip, žemai lenkiuosi prieš Nibenon užsigrūdinimą minti dviratį - you are the Lord of It! Net neįsivaizdavau, kad paprastiems civiliams įmanoma per 9 valandas numinti 150 km, man ir šie 85 km jau buvo gana daug (išlipęs iš traukinio 4 km iki namų myniau gal 20 minučių

). Vienu žodžiu, dėkui už pasiūlytą ir įgyvendintą idėją, lauksiu daugiau!
"Few now remember them ... yet still some go wandering, sons of forgotten kings walking in loneliness, guarding from evil things folk that are heedless."