Žinutė #661
Skaitau skaitau šitą diskusiją ir galvoju - o kad mes taip apie Tolkiną diskutuotumėm! 
Aldai, į visas tavo žinutės dalis neatsakinėsiu, nes dalį atsakė kiti, o kitur tai kalbama apie grynai skonio reikalus, dėl kurių nesiginčijama
Tik keletas pastebėjimų:
- dėl tekstų destruktyvumo metale ir hiphope: taip, hiphopo atlikėjai greičiausiai nedainuoja apie satanizmus ir ritualinius aukojimus; metalo atlikėjai nedainuoja apie prievartavimus ir gaujų susišaudymus. Tik va man atrodo, kad pastarieji du dalykai yra didesnė problema šiandieniniame pasaulyje, nei pirmieji du.
- dėl popso meninės kokybės: pop muziką palyginčiau su piešiniais, pardavinėjamais Pilies gatvės turgelyje. Taip, jiems sukurti reikia talento ir darbo. Yra žmonių, kuriems jie patinka, kurie juos perka ir už juos moka pinigus. Bet į meno galeriją neneši ir nedėsi tokių kūrinių; tai yra tiesiog amatininkų darbai. Taip ir pop muzika - amatininkų darbas. Tuo tarpu analogiški amatininkai metalo ir kitose ne-pop scenose lieka daugiausiai vietinės reikšmės draugų grupėse težinomi.
- dėl popso populiarumo ir metalo popsėjimo: pop muzikos industrijoje sukasi milžiniški pinigai. Kai turi daug pinigų, jų norisi dar daugiau. Kai industrijos gigantai pamato, jog kažkoks stilius ima patikti vis didesniam žmonių, ypač jaunimo, kiekiui, jie pradeda kepti pop dainorėlius, gaminančius panašaus stiliaus muziką ir nešančius jiems pinigus. Tai yra natūrali tendencija, bet ji visai nereiškia, kad klausytojams natūraliai labiau patinka popsas. Tiesiog didelė dalis klausančiųjų muziką nesigilina į alternatyvas - jiems pilnai užtenka to, ką mato per TV ir girdi per radiją. O ten, kaip žinia, grojamas popsas, nes popsą pagaminti yra pigiau, greičiau ir lengviau, nei įvairias alternatyvas (ne tik metalą, bet ir visokias elektronikas, džiazą ir taip toliau).
- dėl tų studijų apie muzikos efektus augalams: įtariu, kad augalai reaguoja į tam tikrų dažnių ritmus, ir dažniausiai reaguoja neigiamai. Dalis klasikinės ir džiazo muzikos aiškių ritmų neturi, taigi augalams poveikio irgi nėra; tuo tarpu metalas turi aiškų ritmą, kuris daro poveikį. Įdomu, ar kas nors tikrino popso poveikį ir lygino jį su metalo poveikiu? Ir, žinoma, iš poveikio augalams spręsti apie poveikį žmonėms yra labai toli siekiančios išvados. Poveikis pelėms jau arčiau teisybės, bet vėlgi: pelėms buvo be perstojo grojamas metalas (įdomu, tas pats kūrinys, ar kintantis grojaraštis?) 10 valandų per dieną keletą savaičių - nenuostabu, kad nepratęs prie metalo nuo tokio kiekio gali truputį nukvaišti; kaip ir nuo techno, repo ar popso nukvaištų. Aš prie metalo "įpratau" turbūt per keletą metų ir tik tada kilo noras klausytis beveik nuolatos (nors ir tai turbūt ne 10 valandų per parą). Kas per daug, tas nesveika, bet tai neparodo metalo išskirtinumo.
- dar keletas metalo pavyzdžių: ekologija, meilė (labiau to stiliaus, kur Šekspyras, o ne to, kur Akon'as), kūryba, meilė ir pasiaukojimas, vienybė, gėrio kova prieš blogį (čia yra le_golo minėto "white metal" pavyzdys), sapnai ir svajonės, šiaip baladė, Sarumanas (ir taip, jo balsas yra nepalyginamai geresnis nei Fabio Lione's), dar šiek tiek mitologijos (ir taip pat baladė). Temos ne visai tokios, kokių norėjai, bet visgi gana teigiamos. Klausytis nebūtina, bet jei kils noras, prašau
- dėl filksingo. Aš asmeniškai tikrai nenoriu Popfronto lygio filksingo
Ottawan'ai (tie, kur sudainavo tikrąjį "Švieskit mums vėl" originalą) yra toks gana senas popsas, vėlgi man asmeniškai patinkantis. Bet net ir ta daina atsirado pusiau juokais.
Aldai, į visas tavo žinutės dalis neatsakinėsiu, nes dalį atsakė kiti, o kitur tai kalbama apie grynai skonio reikalus, dėl kurių nesiginčijama
Tik keletas pastebėjimų:- dėl tekstų destruktyvumo metale ir hiphope: taip, hiphopo atlikėjai greičiausiai nedainuoja apie satanizmus ir ritualinius aukojimus; metalo atlikėjai nedainuoja apie prievartavimus ir gaujų susišaudymus. Tik va man atrodo, kad pastarieji du dalykai yra didesnė problema šiandieniniame pasaulyje, nei pirmieji du.
- dėl popso meninės kokybės: pop muziką palyginčiau su piešiniais, pardavinėjamais Pilies gatvės turgelyje. Taip, jiems sukurti reikia talento ir darbo. Yra žmonių, kuriems jie patinka, kurie juos perka ir už juos moka pinigus. Bet į meno galeriją neneši ir nedėsi tokių kūrinių; tai yra tiesiog amatininkų darbai. Taip ir pop muzika - amatininkų darbas. Tuo tarpu analogiški amatininkai metalo ir kitose ne-pop scenose lieka daugiausiai vietinės reikšmės draugų grupėse težinomi.
- dėl popso populiarumo ir metalo popsėjimo: pop muzikos industrijoje sukasi milžiniški pinigai. Kai turi daug pinigų, jų norisi dar daugiau. Kai industrijos gigantai pamato, jog kažkoks stilius ima patikti vis didesniam žmonių, ypač jaunimo, kiekiui, jie pradeda kepti pop dainorėlius, gaminančius panašaus stiliaus muziką ir nešančius jiems pinigus. Tai yra natūrali tendencija, bet ji visai nereiškia, kad klausytojams natūraliai labiau patinka popsas. Tiesiog didelė dalis klausančiųjų muziką nesigilina į alternatyvas - jiems pilnai užtenka to, ką mato per TV ir girdi per radiją. O ten, kaip žinia, grojamas popsas, nes popsą pagaminti yra pigiau, greičiau ir lengviau, nei įvairias alternatyvas (ne tik metalą, bet ir visokias elektronikas, džiazą ir taip toliau).
- dėl tų studijų apie muzikos efektus augalams: įtariu, kad augalai reaguoja į tam tikrų dažnių ritmus, ir dažniausiai reaguoja neigiamai. Dalis klasikinės ir džiazo muzikos aiškių ritmų neturi, taigi augalams poveikio irgi nėra; tuo tarpu metalas turi aiškų ritmą, kuris daro poveikį. Įdomu, ar kas nors tikrino popso poveikį ir lygino jį su metalo poveikiu? Ir, žinoma, iš poveikio augalams spręsti apie poveikį žmonėms yra labai toli siekiančios išvados. Poveikis pelėms jau arčiau teisybės, bet vėlgi: pelėms buvo be perstojo grojamas metalas (įdomu, tas pats kūrinys, ar kintantis grojaraštis?) 10 valandų per dieną keletą savaičių - nenuostabu, kad nepratęs prie metalo nuo tokio kiekio gali truputį nukvaišti; kaip ir nuo techno, repo ar popso nukvaištų. Aš prie metalo "įpratau" turbūt per keletą metų ir tik tada kilo noras klausytis beveik nuolatos (nors ir tai turbūt ne 10 valandų per parą). Kas per daug, tas nesveika, bet tai neparodo metalo išskirtinumo.
- dar keletas metalo pavyzdžių: ekologija, meilė (labiau to stiliaus, kur Šekspyras, o ne to, kur Akon'as), kūryba, meilė ir pasiaukojimas, vienybė, gėrio kova prieš blogį (čia yra le_golo minėto "white metal" pavyzdys), sapnai ir svajonės, šiaip baladė, Sarumanas (ir taip, jo balsas yra nepalyginamai geresnis nei Fabio Lione's), dar šiek tiek mitologijos (ir taip pat baladė). Temos ne visai tokios, kokių norėjai, bet visgi gana teigiamos. Klausytis nebūtina, bet jei kils noras, prašau
- dėl filksingo. Aš asmeniškai tikrai nenoriu Popfronto lygio filksingo
Ottawan'ai (tie, kur sudainavo tikrąjį "Švieskit mums vėl" originalą) yra toks gana senas popsas, vėlgi man asmeniškai patinkantis. Bet net ir ta daina atsirado pusiau juokais.And the strings crescendo like the sunrise in the sky
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation
Nai i cala Eruo siluva tielyasse...
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation
Nai i cala Eruo siluva tielyasse...
Sėkmės jai ryt pusfinalyje! 