Žinutė #1
ŠEŠTA PAMOKA
Būtasis ir būsimasis laikas
Būtasis laikas
Pirminių veiksmažodžių būtasis laikas konstruojamas gana painiai:
a) Jei šaknis baigiasi priebalsiais –m, -r ir –n, būtajame laike pridedama galūnė –në:
tir- + në -> tirnë
tam- + në -> tamnë
cen + në -> cennë
b) Jei baigiasi –t arba –c, šie priebalsiai pridedant –në susikeičia vietomis su n ir šitaip išeina galūnės –ntë, -ncë:
mat- + në -> mantë
tac- + në -> tancë
c) Taip pat vietomis balsės keisis ir –p bei –l atvejais. Tačiau jei veiksmažodis baigiasi –p, tai n pasikeis į m (pabandykite ištarti junginį “np” ir suprasite, kodėl) ir išeis galūnė –mpë, o jei buvo –l, tai n pasikeis į l (vėlgi, “nl” kvenjoje – neįmanomas junginys) ir išeis galūnė –llë.
Atidžiai pažiūrėkite į pavyzdžius, ir viskas turėtų paaiškėti:
top- + në -> tompë
sil- + në -> sillë
Išimtys
Deja, yra ir išimčių. Jų atsiminti nebūtina, tačiau žinokite, kad jos yra.
Kai kurie pirminiai veiksmažodžiai, kurie baigiasi –r, būtąjį laiką formuoja –r pakeičiant į –ndë. Pavyzdžiui, rer- “sėti” ą rendë.
Ši išimtis, be aukščiau paminėto, taikoma šiems veiksmažodžiams:
hyar- “perskilti”
ser- “ilsėtis”
nir- “stumti”
O štai šie veiksmažodžiai konstruojant būtąjį laiką prisideda galūnę –ë ir prailgina šaknies balsį:
lav- “laižyti”, kita reikšmė “pasiduoti, leisti, sutikti” ą lávë
tuv- “rasti”
tyav- “ragauti”
A-šakniniai veiksmažodžiai
Su jais viskas kur kas paprasčiau. Būtajame laike tiesiog pridedame –në. Pavyzdžiai:
ora- "raginti" -> oranë
ulya- "pilti, lietis" -> ulyanë
sinta- "gesti, nykti" -> sintanë
Ir čia yra išimčių, bet su jomis susipažinsite vėliau.
Būsimasis laikas
Jis konstruojamas paprastai: pridedant galūnę –uva. A-šakniniai veiksmažodžiai savo galinę a numeta.
sil- -> siluva
hir- -> hiruva
ulya- -> ulyuva
sinta- -> sintuva
Veiksmažodis “būti”
Esamasis laikas – ná, dgs. nar (su juo jau susipažinome)
Būtasis laikas – né, dgs. ner
Būsimasis laikas – nauva, dgs. nauvar.
Derinant skaičių, kaip ir visada, daugiskaitoje būtojo bei būsimojo laiko veiksmažodžiai gauna galūnę –r.
Žodynas
elen "žvaigždė"
harma "lobis"
sil- "šviesti" (balta arba sidabrine šviesa, kaip žvaigždžių arba mėnulio)
hir- "rasti"
cap- "pašokti" (į viršų)
tec- "rašyti"
quet- "kalbėti, sakyti"
mel- "mylėti"
cen- "matyti" (palyginkite su cenda- “skaityti”)
orta- "kilti", taip pat naudojama kaip "pakelti"
harya- "turėti" (kažkokią nuosavybę)
sinomë prieveiksmis "šioje vietoje" arba tiesiog "čia"
ata “vėl”
hauta- “sustoti”
hilya- “sekti” (paskui kažką, pvz. sekti paskui vedlį)
imbë prielinksnis “tarp”
lanta- “kristi”
taurë “miškas”
tul- “ateiti, atvykti”
tië “kelias, takelis”
Pratimai
1. Išverskite į lietuvių kalbą: (dėmesio: artikelių neversti!)
1. I Naucor manter.
2. I vendi tirner i Elda.
3. I lempë roccor caituvar nu i alta tasar.
4. I ancalimë eleni siller.
5. I Nauco cennë canta roccor ar tasar hwarin.
6. Canta nissi ar neru túlar nu tasar. Nu i alda caitëa morë firin rocco. I tasar ná úmëa alda. I tasar mápëa i Atani. Nauco tíra i alda ar i Atani, ar lálëa. I Nauco ná úmëa lá tasar. (aut. Laiqualasse)
7. Atta mori sardi caitëar nu alda. I alda ná tasar. (aut. Gilthoniel)
8. I hwarin nauco tirnë i úmëa aran. I aran mapanë sar ar harnanë i Nauco. (aut. Maja, laikai pakeisti)
9. Sinomë ata hautuvar Naucor. I Elda hilyuva i Naucor imbë i aldar.
2. Išverskite į kvenją:
1. Dvorfas rado [šį] lobį. Elfas randa [šį] lobį. Žmogus ras [šį] lobį.
2. [Šis] elfas kalbėjo.
3. [Šis] žirgas pašoko.
4. [Šis] karalius mylėjo Elfus. Elfai mylės [šį] karalių.
5. Vyras parašė penkias knygas.
6. [Ši] karalienė pakilo.
7. [Šie] karaliai turės didžiulius lobius. [Šie] karaliai bus blogi.
8. Išmintingiausias karalius ir gražiausia karalienė pakvietė šešis elfus, penkis dvorfus ir septynis žmones. [Šis] karalius kalbėjo.
9. Laiqualassë ir Maja stebi [šį] mišką. Laiqualassë mato žmogų.
Laiqualasse: Tarp medžių yra žmogus.
Maja: [Šis] žmogus yra vyras. [Šis] vyras bus karalius.
3. Sukirčiuokite žodžius:
Hilyanë, sinomë, lantëar, omentielvo, hautuvar, harnanë.
4. Kūrybinis pratimas.
Praeitoje pamokoje jau bandėte kurti sakinius. Dabar pabandykite sukurti rišlų (kiek įmanoma) tekstą, ne mažiau kaip 4-ių sakinių. Veikėjams galite sugalvoti vardus (arba panaudoti žinomus). Pavyzdžiai – 1.6, 2.9. Pateikite kvenjišką tekstą ir jo vertimą.
***
Namų darbus atsiuntė / neatsiuntė:
Gilthoniel +
Laiqualasse +
Serme
Woodberry +
Maja +
Pusinuke +
Warrior elf +
Ellorion +
Linkis +
Būtasis ir būsimasis laikas
Būtasis laikas
Pirminių veiksmažodžių būtasis laikas konstruojamas gana painiai:
a) Jei šaknis baigiasi priebalsiais –m, -r ir –n, būtajame laike pridedama galūnė –në:
tir- + në -> tirnë
tam- + në -> tamnë
cen + në -> cennë
b) Jei baigiasi –t arba –c, šie priebalsiai pridedant –në susikeičia vietomis su n ir šitaip išeina galūnės –ntë, -ncë:
mat- + në -> mantë
tac- + në -> tancë
c) Taip pat vietomis balsės keisis ir –p bei –l atvejais. Tačiau jei veiksmažodis baigiasi –p, tai n pasikeis į m (pabandykite ištarti junginį “np” ir suprasite, kodėl) ir išeis galūnė –mpë, o jei buvo –l, tai n pasikeis į l (vėlgi, “nl” kvenjoje – neįmanomas junginys) ir išeis galūnė –llë.
Atidžiai pažiūrėkite į pavyzdžius, ir viskas turėtų paaiškėti:
top- + në -> tompë
sil- + në -> sillë
Išimtys
Deja, yra ir išimčių. Jų atsiminti nebūtina, tačiau žinokite, kad jos yra.
Kai kurie pirminiai veiksmažodžiai, kurie baigiasi –r, būtąjį laiką formuoja –r pakeičiant į –ndë. Pavyzdžiui, rer- “sėti” ą rendë.
Ši išimtis, be aukščiau paminėto, taikoma šiems veiksmažodžiams:
hyar- “perskilti”
ser- “ilsėtis”
nir- “stumti”
O štai šie veiksmažodžiai konstruojant būtąjį laiką prisideda galūnę –ë ir prailgina šaknies balsį:
lav- “laižyti”, kita reikšmė “pasiduoti, leisti, sutikti” ą lávë
tuv- “rasti”
tyav- “ragauti”
A-šakniniai veiksmažodžiai
Su jais viskas kur kas paprasčiau. Būtajame laike tiesiog pridedame –në. Pavyzdžiai:
ora- "raginti" -> oranë
ulya- "pilti, lietis" -> ulyanë
sinta- "gesti, nykti" -> sintanë
Ir čia yra išimčių, bet su jomis susipažinsite vėliau.
Būsimasis laikas
Jis konstruojamas paprastai: pridedant galūnę –uva. A-šakniniai veiksmažodžiai savo galinę a numeta.
sil- -> siluva
hir- -> hiruva
ulya- -> ulyuva
sinta- -> sintuva
Veiksmažodis “būti”
Esamasis laikas – ná, dgs. nar (su juo jau susipažinome)
Būtasis laikas – né, dgs. ner
Būsimasis laikas – nauva, dgs. nauvar.
Derinant skaičių, kaip ir visada, daugiskaitoje būtojo bei būsimojo laiko veiksmažodžiai gauna galūnę –r.
Žodynas
elen "žvaigždė"
harma "lobis"
sil- "šviesti" (balta arba sidabrine šviesa, kaip žvaigždžių arba mėnulio)
hir- "rasti"
cap- "pašokti" (į viršų)
tec- "rašyti"
quet- "kalbėti, sakyti"
mel- "mylėti"
cen- "matyti" (palyginkite su cenda- “skaityti”)
orta- "kilti", taip pat naudojama kaip "pakelti"
harya- "turėti" (kažkokią nuosavybę)
sinomë prieveiksmis "šioje vietoje" arba tiesiog "čia"
ata “vėl”
hauta- “sustoti”
hilya- “sekti” (paskui kažką, pvz. sekti paskui vedlį)
imbë prielinksnis “tarp”
lanta- “kristi”
taurë “miškas”
tul- “ateiti, atvykti”
tië “kelias, takelis”
Pratimai
1. Išverskite į lietuvių kalbą: (dėmesio: artikelių neversti!)
1. I Naucor manter.
2. I vendi tirner i Elda.
3. I lempë roccor caituvar nu i alta tasar.
4. I ancalimë eleni siller.
5. I Nauco cennë canta roccor ar tasar hwarin.
6. Canta nissi ar neru túlar nu tasar. Nu i alda caitëa morë firin rocco. I tasar ná úmëa alda. I tasar mápëa i Atani. Nauco tíra i alda ar i Atani, ar lálëa. I Nauco ná úmëa lá tasar. (aut. Laiqualasse)
7. Atta mori sardi caitëar nu alda. I alda ná tasar. (aut. Gilthoniel)
8. I hwarin nauco tirnë i úmëa aran. I aran mapanë sar ar harnanë i Nauco. (aut. Maja, laikai pakeisti)
9. Sinomë ata hautuvar Naucor. I Elda hilyuva i Naucor imbë i aldar.
2. Išverskite į kvenją:
1. Dvorfas rado [šį] lobį. Elfas randa [šį] lobį. Žmogus ras [šį] lobį.
2. [Šis] elfas kalbėjo.
3. [Šis] žirgas pašoko.
4. [Šis] karalius mylėjo Elfus. Elfai mylės [šį] karalių.
5. Vyras parašė penkias knygas.
6. [Ši] karalienė pakilo.
7. [Šie] karaliai turės didžiulius lobius. [Šie] karaliai bus blogi.
8. Išmintingiausias karalius ir gražiausia karalienė pakvietė šešis elfus, penkis dvorfus ir septynis žmones. [Šis] karalius kalbėjo.
9. Laiqualassë ir Maja stebi [šį] mišką. Laiqualassë mato žmogų.
Laiqualasse: Tarp medžių yra žmogus.
Maja: [Šis] žmogus yra vyras. [Šis] vyras bus karalius.
3. Sukirčiuokite žodžius:
Hilyanë, sinomë, lantëar, omentielvo, hautuvar, harnanë.
4. Kūrybinis pratimas.
Praeitoje pamokoje jau bandėte kurti sakinius. Dabar pabandykite sukurti rišlų (kiek įmanoma) tekstą, ne mažiau kaip 4-ių sakinių. Veikėjams galite sugalvoti vardus (arba panaudoti žinomus). Pavyzdžiai – 1.6, 2.9. Pateikite kvenjišką tekstą ir jo vertimą.
***
Namų darbus atsiuntė / neatsiuntė:
Gilthoniel +
Laiqualasse +
Serme
Woodberry +
Maja +
Pusinuke +
Warrior elf +
Ellorion +
Linkis +
