Personažų archyvas

Maloniai kviečiame aprašyti savo personažą (arba personažus, jei jų turite sukūrę daugiau) ir aprašymą paviešinti čia. Tai jūsų RP žaidimų kolegoms suteiks puikią galimybę susipažinti su jūsų personažų biografija, išvaizda ir charakteriu nesiknaisiojant po senas žaidimo žinutes.

Taigi pirmyn Aprašymas gali būti ilgas, trumpas, išsamus, glaustas... Visa, kas galėtų būti svarbu kitiems žaidėjams.

Aprašymus, jei reikia, vėliau galima keisti.

Dar nebaigta, bet baigsiu. Prašom atkreipti dėmesį, kad jūsų personažai žino tik tuos bruožus, kurie paryškinti spalvotai. Kitų Starlin jiems dar nesakė, taigi netyčia neparašykit ko nors... Bet jie padės jums susidaryti įspūdį.

Starlin

Díneth Elvëa Elwae Ettelewen Starlin

Žaidimai: ,,Po Gluosniu”, ,,Gluosnio draugija: kelionės pradžia”.
Gimimo metai: AA 3425.
Rasė: elfė.
Išvaizda: aukšta (~1.8m), liekna, apvalaus veido. Akys rudos, plaukai juodi, iki juosmens. Dažniausiai nešioja žalios ar rudos spalvos drabužius: ilgas sukneles su vidutinio pločio rankovėmis (keliaudama – su nelabai plačiomis), kelioninius ir išeiginius apsiaustus, papuošalų mažai.
Ypatingi bruožai: mėnesienoje (ypač per pilnatį) plaukai kartais švyti lenga melsva šviesa.
Ginklai: kautis nelabai moka, tačiau kai prireikia apsiginti, naudojasi gondorietišku durklu, kartais ir kardu (šiuo metu Draugijoje turi tik durklą), iš lanko šaudyti nemoka.
Kalbos: westron, sindų, kvenja, khuzdul.
Ypatingi sugebėjimai: jautrumas, t.y. neapibrėžtas suvokimas, kito skausmo ar vietos pavojingumo ryškus pajutimas. Skaityti minčių nemoka.
Kiti vardai: Díneth, Etttelewen / Ettelie, Elvëa / Elwae, Varnėnė, Itilijeno ragana.
Biografija: Starlin tėvas gimė dar elfams būnant Kuivijenene, Finvės klane, ir ten sutiko ir įsimylėjo vieną Elvės klano elfę. Jį pagrobė Juodasis raitelis ir buvo benešąs į Tamsos tvirtovę, tačiau, iškentus ne vieną kankinimą ir grasinimą, atėjo pagalbą – pro šalį jojęs Oromė išbaidė Morgoto tarnus. Vėliau tiek elfas, tiek jo mylimoji iškeliavo į Didžiąją kelionę, tačiau elfė buvo tarp tų, kurie liko ieškoti Elvės ir nenukeliavo į Amaną. Per Helkaraksę mylimasis grįžo pas ją ir galų gale susituokę nolda ir sinda apsigyveno Osirijande. Čia jiems gimė sūnus, tačiau jis pražuvo drauge su Belerijandu. Nelaiminga motina iš ten trauktis nenorėjo, tad šeima ir toliau gyveno Lindone. Čia jiems gimė septyni sūnūs (vienas labai panašus į prarastąjį – matyt, Namas pasigailėjo) ir galiausiai viena dukra. Jai motina davė vardą Elvėja (Elvëa) – ,,kaip žvaigždė” - po to, kai, vaikštant paplūdimiu, mergaitės juodus plaukus apšvietė pilnatis ir jie sušvito silpna melsva šviesa. Bet štai, Elvėjai tebūnant šešiolikos, jos tėvas ir septyni broliai iškeliavo drauge su Gil-galadu į didįjį mūšį su Saurono armijomis. Ten jie visi žuvo. Elvėjos motina negalėjo pakelti tokio skausmo: ji antrąkart prarado tą patį sūnų, šešis jo brolius ir vyrą, kuris paliko Palaimintąją žemę tik dėl jos. Pasiklydusi minčių tamsoje, elfė vieną audringą naktį nuo uolos šoko į jūrą ir Elvėja liko našlaitė. Ji pajuto, kad nedidelės bendruomenės nariai nesąmoningai ją atstumia: visi buvo ko nors netekę, bet ji buvo ypatinga – savižudės duktė. Jausdama, kad bendruomenės globos jai nepakaks, Elvėja ryžosi sekti vieną naktį susapnuotu sapnu: miško laukymėje, nutviekstoje auksinės šviesos, nuo uolos žemyn virva upeliūkštis. Elvėja žinojo, kad laukymė Itilijene, ir, nors nenutuokė, kur tas Itilijenas galėtų būti, iškeliavo, pakeitusi vardą į Eteleven (Ettelewen) – ,,svetimoji mergelė”, arba trumpiau Etelė (Ettelie). Ilgus metus ji klajojo po Viduržemę, gavo naujų vardų (žmonės ją praminė Varnėne arba Starling, kas sutrumpėjo iki Starlin), kol rado Itilijeną ir miško laukymę, neužgožtą jokios tamsos. Čia ji pasistatė trobelę ir nuo to laiko ten gyvena, dažnai iškeliaudama ne vieniems metams. Labiausiai elfė myli Gondorą ir jo žmones. Beklajodama Starlin pramoko žolininkystės meno, tad netoliese gyvenantys žmonės ją praminė Itilijeno ragana. Paskutinė kelionė buvo į Haradą, iš jos grįždama ji užsuko į paslaptingai kelyje atsiradusią smuklę…

05/05/16 Pastaba dėl vardų:

Tėvo duotas vardas buvo Díneth ("tylioji"), tačiau juo mano personažę šaukdavo retai. Motina davė kvenjišką vardą Elvëa, kvenjišką - nes tokia tradicija, ji kvenjos išmoko iš iš Amano grįžusio savo mylimojo, todėl ji jai buvo miela ir artima. Tačiau, kadangi elfai yra linkę pritaikyti savo vardus prie kasdien vartojamos kalbos skambesio, ne šeimos nariai mergaitės vardą pakeitė į sindišką fonetinį atitikmenį Elwae. Vėliau, likusi viena, kaip rašoma aukščiau, Elvėja pasivadino Ettelewen (sutrumpintai Ettelie). Elfams sakydavo arba šį vardą, arba tėvo duotąjį - pastarąjį visiems, su kuriais daugiau bendraudavo sindiškai. Žmonės praminė Varnėne, sutrumpintai - Starlin.

***

Khês

Žaidimas: ,,Bertos taverna”.
Rasė: dvarfė.
Išvaizda: žemo ūgio, plaukai vešlūs, iki pečių, rusvi, vietomis žilstelėję, trys karoliukais apvarstytos sruogelės. Barzda gan reta, nelabai ilga (kaip ir priklauso dvarfei), taip pat rusva. Drabužiai – kelioninė suknelė ir apsiaustas su gobtuvu, galvą saulei šviečiant pridengia nudėvėta plačiabryle skrybėle.
Užsiėmimas: prekeivė.

***

Trejybė (buv. Wáng Xiăojiĕ)

Parašas: 3jb
Žaidimas: "Indijonis Joncis ir Ko"
Gimimo data: 1989 birželio 4d.
Išlaisvinta: 2008m.
Išvaizda: Europidė (kinišką vardą kiniškai nemokantys tėvai davė jausdami solidarumą tuo metu Pekine demonstravusiems studentams). Plaukai pelenų spalvos, ilgis kinta priklausomai nuo asmenybės aspekto (žr. žemiau). Kartais nusidažo juodais. Nešioja kontaktinius lęšius, bet niekam šito nesako, nes jie reikalingi ne trumparegystei taisyti, o pakeisti akių spalvą į juodą. Lęšių gauna Sione.
Asmenybės aspektai: Trejybe buvo praminta dėl savo trejopo būdo. Troikė - gan ūmus vyriškis, pasiryžęs bet kokia kaina apsaugoti Novą ir įvykdyti užduotį. Ybė - mergina, siekianti sudaryti Novai draugiją, paplepėti 'moteriškai', nueiti apsipirkti, kai būna Sione, paguosti, kai tai prireikia pagalbos; bet kautynėse dalyvauti taip pat mėgsta, sportiška. Jotas - trumpam pasirodantis aspektas, neaišku, kokios lyties; racionalus, apskaičiuojantis ir labai stiprus, praverčia kritinėse situacijose.
Biografija: Matricoje pasižymėjo guviu protu ir dar jauna prisikasė prie Matricos paslapties, todėl ją išlaisvino ir apgyvendino iš pradžių Sione, o paskui perkėlė į laivą Ar-Pharazôn, kur vėliau atsirado ir Nova, iškart kritusi Troikei į akį. Visais trim aspektais Trejybė stengėsi susidraugauti su Nova, bet ši visada į ją žiūrėjo įtarokai. Svarbių savarankiškų užduočių Trejybė nėra vykdžiusi, ją labiau domina darbas komandoje.

Elfhild

Žaidimai: "Po Gluosniu", "Gluosnio draugija: kelionės pradžia"
Gimė: KA 98
Rasė: žmogus
Išvaizda: aukšta, tamsiai rudų plaukų ir akių. Paprastai dėvi kelioninį apsiaustą, nešasi ryšulėlį.
Kalbos: rohirų, westron
Sugebėjimai ir kt. savybės: Kaip ir priklauso rohanietei, puikiai joja ir profesionaliai rūpinasi žirgais. Gerai išmano žoleles ir jų gydomąsias savybes. Klausos neturi, bet mielai padainuoja, ypač gimtojo Rohano daineles. Į nepažįstamus žmones žiūri įtariai, kol neišsiaiškina, kas jie per vieni ir kokie jų tikslai. Žavisi elfais, bet prisibijo jų "magijos". Apie dvorfus ir hobitus girdėjo tik pasakose. Labai mėgsta keliauti. Gana vikri ir šiaip ne iš kelmo spirta.
Biografija: Gimė ir užaugo Edorase. Motina mirė, kai Elfhild dar buvo maža. Tėvas dirbo ir dirba Edoraso vartų sargybiniu (garbingos pareigos), todėl namo grįžta tik trims dienoms per mėnesį. Mirus motinai, mergaitę augino sena žynė ir mokė savo amato. Todėl nuo mažens Elfhild buvo apsupta keistų žolelių kvapų ir mokėsi jų vardus ir savybes. Dažnai žynė ją pasiųsdavo į mišką ar pievą žolelių rinkti.
120 metų vėlyvą žiemą (KA) pasiųsta į augmenija garsų Ithilieną - ir atėjus pavasariui žolelių parinkti, ir šiaip po pasaulį pasižvalgyti. Įkliuvo į žiedvaldžio Gluosnio pinkles ir ten susipažino su ypatinga kompanija (žr. žaidimą "Po Gluosniu"). Nugalėję Gluosnį, iškeliavo į Minas Tiritą - pirmas Elfhild apsilankymas Gondoro sostinėje. Liko sužavėta. Į Rohaną kol kas neplanuoja grįžti.

Ką gi, vadinasi, reikia ir man saviškę dainorėlę pristatyt

Žaidimai: “Po Gluosniu”, “Gluosnio brolijos” pradžia, “Bertos Taverna”.
Vardas: Aiquen. Vaikystėje tėvų ir draugų vadinta Pelėdžiuke dėl didelių tamsių nenusakomos spalvos akių.
Rasė: Puselfė (tėvas elfas, motina rohanietė). Nepaaiškinamu būdu iš tėvo paveldėjo nemirtingumą.
Gimimo data: KA 74 (Edorasas)
Išvaizda: Vidutinio ūgio- 1,66m; plaukai tiesūs, tamsiai rudi į juodumą, su vos pastebimu žalsvu spindesiu, siekiantys juosmenį, ant kaktos pakirpti iki antakių; platoki klubai ir krūtinė, siauri pečiai ir liemuo, mažos pėdos; veidas mulkių bruožų, kiek vaikiškas. Ausys smailokos (tėvo genai); akys žalios su rudomis ir pilkomis dėmelėmis. Balsas žemas ir sodrus.
Mėgsta rengtis pilkšvai žalios spalvos drabužiais, dažniausiai lininiais. Paprastai dėvi apgulusias kelnes, rudos odos batus iki kelių, šviesiai pilkus marškinius plačiomis, prie riešų sutrauktomis rankovėmis ir lapais siuvinėtą liemenę iki puses šlaunų; susijuosusi rudu pintu odiniu diržu. Ypatingomis progomis (pasirodymams valdovų rūmuose) apsivelka pilką lininę suknelę gilia iškirpte, apkraštuotą kukliais baltais nėriniais, derančią prie elfiškos sidabruotos liutnios. Papuošalų beveik nenešioja, nes dažnai tenka juos iškeisti į maistą- bet LABAI mėgsta visokius blizgučius. Nagai trumpai nugraužti.
Kiti bruožai: Šiaip nerangi, bet jei prireikia gelbėti kailį- ar kitomis ekstremaliomis sąlygomis- tampa vikri kaip katė. Jautri kritikai, čepsi valgydama, prasta jojikė. Jaučia nepaaiškinamą ryšį su medžiais. Dažnai juokiasi, linkusi į familiarumą. Naujus pažįstamus vertina remdamasi intuicija ir pirmu įspūdžiu. Gerai pakelia nemažus alkoholio kiekius. Mėgstamiausias gėrimas- elis arba liepžiedžių- čiobrelių arbata, mėgstamiausias maistas- keptas kiškis su rozmarinu arba šernienos troškinys su slyvomis, bet šiaip maistui neišranki. Mylimiausia spalva- pilkai žalsva su sidabro atspalviu.
Ginklai: už bato aulo nuolat nešiojasi durklą, iš lanko šaudo geriausiu atveju pusėtinai. Moka kautis kardu, bet irgi tik pusėtinai.
Biografija: Gimė Edorase. Motina- jauniausioji Hamos dukterėčia, tėvas- Lotlorijieno elfas. Kūdikystėje su motina persikėlė pas tėvą i miškus. Nuo 17 metų, kai mirė motina, pradėjo uždarbiauti mugėse dainuodama bei pardavinėdama savo išdrožtus bareljefinius Merio portretus. Po dviejų metų tėvas išplaukė į Vakarus, nuo tada ji klajoja po Viduržemę, niekur nesustodama ilgiau, nei savaitei. Lankėsi beveik visuose didesniuose miestuose į pietus nuo Hobitono (kur itin mielai lankosi, ir netgi perėmė iš hobitų daugybę labai neelfiškų bruožų) ir į šiaurę nuo Pelargiro. Maždaug dvidešimt penktaisiais gyvenimo metais beviltiškai įsimylėjo elfą, kuris netrukus iškeliavo vakaruosna. Gluosnio tavernoje atsidūrė atsitiktinai. Ten, bandydama išgelbėti draugus, žuvo, Mandoso menėse pasimatė su tėvu bei buvusiu mylimuoju ir grįžo į gyvenimą. Po to, draugijai nukeliavus į Minas Tiritą, buvo skubiai iškviesta į Edorasą koncertuoti. Neaišku, kiek ten išbuvo, bet po 34 metų ją matė grojančią Bertos užeigoje...

Mėlynai – tie dalykai, kuriuos žino dauguma personažų iš to paties žaidimo. Violetine spalva – kuriuos žino tik kai kurie, arba tik labai apytiksliai.

Veikėja: Rómenwen Erynael.
Žaidimai: „Po Gluosniu“ (mano pirmasis); „Gluosnio draugija: kelionės pradžia“.
Rasė: elfė; tautybė: pusiau nolda, pusiau miškų.
Gimė: AA 1079 m. Lorijene (Laurelindorinane).
Kalbos: miškų elfų (Silvan; gimtoji), sindų, kvenja, vestronas, žmonių tautelės iš šiaurės rytų kalba.
Išvaizda: 1,9 m, tvirta, liesoka, griežtokų veido bruožų, tamsiai pilki vidutinio ilgio tiesūs plaukai, išraiškingi juodi antakiai, beveik juodos (labai tamsiai žalios) akys (kaip sakytume dabar – veide yra kažkas „indėniško“; grožis žmonių požiūriu – labai vidutiniškas, elfų – truputį geresnis). Rūbai – paprasti, patogūs, dažniausiai žalsvi, pilki, rusvi. Nebeatsimena, kada dėvėjo suknelę ar sijoną. Balsas žemas.
Ypatumai: Kiša nosį į visas įdomias (ir, tikėtina, pavojingas) vietas (išminties 5503 metai (iki „Gluosnio“ įvykių) pridėjo nedaug). Visur mieliausiai keliauja pėsčiomis. Mėgsta skaityti, mokytis ir nieko neveikti – gėrėtis gamta. Turtų nesivaiko, pragyvena iš atsitiktinio uždarbio (kaip malkų skaldymas, rankraščių perrašymas), medžioklės ir uogavimo. Paprastai tyli, bet dominančia tema gali diskutuoti valandų valandas. Nejaukiai jaučiasi šalia gerai išvystytą minčių skaitymo sugebėjimą turinčių elfų. Ateities nenumato visai, o mintis skaito (kai jos buvo specialiai jai siųstos) ir perduoda prasčiau už vidutinį elfą. Apsisprendė neplaukti į Vakarus, nes išblėsimas atrodo tikresnis ir teisingesnis kelias už gyvenimą Amane, kuris jai atrodo reguliuojamas valų ir karalių, be to, pati vieta per daug išdailinta ir nukenksminta. Netiki likimu.
Ginklai ir kitkas: paprastai nešiojasi lanką medžioklei (paskutinysis prapuolė Gluosnio smuklėje) ir durklą. Kardu naudotis gali, bet visus ginklus valdo gana vidutiniškai. Turi šiokių tokių imtynių ir muštynių sugebėjimų, gerai laipioja. Turi perspėjančią brolio nukaltą apyrankę ir tik todėl dar yra gyva. Apyrankė taip pat palengvina gerai išvystytą minčių skaitymo sugebėjimą turinčiųjų minčių gaudymą.
Genealogija: [bus. daug.]
Biografija ir daugiau ypatumų: [bus].




---------------------------------------------------------------------------------

Veikėja: Nova (buv. Tóma Monkesdóttir).
Žaidimas: “Indijonis Joncis ir Ko”.
Tėvai: islandė ir eskimas.
Gimė: 1991 sausio 13 d. Reikjavike (beje, Thomas Anderson – kovo 11 d.).
Išvaizda: tėvelio bruožai ir mamos ūgis. Plaukai trumpi.
Biografija iki išlaisvinimo: po universiteto dirbo kompiuterių specialiste pirmaujančioje žmogaus genų inžinerijos firmoje Vilniuje. Naktimis dirbo kompiuterių specialiste pogrindinėje firmoje “Slibin’s Co”, darančioje tą patį, bet išsamiau. Viena jų šimpanzė išmoko netgi rašyti!
Išlaisvinta: 2021 m.
Tarnauja: laive Ar-Pharazôn (kapit. Irmas Lorijenas). Laivas maskuojasi kaip dvigubas XX a. antrosios pusės autobusas. Mano, kad laivo pavadinimas – iš Biblijos.
Šeimyniniai ryšiai: myli visas tris Trejybės apraiškas (triseksuali), bet jos vengia, nes įsimylėjimas trukdo taikliai šaudyti.
Ypatumai: ypač gerai išlavinti taisyklių apėjimo sugebėjimai. Mąstymo greitis atsilieka nuo judėjimo virtualiojoje realybėje. Jau po išlaisvinimo į smegenis implantuotas eksperimentinis atminties išplėtimo ir ryšio su operatoriumi stabilizavimo blokas. Veikia prastai, sukelia nemigą, alpimą, sulėtėjimą ir nesugebėjimą prisiminti tai, ko būtinai reikia. Pašalinti negalima.
Biografija po išlaisvinimo: Įdomiausias vienos operacijos rezultatas – 2022 m. griuvę Lietuvos Valdovų rūmai. Laimei, žmonių aukų nebuvo, o į rūmus įsirėžęs lėktuvas per plauką neužkabino Gedimino pilies bokšto. Taip pat pasisekė, kad kelias akimirkas prieš įvykį Nova suvokė, jog gali skraidyti ir be lėktuvo. Po šio įvykio laivo kapitonas į ją ėmė žiūrėti keistai ir murmėti: „Nebus jokio tęsinio, aš – ne sektantas“.

Exon

Žaidimai: "Po Gluosniu", "Gluosnio draugija: kelionės pradžia"
Detalės, kurios žinomos, ar pagal idėja turėtų būti žinomos:

Gimė: KA 95

Rasė: žmogus.

Išvaizda: neaukšta (~1,55 m), tamsūs plaukai ir akys, įdegusi oda. Devi paprastus rudus rubus: marškinius, plačias kelnes bei apsiaustą, kurio kraštelis papuoštas giminės raštu.
Kalbos: westron, haradiečių, juodoji šnekta (haradiečių dialektas), truputį – kai kurių klajuoklių-rytiečių kalbos.

Ginklai: senovinis Užrūnėje pagamintas kardas, peilis (galbūt pasižymintis neaiškiomis sąvybėmis). Kardą valdo puikiai, neblogai kaunasi ir be ginklų, šaunamaisiais-metomaisiais ginklais naudojasi prastai.
Kitos sąvybės: Keikiasi dažnokai, skirtingom kalbom. Avantiuristė ir smalsuolė. Į nepažistamus pirmą žiūri labai įtariai, bet įtarumo, kaip taisyklė, užtenka neilgam. Alkoholį pakelia kiek blogiau, nei pati mano , progos nepraleidžia. Jodinėja pusėtinai (arkliai vis gi ne mumakai ir ne kupranugariai…).

Biografija: Gimė Harade, Targemab MoR mieste, keturioliktas vaikas (iš devyniolikos) Eksitlaito giminės galvos šeimoje (iki dabartinių įvykių liko ~12). Vaikystėje ypatingai auklėjama nebuvo, tačiau vėliau buvo mokinama jaunesniojo tevo brolio Ezralio ir gavo neblogą, pagal haradiečių aristokratų standartus, išsilavinimą. Nuo 17 metų daug keliavo po visą Haradą bei Khandą, kartais įsiveldama į kokias nors visokio plauko avantiuras ar šiaip peštynes, kai kur yra įeškoma. Kai po paskutiniojo konflikto gimtojo miesto gatvėse per dažnai teko susidurti su samdomaisiais žudikais, Exon patraukė į šiaurę, į Angmarą, kur jau keletą metų haradiečių kolonijoje gyveno jos mėgstamiausias dėdė (išvytas iš Targemabo kiek anksčiau, apkaltintas raganavimu). Ji ketino keliauti laivu nuo Umbaro iki Osgiliato, tačiau po smulkaus konflikto uosto smuklėje pateko vieno vietos valdžios atstovo nemalonėn ir saugumo sumetimais iškeliavo iš miesto slaptai, poniu. Po kurio laiko ponis susilaikė liudno galo keistoje Itilieno smuklėje…
<hr>

Novos aprašymas rulezzz

Tas, kas nežinoma, pažymėta kursyvu

Coranar
Bertos Taverna
Gimė Oi, nežinau...Jauna, šimto nėra, bet 50 bus...
Rasė Elfė iš Lorieno
Išvaizda Juodi plaukai, kurie jai papurčius galva, kai kurių asmenų akims spindi blyškiu auksu.Akių rainelės iš vienos pusės yra žalios, iš kitos mėlynos(jos arklio tokios pačios akys, balti blyškiu auksu žvilgantys karčiai).Vidutinio ūgio, liekna, vikri, pasižyminti yaptinga iesiena bei bėgsena, panašesne į žirgo, ne elfo ar žmogaus.Turi ant batų nosių pentinus, tačiau jais naudojasi tik tada, kai kam nors spiria-
Kalbos Bendroji, kvenija, vidutiniška sindų
Ginklai Labai ilgi, labai smailūs, labai tvirti(dėl į juos įauginto mitrilo) nagai, kuriuos, kad nekliudytų kada nereikia, dengia sustumiamos plokštelės, žirgais išraižytas lankas.
Kitos Sąvybės Drąsi, kovos įkarščio pagauta nieko nebijo, tačiau nekovodama siaubingai bijo kraujo.Labiausiai myli savo žirgą, susišneka su arkliais, puiki jojikė.Tačiau tik geresni draugai pažįsta ją kitokia-iš tiesų ji labai jautri ir begal vertina pasiaukojimą, nes pati tik dėlto gyva.Net jos globėja nežino, kas išgelbėjo Coranar gyvybė tame atsitiktiniame susirėmime(žr.Biografiją)
Biografija O kam?Tėvai išvykę į Vakarus, globėja-Miriel Serinde....Vienintelis svarbesnis gyvenimo įvykis-su keliasdešimties elfų grupe(be Miriel) keliaujant per kažkokį tai tarpeklį, grupelę puolė plėšikai, ginkluoti pagrinde lankais.Visų iššaudyt jiems nepavyko, elfai, kur kas geresni lankininkai, prasiveržė, pro juos.Bet nuo vienos paklydusios plėšikų strėles elfę pridengė vienas labai geras jos draugas, kurio nuo tada nebėra tarp gyvųjų.(OOC:tiksliau kolkas nesakysiu),Apie tai žino tik pati Coranar, kuri to įvykio dėka pati nebijotų atiduoti gyvybę, jei prireiktų gelbėtį,tą kuri myli(kaip labai gerą draugą)


Coranar
Gluosnio draugija:kelionės pradžia
Gimė Tais metais, kai į Viduržemę atkeliavo Istarai.
Rasė Elfė
Išvaizda Vidutinio ūgio, liekna.Apsirengusi kelioniniais-jojimo drabužiais, ilgaauliai jojikės batai, blyškaus aukso spalvos plaukai, akių rainelės iš vienos pusės yra žalios, iš kitos mėlynos.Atrodo jaunesnė nei iš tiesų, nes visą gyvenimą žinojo tik pačius svarbiausius Viduržemės įvykius, be detalių.
Kalba Bendroji, ganėtina kvenija(tik užkeikimams ir gyvūnų valdymui), Rohano kalba ir savotiškas jos šeimos dialektas-Prabudimo vandenų elfų kalba
Ginklai Durklas, lankas ir kartais nagai-kai nusismailina.Jie neilgi, tačiau labai tvirti.Turi maišelį su įvairiom žolėm, kuriomis kartais tepa strėlių antgalius, durklą bei nagus.Jos labai įvairaus stiprumo, yra netgi mirtinų nuodų.
Kitos sąvybės Coranar geba skaityti bei nuspėti žodžiais išreikštas mintis, jei trukdo, jei tas, kurio mintis ji skaito, įsivaizduoją esąs arklį medžiojantis žmogus ar gyvūnas.Jie elfė nesuspėja pati panaudoti panašaus skydo, tai mintis ją veikia labai smarkiai, kartais net iki apalpimoJi nelabai(o tiksliau-beveik visai) nemoka valdyti minčių. Jei tikrai prireiktų Coranar neabejodama pasinaudotų ir mirtinias nuodais-nors jai jų dar niekad nebuvo prireikę, tačiau prieš šeimos valią mergina visur juos gabenasi, mat maišelis labai mažas, visai bekvapis, saugiai paslėptas ir kada nors gali praversti
Biografija Ir gimė, ir gyveno slaptame slėnyje Rohano kalnuose kartu su laukiniais elfiškais-rohanietiškais arkliais, paklūstančiais tk jų šeimos nariams ir padedančiais jiem išgyventi toli nuo visų kitų rasių.,Gerai pažįsta žiedvaldžo kerus-jis prie pat jų namų saugo gyvybiškai svarbų taką į ganyklas, dražus, ariamą žemę bei medžioklės ir žvejybos plotus.Keletas jos šeimos žuvo ir buvo sužeisti žiedvaldžio, ben šeima iš slaptojo slėnio nesikraustė dėl nė vienam jų neaiškių priežasčių.Jie kilę iš Nepanorėjųsiųjų elfų ir tiktai veina iš jų giminės-Coranar motina- iš keliavo į Vakarus.Šeima gyevna slėnyje labai seniai ir retai beišeina iš jo-tiktai į Rohano muges, tačiau Coranar visada iškeliauja ten, kur vyksta koks renginys su arkliais.

Glorielė Sintija(santr.Gloriė)
Indijonis Joncis ir Ko
Gimė
Rasė
Išvaizda
Ginklai
Kitos sąvybės
Biografija

Ir kada man užteks laiko ir kantrybės pabaigti...

Alatar
žinau tikrai..I mean I think so..;
I'm not sure(paskutiniai Hamos žodžiai filme tarp kitko)

Žaidimai: Bertos Taverna,bet kuris karas forume

Gimė: PA 84

Rasė: Ainuras(Maia)

Išvaizda: Tikroji būsena-dvasia,galinti įsikunyti į bet kokį gyvą sutvėrimą. Keletą pastarųjų tūkstančių metų atrodo panašus į žmogų.Aukštas(1,96m)tamsėjančių ilgokų plaukų.Didelės,gilios,pilkšvai žalios akys,vidutinė barzda. Ilgas besikeičiančios spalvos apsiaustas su gobtuvu,neišsiskiriantys tamsoki drabužiai(dažniausiai maskuojantys),patogūs kelioniniai batai.

Ginklai: vidutinio dydžio elfiškas kalavijas(rytietiškų motyvų) ir nedidelis numenoriečių durklas. Gali kautis(mėgsta) ilga lazda arba nedideliais kirvukais arba tiesiog rankomis bei kojomis(minimalus kontaktas).Lanko nesinešioja,tačiau šaudyt sugeba.

Kalbos:Gimtoji-minčių bei Kvėnija.(pastarąja nekalbėjo daugiau nei 3500 metų) Šiuo metu pagrindinė westron.Moka haradiečių bei kelias tolimų rytų tautų kalbas,tarp jų ir pasiklydusių miško bei kalvų elfų kalbas.Turi minčių kalbos sugebėjimus,tačiau jais sąžiningai nesinaudoja negundydamas galios.
Ypatingi požymiai: Paprastai tylus ir nepastebimas stebėtojas,tačiau yra žingeidus ir viskuo nepaprastai domisi.Ant kairės rankos piršto nešioja sidabrinį kalnų oro žiedą.

Biografija(ir šiaip nukrypimai):
Tikslios kilmės nepamena,o gimimo datą atskleidė Orome.Iki pirmojo amžiaus pabaigos gyveno Valinore,šiauriniuose Oromės miško pakraščiuose. Dažnai keliaudavo į Lorieno sodus aplankyti Olorino,su kuriuo mokėsi pas Orome išminties paslapčių. Pirmojo amžiaus pabaigoje slapčia dalyvavo Tangorodrimo sugriovime(Valų operacija "Audra Angbande")Antrajame amžiuje dažnai atvykdavo į Numenorą,tačiau pradėjus kiltį tamsai Viduržemėje nepasirodė iki Trečiojo amžiaus pradžios,kai antrasis,po Sarumano atkeliavo kaip pasiuntinys,kovoje su Sauronu. Maždaug po šimto metų nuo atvykimo kartu su sarumanu ir Palando iškeliavo į rytus. Harade Sarumanas apsisuko ir patraukė atgal,o Alatar kartu su Palando iškeliavo tolyn į pietryčius.Po 24 metų jie išsiskyrė ir Alatar patraukė labiau į šiaurę,šiaurės rytus.Pakeliui sutiko daug įdomių,bet kartais pavojingų tautelių,pažino jų kultūrą,kalbą.Po 620 metų sutiko į rytus keliaujančius elfus į rytus.Jų vadas buvo tamsos elfas Nuinas.Kartu su jais praleido nemažai laiko,ir net padėjo laimėti mūšį Hildoriene prieš laukinius siauraakius.Pasiekęs išorinę jūra keliavo toli į pietus,bet atsidūręs nepraeinamose vietose(džiunglėse),pasuko atgal į šiaurę,kol aplinkeliais priėjo Runo jūrą.Ten kuriam laikui apsistojo,kol KA pr. jį pasiekė žinios apie vakarų pergalę.Taip sugrįžo į žemes už Anduino.Tačiau jo misija nesibaigė,nes nors ir Sauronas buvo nugalėtas,jo bei Palando misija buvo kiek kitokia-susitvarkyti su Saurono pakalikais rytuose.O rytai kaip žinia nemiega..blogio neįmanoma išrauti visam laikui,jis atgimsta naujomis formomis,Alatar užduotis paprasta:kai blogis vėl pasirodys,kautis už laisvas Viduržemės tautas bei visaip joms padėti,išnaudojant savo žinias bei kitas galias.tačiau šiuo metu Alatar ilsisi Bertos tavernoje.

Simbelmynė

Žaidimas: "Bertos taverna"

Rasė: žmogus, tiksliau - rohanietė

Amžius: 21 metai

Kalbos: rohirietiška ir bendroji. Kažkada buvo mokoma elfų kalbos, bet iš pamokų nuolat pabėgdavo jodinėti, todėl neišmoko visiškai nieko.

Sugebėjimai: kadangi gimė ir augo Rohane, tai jodinėti išmoko anksčiau, negu vaikščioti ir yra be galo gera jojikė, lenktynėse aplenkusi visus Rohano Raitelius, su kuriais teko lenktyniauti. Gerai valdo dviašmenį kalaviją, kai papuola po ranka taikliai mėto ietį. Šaudyti nemoka.

Išvaizda: aukšta, labai liekna. Plaukai ilgi, garbanoti, prinokusių javų spalvos ir visiškai nesuvaldomi - kiekvienas bandymas daryti kitokią šukuoseną, nei "arklio uodega" baigiasi visišku krachu, todėl taupydama savo nervus dažniausiai juos nešioja palaidus. Akys pilkai žalios, kaip jūra apsiniaukusią dieną. Oda labai šviesi ir niekada neįdega. Žirgas - visiškai juodas mearaso ir Rohano kumelės palikuonis, suprantantis kiekvieną šeimininkės judesį ir žodį.

Istorija: Motina buvo kilusi iš Dol Amroto, Lotirielės freilina ir draugė. Šiai ištekėjus už Eomero, drauge persikėlė į Rohaną. Ten susipažino su Simbelmynės tėvu - Marko maršalu ir už jo ištekėjo. Simbelmynė užaugo Edorase, turėjo laimingą vaikystę, tėvų buvo labai mylima. Kai merginai buvo 17, nuo karštinės mirė motina ir kurį laiką Simbelmynė gyveno dviese su tėvu, tačiau po kelerių metų nusprendė aplankyti motinos gimines Dol Amrote, ilgai ten svečiavosi, o grįždama namo į Rohaną užsuko į Bertos taverną.

Norėjau įdėti keletą nuotraukėlių:


Jeigu arklys neturėtų rago...Darir nagai ir spalva, kuria plukai pprastai tik švyti....(Bertos taverna)

Ragas-metalinis, naudojamas tik kartais-kovai ar atsiginti nuo mitrilą grobiančių dvorfų-išeina dvorfienos šašlykai......O prie merginos reikia pridėti šarvus, kad atrodytų kaip žirgas, tiktai šarvai turi būti iš smulkių detlių...

Žaidimai: Gluosnio draugija:kelionės pradžia

Varūna

Amžius: apie 26 metus
Rasė: žmogus
Išvaizda: ūgis - apie 1.65m, liekna. Juodi ilgi banguoti plaukai, mėlynos gilios akys, veido forma pailga. Oda šviesi. Rengiasi tamsių spalvų drabužiais, juodu apsiaustu su gobtuvu. Turi juodą aukštą neaiškios kilmės žirgą.
Ginklai: puikiai šaudo iš lanko, taip pat turi nedidelį peilį.
charakteris: puikiai joja. Gan draugiška, bet karštakošė. Su nepažįstamais nėra per daug šneki. Mėgsta palėbauti tavernose (ir ne tik). Dievina komfortą ir skanų valgį.
Biografija:Vaikystę praleido Rohane, vėliau vertėsi prekyba. Per kelerius metus išmaišė gerą dalį Viduržemio. Kartais tiesiog viską meta ir keliauja "pasižmonėti", atsigauti nuo verslo.

Vėliau gal bus ir daugiau...

Žaidimas: Pietiniu keliu

Inzibeta (Ibeta)
Amžius: 25 metai.
Padermė: žmogus
Išvaizda: Kaip paminėta tekste, turi numenorietiškų šaknų, bet tas beveik nesimato. Aukštoka, tamsiai rudų plaukų, veidas šiek tiek strazdanotas.
Charakteris:Linkusi daug bendrauti, bet yra truputį pasikėlusi ir užsispirusi. Lengvabūdiška, mėgsta dainas – įvairias, išrankiu skoniu nepasižymi.
Smuklininko Aimeto ir jo žmonos Klojos duktė. Turi metais vyresnį brolį Heladaną (Helą), abudu padeda tėvui smuklėje.

Žaidimas: Pietiniu keliu

Vardas: Kronas Juodabarzdis (taip vadinamas Morijos vartų išorėje)
Amžius: 42 metai.
Padermė: dvorfas
Išvaizda: Turi vešlią ilgą
juodą barzdą. Vidutinio ūgio, tvirtai sudėtas.
Charakteris: Gana uždaro būdo: neturi daug draugų, o kitos rasės
atstovams jaučia didesnę ar mažesnę panieką. Užsukęs į
kokią nors gyvenvietę, niekad nepraleidžia progos paragauti vietinio
alaus, ir jei jis geras - papildyti juo savo kelionės atsargas. Išlenkus
kelis bokalus, mėgsta Kronas palošti ir kauliukais iš pinigų.

Informacija apie dvorfo praeitį ar asmeninį gyvenimą yra žinoma tik pačioje Morijoje arba Dievų menėse.

Žaidimas: Pietiniu keliu

Vardas: Felenoras
Amžius: Manoma, kad gimęs maždaug 2050-aisiais antrojo amžiaus metais, tačiau tiksliai nežino beveik niekas, o pats elfas kitiems apie tai nesako.
Padermė: Elfas
Išvaizda: Aukštas, tamsių juodų plaukų.
Charakteris: Kruopštus, kovinių veiksmų privengia, tačiau esant reikalui apsiginti gali. Su aplinkiniais bendrauja mažai. Elfas vienodai vertina visas būtybes - ar tai būtų žmogus, ar elfas, ar dworfas. Tik orkų nemėgsta.


Ir kaip vis dėlto gaila, kad antram amžiuje dar nebuvo hobitų...

Vardas: Tala (bent jau taip prisistato kitiems)
Amžius: 24
Padermė: žmogus
Išvaizda: Iš išvaizdos sunku nusakyti kilmę, nors ūgis palyginti vidutinis, veido bruožai rodo esant ir vakariečių/numenoriečių kraujo, plaukai tamsūs. Nešioja ilgus tamsius kelioninius apsiaustus su gobtuvais. Į save neatkreipia dėmesio ir niekuo neišsiskiria iš kitų keleivių, kurie nenori atskleisti savo kelionės tikslo ar priežasties.
Charakteris: Labai atsargi, niekuo nepasitiki. Taip sakant, visada tikrina pagrindą ant kurio stato koją, tik įsitikinus žemės tvirtumu žengia žingsnį. Jei kam pasiseka užsitarnauti jos pasitikėjimą, tai iki mirties. Niekad neužmiršta išdavystės.

Vardas: Chaja
Amžius:23
Padermė: žmogus
Išvaizda:gana aukšta kaip moteris, labai tamsių beveik juodų plaukų su keliomis šviesiomis sruogomis, į akis krenta rankų pirštai- ilgi ir dailūs.
Charakteris: Labai užsispyrusi. Beveik niekad nenusileidžia jei būna įsitikinusi, kad yra teisi. Yra gana kruopšti ir darbšti (ypač jei užsispyrė kokiam nors tikslui). Entuziaztinga, ryžtinga mergina.

Žaidimas: Pietiniu keliu

Vardas:Karis
Amžius: iš išvaizdos sprendžiant apie 20 metų, bet tikro amžiaus pats nepamena.
Padermė: žmogus
Išvaizda:šiauriečių kraujo, blyškios odos, gelsvų plaukų, pakankamai aukštas, o veidas išvagotas randų. Kelionės metu nešioja kelionini apsiaustą su gobtuvu, bet po apačia visada dėvi odinius šarvus kurių nenusimauna net miegodamas.
Charakteris:bendrauja labai daug, pakankamai kvailas ir naivus. Dievina muziką.

Žaidimas: Pietiniu keliu.

Vardas: Elenvė (Elenwė).
Amžius: gimus 850 AA metais
Padermė: elfė (noldų giminės, bet turi ir miško elfų kraujo).
Išvaižda: aukšta, liekna, tamsiaplaukė, tamsiaakė, be galo mylinti žvaigždes (jos šviesiomis naktimis atsispindi jos akyse ir plaukuose), judesiai orūs ir neskubantys. Apranga gana kukli – samanų spalvos siuvinėtais kraštais ilga suknia plačiom ilgom rankovėm, kiek tamsesnis apsiaustas, taip pat siuvinėtas (viską siuvinėja pati), ilgaauliai batai. Mėgsta ypač puikius ir labai geros kokybės papuošalus.
Charakteris: išdidi, užsispyrusi, geriausiai jaučiasi tarp elfų, nors mielai bendrauja ir su žmonėmis bei dworfais. Išdidumas ir įtarumas (nepasitikėjimas nepažįstamai) trukdo bendrauti. Nėra baili, bet drąsa taip pat nepasižymi. Kalba nedaug, ramiai ir neišsišoka. Mėgsta klausytis dainų, retsykiais ir pati dainuoja.

Raudonai - dalykai, kuriuos Eregiono elfai apie jį žino.

Žaidimas: Trys žiedai: Gaudynės
Vardas: Dimaethor, su savais - Dima.Tėvai taip jį pavadino dėl to, kad vaikystėje jis buvo tykus, šnekėjo nedaug ir labai norėjo būti kokio elfų valdovo kariu.Vėliau , Gondoline buvo pramintas Hinnoru, dėl savo neįprastos akių spalvos.
Gimė: Pirmasis amžius
Rasė: Elfas, Noldoras
Išvaizda: aukštas, tamsūs ilgi plaukai, dažniausiai surišti į aukštą uodegą, kad netrugdytų užsiimti darbais kalvėje ar kasdieninėje veikloje. Oda šviesi, niekaip neįmama saulės; akys ryškios, auksiškai rusvos, spalva labai primena gintarą; fiziškai stiprus- tiek, kiek to reikia būnant sargybos vadu.Dėvi dažniausiai lengvas žiedmaškes, paprastus ir patogius kariui drabužius, nemėgsta prašmatnumo; dažniausiai rudos ar pilkos spalvos.
Kalbos: Sindų, kvenja, vestronas.
Ginklai: Puikiai valdo kardą, durklą taip pat. Lanku ar ietimi naudojasi labai retai.Gali iš nemažo atstumo taikliai paleist kokį peilį.
Ypatingi sugebėjimai:Išgyveno kelis nemažus mūšius, gali šviesiai žvelgti net į juodžiausią situaciją, turi humoro jausmą, taip retą tarp elfų.Gali šiek tiek skaityt kitų elfų mintis, bet to daryt nemėgsta.
Biografija: Į Beleriandą atvyko su Noldorais.Tam tikri dalykai nulėmė, jog jis ir jo tėvas buvo šalia feanoro sūnų , ir kartų su jų kariais dalyvavo jų tamsiuose darbuose..Tik po kiek laiko suvokė, kad jų keliai jam yra netinkami .Pasitraukė gyventi į Nargotrondą,kur po Glaurungo užpuolimo žuvo jo tėvas; lemtingu sutapimu likęs gyvas su keliais kariais dar ilgai keliavo , kol apsistojo galutinai Gondoline, iki pat jo sugriovimo. Buvo vienas iš nedaugelio, kuriems pavyko išlikti gyvam. Vėliau apsigyveno Eregione .Ten savo sugebėjimų deka buvo paskirtas vienu iš dviejų sargybos būrio vadu; išmano kalvystės amatą, bet linksta labiau prie gerų ginklų, o ne blizgučių.
Dimaitoras viskuo domisi, nors dažnai to iškart neparodo. Mėgsta keliauti, bet šiaip tuo retai užsiima .Bendrauja lengvai ,nėra uždaras , tačiau jo pasitikėjimą gauti nelengva. Vadovauti geba, beveik visada skaito kitus kaip sau lygius .Kitaip tariant, dažniau tariasi, o ne įsakinėja.Užknist sunku, bet ir nepatartina - jo giminė garsėjo nekokiu elgesiu supykus.

Žaidimas: Trys Žiedai: Gaudynės

Gyvenamoji vieta: Ost-in-Edilis, Eregionas
Amžius: ~2500
Rasė: Elfė (noldorė)
Vardai: Kvendiškas vardas Arta reiškia "išdidžioji". Jos tėvai ją taip pavadino, nes buvo sujaudinti Feanoro kalbos. Šis vardas taip pat reiškia "pakilioji" ir Arta savo charakteriu paprastai pateisina abi reikšmes.
Ji taip pat atsišaukia į sindarišką atitikmenį Arth, tačiau taip ją vadinti nepatartina, nes ji gali susierzinti (niekas nežino kodėl).
Gondolino gyventojai Artą praminė Aranya, kas reiškia "laisvoji", nes ji labai kankinosi negalėdama išeiti iš už Žiedo kalnų.
Išvaizda: Aukšta, liekna, mėlynų akių, vidutinio ilgio banguotais rudais plaukais (dažniausiai netvarkingai išsidraikiusiais). Nešioja lininius drabužius (daugiausia rudus ir mėlynus, o per šventes baltus) ir apsiaustus.
Pomėgiai: laipioti po medžius, klausytis aplink sklindančios muzikos.
Užsiėmimai: Darbo neturi, tačiau ištisas dienas prasėdi kalvėje besimokydama meistrystės arba skaito senovinius metraščius.
Ypatingi bruožai: Supykus, klausantis muzikos, ar skaitant kito žmogaus mintis, pradeda blykčioti akys.
Ginklai: Puikiai šaudo iš lanko, kaunasi kardu ir durklu, bet be būtinos priežasties jų nenaudoja. Jodinėja žirgais, puikiai karstosi medžiais. Beleriando mūšių metu išmoko žvalgybos.
Kalbos: Kvendų, sindų, vestronas. Iš bėdos šiek tiek gali perskaityti ir Mordoro kalbos.
Ypatingi sugebėjimai: Labai jautri garsams. Geba išskaityti mintis, bet tik tol kol asmuo nenusuka akių.
Biografija: Artos tėvai Alca Ir Faerdhinen buvo noldorai iš Fingvės giminės. Jie abu nusekė paskui Fingolfiną į Viduržemį. Dar prieš išvykstant, juodu susilaukė dukters. Deja, neilgai trukus, šeimą aplankė sielvartas: keliantis per Helkaraksės ledus, nuskendo Artos tėvas. Alcai pavyko ištverti visus sunkumus ir išsaugoti dukterį, tačiau valarams užtvėrus kelią į Valinorą, kankinama ilgesio, ji pasiliko prie jūros ir dingo. Arta pasiėmė globoti Alcos sesuo. Juodvi apsistojo Gondoline. Deja, iš miesto išsigelbėti pavyko tik Artai. Pasibaigus Rūstybės karui, ji persikėlė per Ered Luino kalnus ir apsigyveno Ost-in-Edilyje.