Protų dvikovos, dalyvavimas nemokamas

Vidury žiemos Edorase ir vėl sujudimas. Gyventojai atlaidžiais žvilgsniais palydi ir vėl auksinės menės link skubantį šauklį. Šis, nepaisydamas bendro pesimizmo, nuskubėjo ten ir, persimetęs keliais žodžiais su sargyba, prie durų pakabino skelbimą. Po kiek laiko pasklido gandas, kad tame skelbime yra kažkas įdomaus, tad žmonės susirinko skaityti:

"Ar norėjote kada nors sudalyvauti protų dvikovoje? Pasijusti, kaip jautėsi Díneth ir Muniras bei kitos iškilios asmenybės? Dabar turite būtent tokią progą! Skelbimo apačioje parašyta tema protų kovai. Šįkart jus kviečiame ne žiūrėti į dviejų protuolių mūšį, o patiems jame sudalyvauti. Visi norintys - nepatingėkite ir sugalvokite, kaip šį teiginį pagrįsti arba paneigti. Kai tik sugalvosite - parašykite ir prikabinkite čia, kad kiti galėtų paskaityti. Sėkmės!"

Šiek tiek žemiau, po šiuo tekstu, didesnėmis raidėmis buvo išraityta frazė:

Grimos Šliužburnio veikla, tarnaujant Sarumanui, pastarajam labiau pakenkė, nei padėjo.

OOC: Taisykles šiai avantiūrai buvau surašęs čia. Trumpai pakartoju. Kiekvienas norintis gali atsakyti į paskelbtą temą. Žinutės pradžioje reikia aiškiai norodyti, ar bandysite paneigti, ar pagrįti šį teiginį. Žinutė turi būti "debatinio" stiliaus, t.y. su aiškia struktūra ir tvarkingai dėstomais argumentais. Žinutėje galima atsakinėti ir į temą, ir į kitų dalyvių komentarus. Jei nenorite rašyti pilnų žinučių, galite rašyti trumpus komentarus, bet pilnos žinutės būtų geriau. Sėkmės.

Iš patamsių į auksinę salę įėjo aukštas ilgų plaukų ir šviesių, gyvybe spinduliuojančių akių vaikinas. Jis buvo susijuosęs į tamsų, rudą, daugybę kelionių mačiusį apsiaustą. Jis priėjo prie skelbimų lentos nieko per daug nesitikėdamas, tačiau apstulbo pamatęs naujai pakabintą skelbimą. Jis iškart nusprendė pasinaudoti proga ir paneigti pateiktajį teiginį.

1. Jei ne Grimos Šliužburnio veikla Sarumanas niekada nebūtų įsigavęs į Rohano karaliaus rūmus ir nebūtų jų pavergęs melais.

2. Jei ne Grimos Šliužburnio veikla Eomeras niekada nebūtų ištremtas.

3. Jei ne Grimos Šliužburnio veikla Sarumanas niekada nebūtų sužinojęs apie vienintelę silpną Helmo Daubos vietą: nedidelę sienos plyšį.

Vaikinas baigė savo prakalbą ir apsidairė po salę ieškodamas kas jam mes iššūkį.

*Pro šalį einantis medžiotojas, žaliu žemę siekiančiu apsisiaustu su akis dengiančiu gobtuvu ir lanku ant peties pamatė sujudimą prie naujo skelbimo ir nusprendė pažiūrėti kas gi ten parašyta, su viltim, kad tai bus dar vienas atlygio pasiūlymas už pabėgųsį nusikaltėlį (paskutiniams išvykstantiems elfams palikus spirituoto vyno receptą, pabėgimų, kažkodėl, žymiai padaugėjo). Prisiartinęs perskaitė skelbimą, šiek tiek nusivylė ir apsidairęs pamatė į salės vidurį išėjųsi aukštą vaikiną. Išklausęs jo argumentus, apsidairė ar niekas iš minios nepakils jų paneigti. Luktelėjęs keletą minučių ir pamatęs, kad žmonės jau skirstosi, nusprendė neleisti blondinui taip lengvai laimėti ir žengė į salės vidurį.*

Achem, pirmoje dalyje paneigsių pirmojo dalyvio teiginius:
1.Karaliaus patarėjų būryje visada pasitaiko daugiau nei vienas žmogus, trokštantis tik valdžios ir dėl kurios yra pasiryžęs padaryti viską, tad Sarumanas tikrai būtų suradęs kitą veikėją į Grimos vietą.
2.Jei mano istorijos žinios manęs neapgauna, Eomeras buvo ne ištremtas, o uždarytas į kalėjimą.
3.Sarumanas turėjo jau senai žinoti apie tą silpną vietą, kad spėtų pasiruošti jos išnaudojimui (išrasti sprogmenis).

Antroje dalyje pateiksiu kelis teiginius už:
1.Grima nužudė Sarumaną Grafystėje, kol jis dar buvo pakankamai galingas, kad pridarytų nemažai žalos.
2.Grima išmetė Orthanc'o palantirą, o tai galiausiai pasitarnavo Žiedo brolijos tikslui, nes nukreipė Saurono dėmesį nuo Frodo.
3.Grima buvo aiškus įrodymas, kad Teodeno neveiksnumas buvo sukeltas Sarumano, o ne dėl kažkokios kitos priežasties, ir tai leido jį greičiau išvaduoti.

*Medžiotojas atsikosėjo, atsigėrė iš savo gertuvės ir įsmeigė akis aukštąjį vaikiną, laukdamas atsakymo.*


Čia mano pirmas bandymas dalyvauti debatuose, smarkiai nemuškit už nemokšiškumą

*Salės kampe, stebėdamas visą subruzdimą, sėdėjo bastūniškos išvaizdos vyriškis. Jis nesiveržė prie skelbimo, nes apie tai jau žinojo - buvo pasiklausęs šauklio, kai su pastaruoju persimetė keliais žodžiais apie naujienas kelyje į šiaurę. Atrodo, vėl kažkokios plėšikų gaujos įsiveisė Minhirijate... ir kada pagaliau Suvienytoji karalystė pabandys atsikovoti daugiau senųjų miestų, ne vien tik Vinjalondę?

Na bet ne tame esmė. Išgirdęs, kad kažkuris vietinis jaunuolis nusprendė priimti skelbimo iššūkį, bastūnas sukluso. Iš pradžių šyptelėjo, tada įsiklausė, paskui lėtai palingavo galvą ir vėl įniko į apmąstymus.

"Taip... toli jam dar iki senųjų iškalbingųjų, tikrai toli... Nors jei nebūtų prisiskaitęs šitų naujoviškų Eomero biografijos interpretacijų, tai gal ir pavyktų kažką iš jo padaryti. Įdomu, ar išmoks argumentus ne tik pateikti, bet ir pagrįsti? Aišku, dabar greičiausiai skubotai pasisakė, tad gal kitą dieną ateis ir labiau pasiruošęs."

Po kiek laiko bruzdesys ėmė rimti, bet staiga vėl sustiprėjo. Iš minios išėjo dar vienas žmogus. "O, šis panašus į Bastūną," nusistebėjo žiūrovas. Medžiotojas kalbėjo taip pat neilgai, paskui atsikrenkštė ir ėmė laukti atsakymo.

"Neskaitant to, kad truputį nutęsė paskutinį balsį žodyje "paneigsiu", kalba jis gražiai ir išraiškingai. Gaila, kad taip pat labai glaustai. Jokio rimto teisėjo šitokiu pareiškimu jis neįtikintų... Bet istoriją moka kiek geriau, nors kai kur, regis, ją interpretuoja savaip. Argumentai įdomūs, bet vėlgi labai trūksta pagrindimo. Belieka tikėtis, kad toliau bus geriau."

Pastebėjęs, jog kol kas niekas daugiau nebando ginčytis, bastūnas atsistojo ir išėjo pakvėpuoti grynu oru. Rytoj grįš, gal vėl bus kažkas įdomaus. *

Vaikinas ramiai išklausė paslaptingojo Medžiotojo žodžius ir suprato, kad priešininkas jo vertas, o tai buvo puiki naujiena. Akimirką jis sustingo galvodamas kaip geriau atsikirsti.
Norėčiau paneigti keletą jūsų teiginių gerbiamasis:

1. Grima nužudė Sarumaną tada kai jo kariai Grafystėje buvo nugalėti, todėl Sarumanas būtų bandęs ką nors padaryti būtų iškart nužudytas.

2. Grimos išmestasis palantiras sukėlė daugybę problemų Žiedo brolijos narims, jie buvo priversti gabenti Pipiną, kuris kvailai pasinaudojo palantiru, į Gondorą; Aragornas turėjo kuo greičiau nukreipti Saurono mitis nuo Pipino ir pats pasižiūrėjo į palantirą, tuo išprovokuodamas Sauroną staigiam puolimui kuris vos nepražudė Gondoro, taip pat Aragornas buvo priverstas keliauti Mirusiųjų takais.
3. Grima nebuvo vienintelė priežastis kuri pateisino Teodeno neveiklumą, antroji buvo jo sūnaus mirtis.

Taip pat norėčiau pridurti:

1. Grimos Šliužburnio veikla Sarumanui davė laiko paruošti kariuomenę, apsirūpinti atsargomis, ko padaryti jis nebūtų sugebėjęs jei Teodenas būtų išsiaiškinęs apie jo veiklą.

2. Grima Šliužburnis teikė Sarumanui vertingą informaciją apie karaliaus sprendimus, tarybos nutarimus ir kitus politinius Rohano reikalus.

3. Grima Šliužburnis padėjo Sarumanui priversdamas karalių atšaukti armijos dalinius iš Vestfoldo kurį neigai trukus užėmė priešai.

*Nedidelio ūgio purvo spalvos apsiaustu dėvinti figūra, kurios veidą slėpė gobtuvo šešėlis, ilgai sėdėjo negausių debatų stebėtojų gretose ir kažką įnirtingai rašė pergamento lape, tik retsykiais pakeldama galvą į dvikovos dalyvius. Galų gale ji tyliai atsiduso - tai tikriausiai turėjo reikšti, jog darbas baigtas, - atsistojo ir, nuėjusi prie menės durų, pakabino ant jų savo darbo vaisių.

“Panašu, kad šie vyrai pernelyg smarkiai mėgsta aplinkinių dėmesį, ypač šviesiaplaukis, pradėjęs šią protų kovą. Žinoma, tai puiki proga pasireikšti ir atkreipti į save dėmesį, o kovos taisyklės jiems - tik antraeilis dalykas… Be to, rodos, jie beveik neturi ką pasakyti.”

Keletą sekundžių pastoviniavusi prie ką tik pakabinto pranešimo, apsiaustu apsigaubusi būtybė išėjo iš salės, tyliai paskui save užverdama duris. Atsakymo nereikėtų tikėtis labai greitai.*

Štai kas buvo rašoma ant durų pakabintame pranešime:

Garbingieji protų kovų dalyviai, kadangi taisyklėse parašyta, jog ši kova atvira visiems, norėčiau, Jums leidus, įsiterpti ir prie jos prisijungti. Kad nekiltų nesusipratimų, dėl viso pikta pabrėžiu, kad pritariu teiginiui, jog Grimos Šliužburnio veikla, tarnaujant Sarumanui, pastarajam labiau pakenkė, nei padėjo.


Visų pirma pamėginsiu paneigti šiam teiginiui prieštaraujančio dalyvio argumentus:

1. Tikrai neaišku, kokia būtų buvusi kovos baigtis, jeigu Teodenas būtų nusprendęs pulti Izengardą. Sarumano buveinės sienos buvo tvirtos, Orthanką saugojo galinga magija, o žmonėms tikrai nebūtinai būtų pavykę padaryti tai, kas buvo palyginti nesunku įsiutusiems entams. Kaip žinia, puolantieji dažniausiai patiria žymiai daugiau nuostolių negu besiginantieji, kuriuos saugo savos sienos ir strategiškai geresnė padėtis. Jeigu rohirimų kova su Sarumanu būtų prasidėjusi anksčiau, jie ne tik nebūtų spėję sulaukti Žiedo brolijos narių palaikymo, bet ir tūkstančiai orkų nebūtų žuvę nuo keršto trokštančių medžių „rankų“. Jeigu mūšis būtų prasidėjęs anksčiau, jame nebūtų dalyvavę entai, o tik jie buvo pakankamai dideli ir galingi, kad galėtu taip lengvai sugriauti Izengardo sienas.

2. Sarumanas buvo pakankamai galingas, kad ir kitais būdais būtų galėjęs sužinoti, kas vyksta Rohane. Manau, kad Grima buvo reikšmingesnis ne kaip šnipas, o kaip tas, kuris „užliūliuoja“ karalių gražiais žodžiais ir paveikia jo sprendimus, tačiau, kaip jau minėjau, ankstesnis Teodeno pabudimas iš šio „letargo miego“ dar nebūtinai būtų reiškęs ankstesnę rohirimų pergalę – gal netgi atvirkščiai.

3. Užimtos vietovės šiuo atveju turėjo reikšmės tik jas beginantiems žmonėms, tačiau niekuo nepadėjo Sarumanui, nes netrukus jo armija vis tiek buvo sutriuškinta ir jis liko be jokios galios. Kiekviena kova reikalauja aukų, tad papildomi mūšiai tik sumažino Sarumano karių skaičių. Kitu atveju tie kariai būtų galėję dalyvauti lemiamame mūšyje Helmo Dauboje.


O dabar norėčiau apginti šį teigini palaikančio dalyvio pateiktus argumentus, kuriuos jo oponentas stengėsi užginčyti:

1. Sarumanas Grafystėje nebūtų buvęs nužudytas, nes, nors jis ir mėgino nudurti Frodą, šis sustabdė Sarumaną pulti mėginusį Semą ir pasakė nenorintis, kad burtininkas būtų nužudytas. Frodo draugai nebūtų prieštaravę Žiedo Nešėjo valiai, o kadangi jie vadovavo Grafystės išsilaisvinimui, kiti hobitai būtų jiems paklusę. Lankininkai nušovė Grimą tik dėl to, kad jis visų akyse nužudė tą, kuriam tarnavo, todėl niekas nežinojo, ko galima iš šio dvigubo išdaviko tikėtis. Įsiutęs Grima kėlė pavojų visų hobitų saugumui. Sarumanas prisipažino, kad jaučiasi paniekintas, nekenčia Frodo ir pagrasino kenksiąs Grafystei ir ateityje, tačiau jis turėjo tiek išdidumo, kad antrą kartą hobito nebepultų ir pasitrauktų iš Grafystės.

2. Sauronas anksčiau ar vėliau būtų puolęs Gondorą, tai buvo neišvengiama. Jis matė, kaip klostosi įvykiai, ir jo sąjungininko pralaimėjimas rodė, kad atėjo metas jam suduoti atsakomąjį smūgi. Pats Aragornas sakė tai sužinojęs, kai paželgė į Palantyrą: „Pamačiau rimtą pavojų Gondorui, nelauktą, ateinantį iš pietų ir atimsiantį didelę dalį jėgos, skirtos Minas Tiritui ginti“. Vadinasi, Sauronas planavo Minas Tirito puolimą prieš Aragornui pažvelgiant į Palantyrą. O Aragornas tai padarė ne norėdamas nukreipti dėmesį nuo Pipino, jis turėjo kitų tikslų.
Beje, tai, kad Pipinas panaudojo Palantyrą, suklaidino Sauroną: jis pamanė, jog hobitas yra Sarumano nelaisvėje. Kadangi Sauronas nežinojo, kas yra tikrasis Žiedo Nešėjas, jo akys nukrypo į Pipiną, o kiekvienas Saurono suklaidinimas buvo be galo svarbus Frodui bei Semui, kurie bet kurią akimirką galėjo būti pastebėti. Aragornui panaudojus Palantyrą, Saurono akis vėl atsitraukė nuo savo žemių ir kuriam laikui nebekėlė grėsmės Žiedo Nešėjui.
Ir galiausiai, Aragorną keliauti Mirusiųjų Takais paskatino Elrondas, kuris apskritai nežinojo apie jo rankose esantį Palantyrą, o Sauronas (kaip oponentas buvo pareiškęs prieš pasitaisydamas) Mirusiųjų Takais tikrai nėjo.

3. Karingos tautos valdovą, kuriam rūpi krašto bei giminės garbė, sūnaus žūtis turėtų paskatinti kovoti ir atkeršyti už jo mirtį. Teodredas žuvo dėl Viduržemės ir Rohano laisvės ir joks tėvas nenorėtų, kad toji mirtis būtų bergždžia. Sūnaus žūtis nebuvo paskata sėdėti rankas sudėjus, atvirkščiai, ji turėjo sukelti Teodeno įniršį ir paskatinti veikti. Gendalfas tai žinojo, girdėjo Grimos kalbas ir matė, kaip jo žodžiai veikė karalių. Be to, Minas Tirite jau seniai sklandė tylios šnekos apie Grimos melus, ne veltui jis buvo pramintas Šliužburniu. Ir Eomeras suprato, kas kaltas dėl karaliaus abejingumo, netgi pagrasino Grimai mirtimi, tačiau buvo už šį veiksmą nubaustas ir uždarytas.
Grimos įtaka Rohano valdovui buvo akivaizdi, todėl Gendalfui tereikėjo tik jo atsikratyri, ir karalius netrukus atsigavo. Kitu atveju perkalbėti valdovą būtų buvę žymiai sunkiau, o Gondoro valdytojas Denetoras - puikus tokios situacijos pavyzdys.


Taigi pabrėžiu, kad prieš Sarumaną(negalėjau palikti šitos klaidos) atsisukę veiksmai lydėjo beveik visus Grimos Šliužburnio pasirodymus pasakojime. Juos vainikavo jau minėtas nužudymas, kurį atlikdamas Grima buvo kupinas įniršio, tad galime surpasti, jog jis niekada nebuvo nuoširdžiai ištikimas savo ponui, o tik ieškojo sau naudos. Grima nužudė Sarumaną, ir ne iš pasigailėjimo - Sarumanas norėjo gyventi ir turėjo ateities planų, - o tokiu būdu žmogų nužudžiusį veikėją mažų mažiausiai galime pavadinti tokiu, kurio veikla, tarnaujant Sarumanui, pastarajam labiau pakenkė, nei padėjo.

*Tas pats bastūnas, sulaukęs, kol paslaptingoji figūra pasišalins iš salės, priėjo prie jos palikto pranešimo ir ėmė įdėmiai skaityti.*

"Taip... jau žymiai geriau, nei ankstesnieji. Raštas atrodo moteriškas - diskutuotoja, regis, supranta, kaip svarbu yra argumentai protų dvikovoje. Bet va patys argumentai atrodo kiek pritempti. Argi Teodenas būtų puolęs Izengardą? Ir keliose vietose matyti klaidelės - o gal vėlgi savotiškos istorijos interpretacijos? Minas Tiritas painiojamas su Meduseldu, Sarumanas - su Sauronu. O šitų klaidų juk kalbėjimo nerimui nurašyti neįmanoma. Bet jau tikrai neblogai atrodo..."

*Perskaitęs darbą, bastūnas trumpai nusišypsojo ir grįžo atgal į savo vietą.*

Vaikinas išėjo iš salės vidurio ir atsisėdo ant suoliuko salės galiniame kampe susiėmęs už galvos. Jis pagaliau suprato, kad jo priešininkai labai patyrę ir reiks sugalvoti kažką įpatingo, kad išsisuktų, tegu jie dar pasiginčija vienas su kitu kol jis sugalvos ka daryti

Žmonės išsiskirstė, o vaikinas vis dar sėdėjo ant suoliuko patamsyje, kartais atsistodavo, pavaikštinėdavo, bet galiausiai ir vėl atsisėsdavo, taip jis kamavosi ilgas dienas, nevalgęs, negėręs kol galiausiai sukurpė mintyse ilgą planą...
Galiausiai išaušo, saulės spinduliai prasiskverbė pro langus ir apšvietė salę, pradėjo rinktis žmonės, nors nieko nesitikėdami, nes vaikinas jau ne vieną dieną dėl jiem nesuprantamos priežasties tylėjo, kaip ir oponentai.
Vaikinas pamatęs, kad žmonės renkasi išbėgo į salės vidurį tarsi nejaustų mirtino alkio ir nusilenkęs visiem rėžė kalbą:
- Mielieji, ilgos buvo mano dienos sėdint šios salės kampe, kaip ir sunkūs mano apmastymai. Ir štai kokią išvadą aš priėjau. Sarumanas buvo galingas burtininkas, puikus apsimetinėjimo meistras, jis lengvai būtų galėjęs gauti kokios tik panorėjęs informacijos aie karaliaus rūmus ir galima tik spėlioti kokia būtų įvykių eiga JEI JIS NEBŪTŲ pasinaudojęs Grima Šliužburniu. Tačiau, kad ir koks galingas ir gudrus buvo Sarumanas, jį kaip ir visus kitus didžiuosius valdovus ir karvedžius kamavo jų visų silpnybė ir pražūties priežastis. Didybės manija. Negi Sauronas norėdamas išgauti Gondoro paslaptis pats lindo į Baltajį miestą? Ne, jis apkerėjo jo valdovą. Visa kita atliko žmonių baimė ir Denetoro pasipūtimas. Bet ne apie Gondorą paklausyti jūs čia susirinkote, o apie rimos Šliužburnio naudą Sarumanui. O jis uvo jam naudingas kaip šuva, kaip paprastas pasiuntinys. Jei ne Grima, jis būtų susiradęs kitą ir į Viduržemio istoriją būtų įrašytas kitas bereikšmis vardas. Štai kokia Grimos Šliužburnio nauda Sarumanui nors daugiau naudos jis atnešė žmonėm išvadavęs pasaulį savo šeimininko, net jei tai darė savom paskatom.

hm, kur visi prapuolėt? Tikiuosi ne koks gripas, tfu, tfu, tfu.

hm, o galima pačiam su savim diskutuou, nes tema gera, o nera su kuo bartis

Niekur neparašyta, kad negalima

Aš tikriausiai pasirašyčiau padiskutuot su kuom nors.

varom, nes mano smegenys be veiklos degraduoja

pukisbaisuoklis rašė:Aš tikriausiai pasirašyčiau padiskutuot su kuom nors.

Kaip viršuje parašyta - dalyvavimas nemokamas. Taigi pirmyn

Kokia būtų tema? Ar tapati, ar naują parinktumėt?

galim ir ta pacia, tik as ja biski issisemes

Jei sugalvojate šia tema - rašykit Tiesiog nenoriu galvoti dar vienos temos, į kurią vėl atsirastų du atsakymai ir viskas.