O čia juk magija!

Šioje gijoje buvo išsakyta keletas minčių apie magiją. Kad ir šita:

a propos: Netgi kovinė magija nelabai paplitusi, ji taikoma daugiau dvikovose tarp lygių: Gendfalfas vs Balrogas, Gendalfas vs Sarumanas

Teko įvairiuose filosofiniuose ir ne tik straipsniuose, analizuose ir pan. skaityti šį tą apie Tolkino požiūrį į magiją ir šiaip magiją jo kūryboje. O man įdomu, ką jūs galvojate (spėju, kad daugelis panašių traktatų skaitę nesate)? Kaip jums atrodo Ardos magija? Labai skirtinga nuo "standartinių" fentezi pasaulių? (Ne)suprantama? Labai svarbi ar nelabai?

hm, pagal mane tai magija Ardoje atrodo prieinama dvasioms (majam, valaram) ir iš jų kraujo kilusiems gyviesiems (Lučiena). Nepastebėjau, kad kas nors magijos specialiai moktūsi, ar kas nors ka nors jos mokytų

Gal šiek tiek ir ne į temą, bet tokiniškoji magija yra Magija iš didžiosios raidės, kokia mano manymu magija ir turėtų būti: paklūstanti tik nedaugeliui, nedažnai naudojama.
Kitose fantastinėse knygose (pvz. HP arba Eragone) magija atrodo kaip visai paprastas ir įprastas dalykas: bet koks liurbis pasakė atrdytftgyufkgft ar ką nors panašaus ir kas nors pasidarė. Sakyčiau tokia magija netenka savo prasmės, paslaptingumo, o tūkstančiais nukepami priešai garbės nedaro.
Tokia normali, tolkiniška ir nedažnai pasitaikanti magija yra dar vienas požymis, JRRT daranti JRRT.

allegro rašė:bet koks liurbis pasakė atrdytftgyufkgft ar ką nors panašaus ir kas nors pasidarė.

Nesutikčiau - paprastai dar turi būti gimęs su ta dovana. Ar bent jau kažkokius šamaniškus ritualus atlikti, mažų mažiausiai nukeliauti į dvasių pasaulį.

Ardoje tam tikra magija pavaldi ne tik valams, majoms ir iš jų kilusiems - elfai taip pat turi kažkokių galių, kurių nevadina magija, matyt todėl, kad jiems tas natūralus, įgimtas dalykas. Kas numato ateitį, kas telepatija užsiima (beje, tai irgi paveldima - karališkos kilmės nūmenoriečiai irgi tą galėjo).
Magiškų savybių turinčių daiktų kūrimas turbūt vadinamas lore, o ne magija - nepamenu? Šito greičiausiai mokomasi, ar bent eksperimentuojama ir žiūrima, kas gausis, kol iš šimtojo karto pagaliau padarai veikiantį palantyrą, nuo orkų šviečiantį metalą ar silmarilį.

O dvorfų magija? Kodėl Diūrino dieną pragydus strazdui nuo uolos atskyla gabalėlis, atidengiantis spyną? O juk Diūrino diena būna kasmet, tai ką, tas gabalėlis iškrenta, o paskui įšoka atgal? Magija, ne kitaip. Uolų ir akmenų užkalbėjimas.

Įdomūs pastebėjimai. Šiaip "magija" Ardoje beveik ir neegzistuoja - didelė dalis to, kas Trečiajame amžiuje atrodo magiška, tėra tik nūmenoriečių ar kitų ankstesnių laikų gyventojų technologijos vaisiai. Taigi yra bent užsimenama, kad visa ta "magija" gali būti kažkaip paaiškinama. Gandalfo ir kitų išminčių magija irgi yra labiau subtilūs dalykai, psichologinė įtaka ir būtent išmintis, o ne kažkokios nepaaiškinamos galios.

Šiaip tai po magiškų tolkinėjimų tikėjausi, kad šita gija atgis ir bus kupina žinučių Gal kas iš ten dalyvavusių nepatingėtumėte pristatyti įdomiausius pastebėjimus?

Laiqualasse rašė:Įdomūs pastebėjimai. Šiaip "magija" Ardoje beveik ir neegzistuoja - didelė dalis to, kas Trečiajame amžiuje atrodo magiška, tėra tik nūmenoriečių ar kitų ankstesnių laikų gyventojų technologijos vaisiai. Taigi yra bent užsimenama, kad visa ta "magija" gali būti kažkaip paaiškinama. Gandalfo ir kitų išminčių magija irgi yra labiau subtilūs dalykai, psichologinė įtaka ir būtent išmintis, o ne kažkokios nepaaiškinamos galios.

Prisiminiau sceną, kaip Gendalfas Karadrase užžiebė laužą pažerdamas kibirkštis (ar kažką), greičiausiai jo lazda užtrumpino...

Aš manau kad Magija Ardoje pati ta ginkdie jei ten būtų visokių dragonballzų išsitaškymų arba digimonizavimųsi

Pritariu. Bet čia esmė (ir klausimai, kartais kylantys) yra ta, kad magija sunkiai pastebima, o tipinis fantastas įpratęs prie "Fireball, 3d6 dmg 1d6 spindulio apskritime" stiliaus magijos

Sito as ir nesuprantu, negi ne idomiau matyti ta sunkiai pasiekiama magija, kuria nepaimsi ir nepasinaudosi taip paprastai kad uzsimanes tep lep, kambari sutvarkei, tep lep, valus prazudei? negi neidomiau ir skaityt ir kartu isgyvent ta sunku prakaitu ir krauju nutiesta kelia iki tikslo?

mes, ko gero, tada netipiniai fantastai bent jau tikrai visokie fejerverkai nepatinka Magija, kaip bebūtų, turi turėti okultizmo, o ne būti kažkokie spalvotos energijos asmeniniai išsikrovimai

Alaluja man!! Va butent apie sita as ir kalbu!!

Spėju, kad "tipinis" įvaizdis yra toks, kad magija - tai galia, o galią reikia demonstruoti! Ir galia turi būti raumenų, ginklų ir didelių automobilių analogas, o ne vienas žodis, galintis nuversti kalnus.

Laiqualasse rašė:Spėju, kad "tipinis" įvaizdis yra toks, kad magija - tai galia, o galią reikia demonstruoti! Ir galia turi būti raumenų, ginklų ir didelių automobilių analogas, o ne vienas žodis, galintis nuversti kalnus.

Galią gali pamatyti ant praktiškai visų Eridano PFAF viršelių: tos perdėtai bei neskoningai seksualios ir tuo pačiu be galo raumeningos moterys ir super raumeningi vyrukai su milžiniškais kalavijais rankose - that's the power! C'mon, reikia uždrausti magija užsiiminėti visiems tiems tipiniams senukams, raumeningų mergų ir superbičų era ateina! Aš pripažįstu tik tokią galią. :P

O taip, PFAF viršeliai - tikrai gera, khem, iliustracija

Na dar pvz vilkas seselyje (bent jau leidimas kuri as turiu) tai visai neblogas, bet kad kitos baisios tai faktas.

le_golas rašė:raumeningų mergų ir superbičų era ateina!

jūs čia nevarykit ant raumeningų mergų, o tai kai gausit nuo vienos tokios

o šiaip tai ne tik tas magijos subtilumas, bet ir apsiėjimas be raumeningų mergų yra tas gėris, ko joks fantastas nepakartojo... tiesa, buvo viena, Eovyna, bet visi žinom kaip jai baigės... ir gerai... ( ir ką aš čia po velnių pliurpiu ant savo galvos )

Nemanau, kad nei vienas fantastas to nepakartojo, bet tavo tiesa - bendrai paėmus maginėje fantastikoje retai taip pasitaiko.

na, gal perlabai sumaliau ir ne visai tą pasakiau, ką norėjau. Patys raumenys nėra blogai, svarbu kiek tie raumenys tam veikėjui kažko duoda ar atima. T.y.:
didesnėj daly fantastikos visi veikėjai yra kieti arba nėra kieti (nesvarbu ar vyrai ar moterys), o tada atsiranda vienas toks, kuris nuskina visus, todėl tampa pačiu kiečiausiu, ir vuolia - turim pagrindinį veikėją. Visi likę stengiasi neatsilikti, ir būti kuo kietesni, o jeigu autorius sumasto mestelt į siužetą ir kokią mergą, tai ji irgi turi būti kieta (o kietumas dažniausiai proporcingas raumenims) taigi ir raumeninga, mat kitaip įvyks gamtinė atranka tarp kietųjų ir nekietųjų. Tuo tarpu tolkienas įmeta ir kietų ir nekietų ir mergų ir ne, pvz. Galadrielė - ohoho moteriškė, jos net Gimlis prisibijo, be to ji, kitaip nei Frodas, Bilbas ir Smygolas, atsispiria žiedui, taigi darom išvadą - ji kieta, kietesnė už anuos (o visgi jie vyrai). Imam kitą veikėją - Gandalfą. Rodos, ne iš kelmo spirtas senis, o visgi neleidžia žudyt Golumo (kai koks kietas ir raumeningas ne tolkieno veikėjas riaumodamas jį sutrintų vien tam, kad fonas prieš jį nublanktų, taigi pats veikėjas lyg ir pakietėtų), nesusideda su Sarumanu, nors koks kietas ne tolkieno veikėjas su juo susidėtų vien tam, kad jį išdurtų ir t.t. Darom išvadą - lyg ir nekietas, bet visgi kietas. Galadrielė irgi - lyg ir kieta, bet to nepabrėžia. O ir išviso ten nei vienas veikėjas nėra anei raumeningas, anei begalinius kiekius power ball besinešiojantis. Ir visdėlto jie kieti. Kodėl? Dar vienas veikėjas Sarumanas - baaa, Sauronai tik neskriausk, nekaišiosiu pagalių į ratus, baaa milžiniški medžiai užpuolė, reik slėptis ir t.t. Nu nekietas, nors turi tokią pat magiją kaip ir Gandalfas. Arba Frodas - nu niekas, menkas, mažas, neišmintingas, pasiduoda žiedui net kelis kartus, ir išviso, būtų jo valia - valgytų sau šiltoj oloj, o vis dėl to, pagrindinis veikėjas. Jie visi lyg ir yra kieti ir nekieti, bet tai yra tarsi yra savaime, ne nuo jų priklauso. O Eovyna, štai, bando bambą peršokt ir gauna galą. Magija čia irgi kaip ir yra, bet labai subtili. Ir va tokį subtilumą tarp kietų ir nekietų, tarp magijos buvimo ir t.t. vargu ar yra kas pakartojęs, nedarant visokių fan fiction. Beje, kažkada mačiau kažkokį fan fiction, kur ant viršelio Gandalfas, Frodas ir kažkokia riaumojanti merga su ugniniu kalaviju. Viską ką tolkienas sukūrė, šitas fan fiction apverčia aukštyn kojom, o vadinas mat - tolkieno mokiniai... Ir jeigu dar nenusibodo skaityt, o vis dar neaišku ką aš bandau pasakyt, paskutinis pavyzdys - ar labiau įsimena nespalvotas filmas (gaila nepamenu pavadinimo) kuriame rodo kaip per susišaudymą visu greičiu šuoliuojantį kavaleristo žirgą pašauna, ir tas verčiasi kūliu su visu kariu, ar koks šiuolaikinis, kur koks supersupersupersupermenas su supersupersuperbaisiaisginklais taško supersupersuperbaisiusvaiduokliuspieštussukompu?
Žodžiu, žinau, ką noriu pasakyt, bet nemoku suformuluot... Čia ir tai dar ne visai tai gavos, ką norėjau pasakyt...