Ligos istorija

Jeigu nenurimsi, vadinasi, apsikrėtei pačia sunkiausia forma Nes ir po EE gavimo dar yra oooi kiek daug veiklos...

veiklos visada atsiras. dar yra neliestas SILMARILLION. reikės greičiausiu laiku jo imtis.

Nebūtina net ir pamatyti irba turėti visų EE, kad užsikrėstum sunkiausia forma
Sveikas susirgęs Linkiu niekad nepasveikti

Tęsiu temą - su kuo kam gali susiasocijuoti ŽV?... Deja, vėl bus politika Tad prašyčiau pažiūrėti į šią asociaciją kaip į humorą, juo labiau, kad minimąjį asmenį gerbiu (nors nuomonė apie jį toli gražu nevienareikšmiška ir turi rimtesnį pagrindą nei laikraščių straipsniai).

Diskusijos sveciai:
politikas Vytenis Povilas Andriukaitis, ...
Ateikit miestieciai, kuriems ne tas pats…

Būtent kad ne tas pats. Atspėkit, į ką man buvo panašus Gryma, kai skaičiau pirmą kartą? Visgi abu - geri demagogai...

visos istorijos nerašysiu... tik esmę... kurios aš labai nemėgstu...
visų pirma tai dabar net nebeatsimenu ar pirma knygą perskaičiau ar filmą pažiūrėjau...

pirmą perskaičiau hobitą. ... va čia ir prasideda... iš tikrųjų aš jo nebaigiau skaityt, nes. Nes skaityt man įdomu, bet. Bet kad pradėt skaityt( arba tęsti) kažkaip sunku būna...ta prasme prisiverst paimt knygą ir pradėt skaityt.toliau jau savaime. taigi nebaigiau skaityt(sustojau kažkur jau prie galo) ir reikėjo nešt į biblę, nes jau kokius 2-3 mėnesius skaičiau... va...
tada suvaidinau hobitą per knygų pristatymą...

tada pamačiau Fotr arba pradėjau skaityt Fotr. neatsimenu. ten vienu metu kažkaip ... bet aš to Fotr irgi neperskaičiau... tik kokius 20 psl... gal... nu neatsimenu žinau kad labai nedaug... bet jau suvokimą kad Lotr yra iš trilogija ir t.t. turėjau... bet galvojau kad tai tik eilinis fantastinis pasaulis be tvarkos... o kaip išaiškėjo vėliau ten net kalbos buvo...

tai taip ir gavos... net nežinau nuo ko pradėjau ... tikriausiai nuo filmo.
nes toks didesnis įspūdis susidarė po TTT... tada ir pradėjau domėtis... daugiau... paskui skaityt... ir t.t. ypač TTT sujaudino muzika... (muzika...)

iš tikrųjų tai man su knygom ne kas... pamėgau tą Tolkieno sukurtą pasaulį, o nejo knygas (tada)... dabar tai ir knygos patinka bet tada iš pat pat pradžių tai knygų išvis nemėgau...


tokia paini istorija... mano vidus irgi labai painus...

p.s. dabar jaučiuos kaip pasiklydęs labirinte...



bet iš esmės tai gyvenu gerai

Aš Žiedų Valdovą pirmąkart perskaičiau, pasirodžius pirmam filmui (čia gal prieš 3-4 metus buvo), man buvo 14 metų, aš filmo nemačiau , girdėjau labai gerų atsiliepimų ir nuėjau į knygyną ir nusipirkau antrą dalį. Paskui pasirodo, kad dar pirmos neturiu, nuėjau į kitą knygyną ir nusipirkau anas dvi.
Pradėjau skaityt, pirmi 50 psl buvo neįdomūs, daug vardų, jie maišė (be to, dar mažas buvau, tuomet mano geriausia knyga buvo Diuma Trys muškietininkai), bet paskui taip įsiskaičiau, visas tris per penkias dienas perskaičiau. Tada biškį buvau prisisvaigęs, žemėlapius paišiau, bandžiau net tesinį rašyti (nu tipo Sauronas vėl grįžta ), paskui filmus pamačiau (dar ir dabar mano geriausi) dar porą kartų visas tris perskaičiau, skaičiau Hobitą, bet tiesa sakant nelabai patiko, truputį vaikiška. Na, o dabar forumą painformavo man, gaila kad anksčiau nežinojau

Tai va tokia mano ligos istorija, negydykit, pasveikt nenoriu

Perkelta iš gijos "Prisistatykite naujokai - 3"

Ellorion

o gal tolkinizmas visai ne liga.
_________________

Laiqualasse

Kažkur dar tebėra gija 'ligos simptomai', ar kažkas panašaus. Tai jei tolkinizmas - ne liga, tai ta gija neturėtų egzistuoti. O egzistuoja, vadinasi, tolkinizmas yra liga. Ir netgi ne liga, o epidemija
_________________

Gandalf


Tolkienizmas yra gyvenimo būdas...

Viskas prasidėjo,nuo Žiedų valdovo:Žiedo brolija filmo. Jį pamačiau būdamas ~9,10 metų. Susižavėjau,po ~1 metų knygyne pamačiau trijų knygų rinkinį "Žiedų valdovas",nesusilaikiau ir nusipirkau(nors pinigų ir pagailo ).Taip ir prasidėjo visas mano Tolkien'o susižavėjimas. Po kiek laiko,pas močiūtę kaime radau seną ir aptriušusį "Hobitą",susižavėjimas dar labiau pakilo ir štai be dėdulės sunku gyventi, visur vaidenasi hobitai ir elfai
Turbū pats Saurukas mane paveikė

Antradienį žygiuoju į knygyną pirkti "Silmarilijono". Akiniai ant nosies,knyga į rankas(žodynas šalia)

Aš buvau kokių 9 metų, kai pirmą kartą į rankas paėmiau ŽV. Tuomet vietovių ir herojų jausmų aprašymai man buvo nelaibai įdomus, tad perskaičiusi maždaug iki Pasitarimo pas Elrondą nusprendžiau, jog knyga man per sunki, ir palikau vėlesniam laikui. Tik po to man sesė pasakė ką praradau. Kitą kartą skaityti susiruošiau po pusmečio. Nuo to karto negaliu atplėšti nuo šios knygos akių ir peržiūrėjusi filmus nusprendžiau, kad tikrai esu susirgusi ta liga. Beje, net nusipirkau iš Amerikos filmų orginalus su daug papildomos medžiagos ir stengiuosi bent kartą į mėnesį parskaityti visas knygas.

Gal kas turit lietuviškai kitas Tolkieno knygas susijusias su ŽV?

Aš tai Hobitą perskaičiau seniai dar visai vaikas buvau, įdomi pasirodė, bet nieko ypatingo. Kai pasirodė filmai, tai visi aplinkui labai susidomėję ėjo ir man rekomendavo. Nuėjau į antrą filmo dalį - nieko nesupratau ir pagalvojau, kad nevykęs filmas o po to kai pamačiau visas dalis iš eiles - tuoj čiupau ir perskaičiau visas knygas Hobitą ir ŽV ir vėl žiūrėjau filmą gal kokius 7 kartus jau visi mano draugai juokiasi kai cituoju kokį veikėją atrodo būsiu pasidavusi ligai ir ji ko gero gerokai paveikė mano organizmą bet man tai netrukdo...

Na, aš , man rodos, užsikrėčiau prieš 2-3 metus,kai buvau gal 11-12 metų. Berods, pasirodė kažkuris filmas, susižavėjau jo reklama, tokia nepaprasta, magiška ji pasirodė, todėl užsiprašiau Senelio Šalčio, kad per Naujuosius man visą trilogiją atneštų. Kai gavau,tai kaip kokią brangenybę nusinešiau į močiutės miegamąjį. Matyt, nujaučiau, kad knyga ypatinga...Taigi, visi sėdėjo už stalo ir šventė, o aš gulėjau ant lovos ir skaičiau. Pati pradžia labai patiko ir perskaičiau kone vienu ypu.
Mane užgriuvo vardų, vietovardžių, pavadinimų lavina ir daug ko nesupratau, todėl vėliau skaičiau iš naujo, tik daug lėčiau ir atidžiau
Po to pamačiau filmus ir.... Su sese žiūrėjom juos vėl ir vėl....Privertėm ir tėvus pasižiūrėti teko rodyti kasdien po pusvalandį. Įspūdžiai neblogi, bet šiaip jiems nelabai patiko , viskas sudėtinga(suprantama, juk knygų neskaitę)
Platinti šią ligą nelabai išeina,nors skelbiu apie ją beveik visiems.Kol kas tik teta pažadėjo perskaityti kada nors...

Oi, staiga atsiminiau kaip pirmą kartą apie ŽV išgirdau Juk tai buvo perskaičius knygą "Smarkuolė Gilė Hopkins" Gilės vardas-Galadrielė. Man jis labai patiko, man išvis gražūs vardai, besibaigiantys -ielė, ir ten pat perskaičiau, kad jis iš Tolkino. Galvoju, kas tas Tolkinas...po to jau sužinojau apie ŽV ir užsikabinau...

Geras, Ancalime, aš irgi prisimenu, kaip skaiciau šitą knygą kažkada ir kaip smagu buvo atradus "ŽV" Galadrijielę suvesti galus

Savo ligos istorijos dar nepasakojau... Taigi nors pavardę Tolkino sužinojau dar vaikystėje skaitydama "Gilę", atradau jį tik pasirodžius filmams. Perskaičiau lietuviškai, aišku. Pamenu, vos sumedžiojau bibliotekoj knygas - filmai ne man vienai susidomėjimą sukėlė. Patiko nesvietiškai, tarsi į kitą pasaulį jaučiausi patekusi. Kiek vėliau pusseserės lentynoje radusi "Hobitą" džiaugiausi kaip vaikas, skaičiau neatsitraukdama...
Filmai... Žinoma, labai gražu ir gerai, bet tai buvo ne tas. "RotK" net ir nepažiūrėjau tada. O knygos... Aš buvau pakerėta...
Tačiau tolkinėti nepradėjau, nei internete gerbėjų ieškojau, nei kitų knygų neskaičiau. Kol prieš metus mano kompe atsirado "LotR". Taip, šitą knygą reikia skaityti angliškai. Kadangi pastaruoju metu tekdavo vien mokslui straipsnius skaityt anglų kalba, buvau pamiršusi, kokia ji gali būti graži... Nepamąstė tas žmogus, kuris man įmetė "LotR" prieš pat sesiją... Ir verkė egzaminai tinginio laikomi, nes aš visą birželį praleidau Viduržemėje, bet koks nuostabus tas birželis buvo...
Po to iškart išlėkiau į Britaniją (parduotos vasaros) ir pirmas mano pirkinys ten buvo "Silmarillion". Koks gėris skaityti Tolkieno knygas Anglijoje... Ten vėjas kvepia jūra, o dar kai pro namų langus matosi nuostabi senutė gotikinė bažnytėlė, alsuojanti gūdžiais viduramžiais... Fantastika...
Jei po "Silo" dar buvo vilčių pasveikti, tai jos žlugo, kai grįžusi rudenį pakliuvau į jūsų Tolkien Tinkle. Netyčia... Tai man buvo tikras lobis: visų pirma straipsniai ir informacija, ir smagūs pamąstymai ir žmonės, žinoma, bendraminčiai... Tada man prireikė perskaityti "Unfinished tales", "Hobitą" angliškai, pažiūrėti visus extended edition ir gauti garso takelį, ir viso kito... Paskui taip pat netyčia ėmiau skaitinėti forumą ir galų gale nusprendžiau prisiregistruoti.
Dabar labai intensyviai bandau užkrėsti vieną žmogų. Visai nedaug tetrūksta, potencialas yra, tik kad imtų ir perskaitytų tą kelissyk pradėtą bet neįveiktą "Silmarillion"!
O pati tesvajoju, kaip baigusi bakalaurinį imsiuosi "Viduržemės istorijos"... Sugyventiniai į mane išsigandusiom akim žiūri, kai eilinį kartą pradedu svaičiot, o aš juos raminu: kol elfų kalbų nepradėjau mokytis, man dar viskas gerai... Šventas melas.

Mano susižavėjimas Tolkienu turbūt prasidėjo po to, kai perskaičiau "Hobitą". Vėliau atsirado filmai, ir tik po jų aš perskaičiau ŽV. Įspūdis buvo visai kitas, o ir knygą įdomiau skaityti, ten viskas smulkiau aprašyta... (Teko tenkintis lietuvišku vertimu - knygos anglų kalba man nelabai įkandamos)
Šitą forumą atradau ieškodama internete kitų Tolkieno knygų. Perskaičiau visus Silo vertimus ir laukiu naujų, nes visas įdomumas pradingtų, jei bandyčiau skaityti angliškai su savo skurdžiomis žiniomis. (Na, žinot, kai kas antrą žodį reikia tikrintis, o Tolkieno knygos ir tiap pilnos įvairiausių sunkių ir negirdėtų žodžių...)
Tikrai nesivadinu tolkiniste, nes ,man tai atrodo šiaip susižavėjimas kūryba.

ancalima rašė:Ar tikrai Silas toks įdomus kaip visi rašo? Šią vasarą užsibrėžiau perskaityt Lotr angliškai, jei tik tėvai padovanos gimtadieniui...

(iš ištrintos žinutės)

Gal nebars labai kad ne vietoj kalbam... Silas labai kitoks nei "ŽV". Man patiko be galo, bet mane veža ir tokie epai kaip "Iliada", "Kalevala". Ir skaityti jį sunkiau, bet tekstas toks poetiškas, o istorijos nuostabios. Ir per daugelį jų tik prabėgta paviršiumi, be ilgų dialogų, be išsamių aprašymų, taigi palikta vietos ir skaitytojui pafantazuoti į valias. Mane jis tikrai apžavėjo... Paskaityk forume, yra keli čia pradėti vertimai, susidarysi įspūdį. O "ŽV" angliškai... mmm...

Kompiuterio užkaboriuose radau viduriniosios ūmiosios ligos stadijos pėdsakų, kai ėmiau intensyviai bendrauti su kitais „tokiais pat“. Smagu pažiūrėti Susipažinome per cinema.lt 2002m. Filmas mums, ir prieš jį mėgusioms Tolkino kūrybą, tačiau nedalyvavusioms fandome, be jokios abejonės buvo katalizatorius, ir jo suvestos kartu žengėme žingsnius į gilesnįjį tolkinizmą. Bendravom laiškais. E-ei, o gal judvi esata čia?.. Avarhiliel ir Silmarilla arba Fírivariel (tikrų vardų taip viešai nesakysiu). Tai bent laikai – TTT laukimas, dalinimasis nuorodomis, tolkien.ru JRRT kūrinių kolekcija - mums pirmąkart atsivėrusia proga skaityti viską, filmų narpliojimas, vardų išsivertimas į elfų kalbas, pirmasis mano sindiškas sakinys ir pirmieji titrai, aiškinimasis, kurios mes padermės, žavėjimasis Rusijoje vykstančiais tokiais keistais dalykais – žaidimais pagal Tolkiną... Fírivariel persiųstas iš astrachanietės Mírael, vėliau ir mano pažįstamos, gautas tekstas rusiškai. Ilgai buvau įtari – ar jis tikrai Tolkino? Bet netrukus išsiaiškinau, jog tai – „Athrabeth Finrod ah Andreth“, man atskleidęs dar neregėtą JRRT kūrybos klodą ir padaręs labai didelę įtaką. Taip ir skaitau HoME Vol.10 „Morgoth‘s Ring“ jau nuo 2002-ųjų metų Į forumą – kai jis atsirado – bent jau Fírivariel buvo kviesta, bet tuomet laiko neturėjo. Susirašinėti nustojome, forumas man nebepaliko laiko „gretutiniams“ tolkinėjimams. Mírael, kuri dalinosi savo personažo Ardoje genealogijomis, su kuria nagrinėjova ne tik filmus, bet ir fantazijos bei realaus gyvenimo santykį, kaip tik tada susirado larperius. (Hm, mano tolkinizmas tokiu būdu buvo ganėtinai „Rusijos kilmės“, nors bendravova angliškai...). Ačiū joms!