Penktieji Tolkinėjimai praėjo sėkmingai. Susirinko devyni klausytojai, iš kurių du (Izis ir Aleksandra) pabėgo vos man pradėjus šnekėti, o dar kiti keli pasišalino įvairiais momentais. Visgi LABAI AČIŪ visiems, kurie atėjote, klausėtės ir netgi dalinotės savo pastebėjimais apie tolkinistinius motyvus Vilniaus peizažuose.
Tiems, kas nebuvo, trumpai papasakosiu. Keliavome nuo Katedros (arba Anūminaso), radome didžiąją Nūmenoro istorijos dalį ant Katedros freskų, tada pro Valandilio/Mindaugo paminklą su valų švenčių kalendoriumi, iki Vilnelės. Palei ją pro neatstatytus po Žiedo karo tyrus pasiekėme Brijaus žemę, dar vadinamą Užupiu, ir iš ten nuėjome iki "Šokančio Ponio", dabar persivadinusio į "Forto dvarą". Jame šiltai susėdę dar pasikalbėjome apie miestus, pabandėme interpretuoti kelis Vilniaus pastatų dekoro motyvus ir galiausiai išsiskirstėme.
Kitų Tolkinėjimų tema, vieta ir vedėjas bus paskelbti artimiausiu metu.
And the strings crescendo like the sunrise in the sky
The percussion section thunders like the storm clouds in their wonder up on high
The brass is roaring like the mighty ocean’s tide
Creation is music, and music is creation
Nai i cala Eruo siluva tielyasse...