Miškelis kažkur Labanore netoli meškatlako guolio

Degradas NR.* atsikelia nuo žemės , nusivalo prilipusias butelių etiketes , kamštukus , šapus ir apsidairo : "hmmm kur aš esu ? Aplinkui matau tik medžius .Ne ne reik pradėti nuo pradžių - aš esu miške ..... " Ilgokai pasukęs galvą jis nusprendė susirasti savo "sabutilnikus" :
"- Degradai kur jūs ?! " - ir retorinis klausimas pakibo ore...

Degradas Nr.* sunkiai pakėlė veidą nuo samanų, bandydamas susivokti, ar jį vis dar šaukia sapnuose Meškatlako nagų draskoma blondinė, ar vis dėlto kažkas iš šio pasaulio. Klausimui pasikartojus, A kategorijos fotonai suvirpino degrado smegenų elektronų skerspjūvio tūrio privalomosios Putino konstantos šaknį iš dvidešimt keturių ir smegenys suformulavo kažką, kas reiškė, jog sapnas išties baigėsi.
- Aš čia, viskas normaliai, - nuvilnijo atsakymas eglių šakų skerspjūviuose medituojančių burundukų ir oposumų smegenų ląstelių dvilypiais kauleliais, - mes kur papuolėm???

Degradas Nr.? prasikrapšto užtinusias akis ir įsispitrija į kitus du degradus.
- Voooo! Nepažįstu aš tų draugų!!

"Aha... medžiai... kuprinės... bambaliai... ežeras... ežeras? Ne... upė. Taip, greičiausiai upė..." Degradas Nr.* iš detalių ėmė lėtai lipdyti visumą...

Bet sunkiai jam sekėsi, nes smūgio būta stipraus...

Degradui? pro dantis sunkiai išslysta vienintelis žodis:
- G- g- g-rrrybukai.
Susidūręs su klausiamu žvilgsniu Degrado* akyse, Degradas? susiraukia:
- Juk tavo tie grybai.

- Grybai? - teištarė Degradas*, bandydamas suvokti, ko iš jo norima, - pala... Degradų žygis! Taip, aš atsimenu... bet... kur mes? Koks mėnuo? Kokie... grybai? - klausimų buvo per daug, o organizmas visais įmanomais būdais reikalavo vandens. Degradas* čiupo po ranka pasitaikiusį, lyg dievo siųstą, "Neptūno" butelį ir trūktelėjo.
- Tfū! - sušuko, spjaudamas skystį lauk, - čia ne tas kas parašyta... nuo pačio ryto neprasidėsiu.

Degradas? nusišluostė veidą.
- Ko čia spjaudais, dalbajobe!!

Kaip gerai, kad po ranka gulėjo kirvukas.

Degrado? ranka sustingo ore. Kruvinas??

- WTF???!!! - choru sušuko degradas NR* ir degradas nr.*

- Velnias čia jų prinešė... - Pagalvojo hobitas tyliai spūdindamas anapus krūmų su paskutiniu savo butelaičiu "Morajos stipriosios".

Geriau pagalvojęs, Degradas? padėjo kirvį ir išmanančio žmogaus žvilgsniu nužvelgė kolegas.
- Juk sakiau: nekirsk medžio, jam irgi skauda.

Degradas* pasipūtė:
- Ach, dabar jau "nekirsk"? O naktį, kai malkų reikėjo, kas prašė porą medelių nuversti, a? Vien Džiaugsmu šiltas nebūsi..