Šeštoji (Rohano) tolkinistinė stovykla. Atsiliepimai

Taigi vėliau bandėm maistą laikyti ant tų staliukų-ričių, bet jis vis tiek kažkaip ant stalo atsirasdavo...

Kažkur netoliese užkandžių būti turėtų, nes tarp valgymo dažnai ko nors norisi užkrimsti, bet reiktų juos paskirstyti dienomis. Ant stalo ne tik maisto, bet ir neplautų indų buvo, čia šiek tiek apsileidę esam. Jei darysim didesnę stovykla maisto virimo ir indų plovimo bei "virtuvės" priežiūra turėtų būti griežai paskirstyta.

Visų pirma Aldai, sveik kuo greičiau, tikrai norėčiau tave pamatyti žygyje
O kitas dalykas, nevisai teisingai mane supratai dėl nieko nepadarymo - sau kažką rengti yra gerai ir būtina, tačiau rengiant sau reikia žymiai daugiau žinių ir apsiskaitymo, nei yra pas daugelį, todėl bus labai sunku.... ir paprasčiausiai gali nusibosti kankintis ....
O rengimas plačiajai auditorijai, bus labai gera repeticija prieš rengiant sau

Dėl maisto galima tiesiog panaudoti skautų naudojamą(ar naudotą, dabar nzn, nes buvau prieš daug metų) modelį... Na bet čia jau paliekam gyvai diskusijai...

Foto sukelsiu, kai sutvarkysiu, niekaip nedaeinu iki namų ir savo kompo po stovyklos, bet gal ryt sudėsiu

Exo rašė:<...> rengiant sau reikia žymiai daugiau žinių ir apsiskaitymo, nei yra pas daugelį, todėl bus labai sunku.... ir paprasčiausiai gali nusibosti kankintis ....
O rengimas plačiajai auditorijai, bus labai gera repeticija prieš rengiant sau

Kaip tik atvirkščiai - saviškiai yra atlaidesni, dėl to vieną kitą klaidelę nuleis negirdomis ar tiesiog mandagiai atkreips į ją tavo dėmesį. O pašaliniai kaip tik pasinaudos bet kokia proga sudirbti tave ir tavo pastangas, jei ką nors padarysi negerai. Taigi rengti Stovyklą "plačiajai visuomenei" bus labai didelis iššūkis.

Laiqualasse rašė:

Exo rašė:<...> rengiant sau reikia žymiai daugiau žinių ir apsiskaitymo, nei yra pas daugelį, todėl bus labai sunku.... ir paprasčiausiai gali nusibosti kankintis ....
O rengimas plačiajai auditorijai, bus labai gera repeticija prieš rengiant sau

Kaip tik atvirkščiai - saviškiai yra atlaidesni, dėl to vieną kitą klaidelę nuleis negirdomis ar tiesiog mandagiai atkreips į ją tavo dėmesį. O pašaliniai kaip tik pasinaudos bet kokia proga sudirbti tave ir tavo pastangas, jei ką nors padarysi negerai. Taigi rengti Stovyklą "plačiajai visuomenei" bus labai didelis iššūkis.

Tačiau antra vertus, plačioji visuomenė nėra ant tiek apsišvietusi, kad tą klaidelę pastebėtų...

pagaliau man pavyko! prisireginau. aciu kad siltai priemete mus. manau, kad stovykloje patiko viskas. tiek pasivaiksciojimas per larpa po vilnoniu dupletu apsivyniojus miegmaisi, tiek niekad negestantis lauzas, tiek um.. paskaitos ziedu valdovo tema(pasijutau visisku neismaneliu susidures su tokiais apsisvietusiais istorikais). ypac patiko ctf, tikiuosi kitiems jis nepasirode per ziaurus. gaila, kad nesuspejau i streliu gamyba, butu neprosal pramokt. tik vakar suvokiau kuria veliava Dovile pasiuvo. im impressed! =] tik valtis nevykus....=p kitais metais jei darysit prasau, savaite bent

Perkelta. 3D taisyklė. ~Elentari~

Laiqualasse rašė: Kaip tik atvirkščiai - saviškiai yra atlaidesni

mazas pastebejimas, pasaliniai neturi su kuo lyginti. man asmeniskai smegenys kaito nuo informacijos kiekio, nors ir labai patiko!

P.S. Vismantai, tikiuosi greitai sugysi. =)

naglis! rašė:kitais metais jei darysit prasau, savaite bent

Kol kas ketverius metus iš eilės vasarinės Stovyklos ilgesnės tikrai nebūtų pavykusios. Jei bus pakankamai organizatorių - gal ir savaitei įmanoma, bet dar reiktų nepamiršti, kad retas potencialus dalyvis turėtų tiek laisvo laiko.

le_golas rašė:Ė, Laikva, ko tu vaikščiojančių kelmų, bidonų ir šaltkrepšių nuotraukas išmetei?

Šiaip sau Tiesiog reikėjo kažkiek jų pašalinti prieš keliant, tai labiausiai ne į temą buvusias ir pratryniau.

Dėkoju visiems:
Organizatoriams – už organizavimą. Be jūsų nieko nebūtų buvę. Aldai, sveik!
Dalyviams – už dalyvavimą. Be jūsų nieko nebūtų buvę.
Sąjungininkams – už kovą petyn į petį. Be jūsų manęs čia nebūtų .
Priešininkams – už kovą prieš jus. Be jūsų neturėtume prieš ką kovoti.
Le_golui – už palapinę.
Dainoriams – už linksmybes.
Širšėms ir uodams – už tai, kad jūsų nebuvo daug.
Eru – už orus.
Kaimynams dešinėje – už divandenilio monoksidą.
Kaimynams kairėje – už kelio rodymą (maždaug: „Ne, nesukite čia, jums toliau, toliau!“).

Nuotraukos bus.

Iš neįtraukto į žygioraštį

Šeštadienio dienos artefaktas – žiebtuvėlis.
Anksti ryte blogiukų-išdavikų-Sarumano pakalikų gauja išgabena kelis Rochano kaimiečius į kitą ežero krantą. Ruoįiames įsitaisyti, užkurti laužą ir – oops! – tarp mūsų tik vienas rūkalius, ir to žiebtuvėlis nusibaigęs. Šalta nėra ir net nebelyja, bet vis dėlto nejauku. Į stovyklą nieko pasiųsti negalime, nes pamatys, iš kur atplaukia valtis. Po kurio laiko viena pagrobtųjų suranda kišenėje nudilintą degtukų dėžutę ir leisgyvį degtuką. Uždegti nepavyksta. Pagaliau sugalvojame kompromisą – pasiunčiame Sielagaudį sutardami, kad jis pakeliui apiplauks apie salą, kad neišduotų mūsų lokacijos. Sielius turėjo paskelbti ultimatumą: grąžiname vieną pagrobtųjų mainais už degtuką. Na, gal du degtukus. Ir degtukų dėžutės šoną. Iš dešrelės išejo neblogas atseit pirštas, kurį galima būtų pademonstroti kaip įrodymą. Nieko stovykloje neberadęs, Sielius pargabena žiebtuvėlį. Tačiau per tą laiką nesant jaukaus ir migdančio laužo mus apima kūribinga nuotaika. Sugalvojame sudaryti įspūdį, jog visi užkresti baisia mėlynaligę. Paieškos partija mus palaiko zombiais ir džaugsmingai vos neišgalabija.
(Memo 1: geimerio reakcija į zombius yra visiškai priešinga, nei normalaus žmogaus.
Memo 2: niekada nepradėkite aiškinti kas yra LARPG nuo palyginimo su „Diablo“.)

Vėlai vakare persikrautome į salą žaisti skautišką žaidimą „Pagauk vėliavą“. Surandame vietą vėliavai, apsupame virve, ruošiames išdelioti žvakutes-žymeklius – oops! – rūkaliai vėl be įrankių. Traukiame į kitą salos galą į priešininkų stovyklą žiebtuvėlio. Akių, žinoma, į kišenes neslepiame, vietoje apsižvalgome. Vietoje mums bando įbrukti ir įteigti visko, tik ne ko prašyta, kol galiausia mudu su Exo sinchroniškai vienas kito klausiame: „Ar gavai žiebtuvėlį?“

Žaidimui pasibaigus su pirma partija grįžtu į stovyklą. Sugalvojame iškart užkurti laužo. Stovykloje – nei ugnelės. Prieš žaidimą gautas žiebtuvėlis stebuklingai prisakė ilgai gyventi. Laimės, išknisame žarijų ir randame degaus skysčio.

Išvados? Nerūkant nuotykių padaugėja. O ar tai gerai ar blogai – spręskyte patys .

P.S. Kaip pasiųsti bastūną: „Eik šlifuok savo lazdą!“

P.P.S. Nuotraukos:
Žiūrėti

Siųsti - iš Laiqua mediafire account'o.

Mano Foto irgi Laiquos accaunte.