Kelios mintys apie magijos sistemą (žinau, kad kol prieisiu iki skype arba nebegalvosiu apie tai, arba nebus noro rašyti). Jei netingėsit perkelkit ten (į skype magijos sistemos kūrimo giją). neatsimenu, ar minėjau, bet klausimą kodėl magai dar nevaldo pasaulio gerai išspręstų magijos efekto neilgalaikiškumas, t.y. kad magiškai sukurtas daiktas galiausiai atvirtsa į tai kas buvo anksčiau arba išnyksta (Žemjūrės magijos principu - tikrosios, gamtos sukurto, daikto prigimties negalima pakeisti). Tarkim mago pastatyta pilis po kelių dienų pradeda tolydžio byrėti ir po poros savaičių lieka smėlio krūva, biologų sukurtos skraidančios katės ir baisesni dalykai taip pat gyvena panašiai, smulkūs daiktai paversti taip pat atvirsta arba išnyksta poros dienų bėgyje. Poveikis gali būti ilgalaikis, arba neribotas, jei magas vis atnaujina burtus, t.y. kas pora dienų "perburia" iš naujo, arba sujungia su savo magija ir kol jis būna šalia, tol objektas išlieka magiškai pakeistu/sukurtu. (aišku tie burtai valgo mago jėgas - kiek smarkiai valgo galima nustatyti modifajerių lentele "nuo-iki").
IMHO tai geriausiai išspręstų problemą kodėl magai dar nevaldo pasaulio, arba jo nenusiperka - juk "fizikai" gali priburti krūvas aukso, psichai visam laikui paveikti žmogaus smegenis ar "užkoduoti", biologai prikurti drakonų ir t.t....
Kas dėl naikinimo - jis tebūnie visam laikui (naikinti visada lengviau nei kurti. Neatsimenu dabartinėj sistemoj kas aukščiau, naikinimas ar kūrimas. IMHO turėtų būti kūrimas aukščiau), tačiau nustatyti didesnius modifajerius irba sustiprinti šalutinį poveikį - tą lentelę kur surašyta kiek FP ar galūnių už kokį "prametimą" prarandi.
O šiaip visą sistemą palikti tokią kokia yra (pakeitus ilgalaikiškumą ir magijos poveikio magui stiprumą), nes naujos toli gražu nesukursim - nebus tam nei noro nei laiko. Bent jau nesukursim tobulesnės negu yra jau sukurtos daug labiau patyrusių asmenų ir aprašytos knygose. Ji (sistema) bus arba sudėtinga, arba poveikis iš dalies "pagal saulės vėjo stiprumą". Man "saulės vėjas" labai netrukdo, jį sumažinti galima aiškiau sudarant modifajerių tentelę - nustatant bendras gaires "nuo-iki", o kiek "nuo" ar "iki" nustaytuose rėmuosi priklausys su GM'o nuotaikos. (Garantuoju, kad ir tas pora lentelių nesugebėsim sudaryti per artimiausią pusmetį, kol galiausiai atsibos ir viską numesim.)
TAISA:
Jei muilas, tai iki galo

Taigi vėl tyzeris.
To pačio kraupaus namo iš praeito tyzerio vaizdas. Mentas, Nagašri, Vito ir Marinas stovi priešais namą. Vaizdas namo viduje - Aro lėtai eina tamsiu koridoriumi, kuriame kelios durys. Stambiu planu visiškoje tyloje ranka iš lėto paliečia durų rankeną, tą pačią akimirką vaizdas pasikečia į su dideliu trenksmu atsidarančius grindyse spąstus. Viskas staiga nutyla, Aro ramiai peržiangia atsivėrusia skylę ir įeina į kambarį. Garsėjant įtemptai muzikai jis iš lėto artėja prie keistos dėžės (vaizdas rodomas daugmaž Aro akimis), kol pagaliau pasirodo dėžės turinys – miegantis kūdikis. Stambiu planu nustebęs Aro vaidas su „WTF?“ išraiška. Greitai keičiasi viena po kitos scenos – Mentas lipantis per to pačio namo langą į vidų, susitraukusi Nagašri sėdinti ant to paties namo laiptų ir linguojanti kaip beprotė, Mentas tamsioje laiptinėje kapojantis jį bandančius pasiekti kareivius, Aro toje pačioje laiptinėje atidarantis portalą. Tyla. Gaujos stovinčios vidury miško prieš senos bažnyčios griuvėsius vaizdas. Aro su kūdikiu ant rankų įeina į griuvėsius* balsas fone „čia jis bus saugus kol išsiaškinsim kas jis“ – išsigandęs spiegiantis driežiškas balsas „tu palikai jį griuvėsiuose!?”
Vaizdas greitai pasikeičia vėl į miestų miestą Konstantinopolį, gauja sėlina paskui neaiškias personas. Naktis. Apleistas uostas. Mentas, Vito, Aro, Marinas, Nagašri visi po vieną kažko tykoja. Vaizdas iš viršaus, kur visus gaujos narius stebi kažkokia tamsi būtybė, ji prisėlina prie Aro ir šoka ant jo. Greitai besikeičiantčios scenos – Nagašri ir Mentas kaunasi su neaiškiom personom, Vito šaudo į tamsią būtybę lanku, bet ta žaibiškai išsisukinėja, panikuojantis Marinas, iš kažkur krentantys dideli sienų gabalai, į šipulius išlakstantis namukas, gauja besivejanti kažką tamsiu tuneliu. Tyla. Diena. Lūšnyno vaizdas iš viršaus. Tebešvenčiančio blizgančio miesto vaizdas. Balsas fone „Tas kūdikis imperatoriaus vaikas.“ Marinas išsigandęs – „Paskui mus pasiųs armiją!”, Aro ramiai – “Norit jį grąžint?”, staiga nušvintantis Vito veidas “Žinau, prakalkim!”.
*Tęsinys jau šį pirmadienį*
Raganauju –
Saulėj garuoja džiūdamos
žolelės nuo nemigos, širdies dieglių –
žolelės, kad pavirstum vilkolakiu –
žolelės, kad prašvistų aptemę akys,
žolelės, kad aptemtų šviestos akys,
žolelės, žolelės...
ir driežai.