Šeštasis Didysis Vasaros Žygis

Na va, grįžau ir aš į ryšio zoną. Žyginės nuotaikos labai standartinės - paties Žygio metu pilna priekaištų, tiek dėl nesireguliuojančios karšto vandens srovės duše, tiek dėl lėto aptarnavimo kavinėje ir t.t.; po Žygio nuotaika puiki, norisi dar.

Kaip Metraštininkas pastebiu: Žygis buvo ilgiausias tiek laiko (7 ėjimo dienos + 1 poilsio + po 1 nuvykimo ir grįžimo), tiek atstumo (~140 km) prasme. Pagal dalyvių skaičių (pradėjo 6, vėliau prisijungė dar 3) tai buvo antras gausiausias Žygis - gausesnis buvo tik antrasis (Aukštaitijos nac. parke), kur žygiavo 10.

O kur Aredhel fotukės? Baisiai knieti pažiūrėt .

O mūsų trejetukas (abu Šyro gyventojai + Košmaraitė) padarė nediduką žygį po žygio . Atsisveikinę su Laiqualasse ir Aredhel nuo Klaipėdos teatro paklajodami nupėdino skersai visą miestą link aerodromo pasiimt mašiniuko. Taigi dar + 10 km .

Pakeliui ne kartą skambėjo: Ooo Šyro laaauukai!. Arba: Viskas bus geraai, AKROPOLIS!
Nedraugiškų praeivių nesutikome, tiesa tranzuotojai gana nepatikliai į mus žiūrėjo. Turbūt manė, kad konkurentai būsim .
Tiesa, kiek nepatogu buvo per paskutinį žiedą bei už jo esančius kalnus pėdint. Visgi mašinų daug, teko eit gretą jų nes kitoje pusėje labai jau nedraugiškas skardis žiojėjo. Bet galiausiai lengvai pakeiksnoję burzgiančias mašinas ir ne visai minkštą asfaltą pasiekėme tikslą .
Tikrai nepakartojamas jausmas. Kaip mat pasimiršta kas ten kur skaudėjo ir vos ne džigą aplink mašiną šokt norisi .

Tiesa, kaip kitiems važiavusiems po visko autobusu su kojomis? Męs kol parvažiavom tai pėdos tiesiog vienoje padėtyje užsifiksavo . Nors išlipus ir kiek paėjus kaip mat atgaudavo lankstumą.

Bet kelionės pamokos veltui nenuėjo. Važiuojant dieną, akys pačios pakelėse dairėsi bitkrėslių ir pelynų, o naktį sekiojo kur švyti šiaurinė žvaigždė .

Malonu ir tai, kad net ir labai sėslų gyvenimą mėgstantys Šyro gyventojai sugebėjo eit kartu su visa grupe ir nueit tiek, kiek ir visi. Nors abiems pradžioje tas atrodė sunkiai įveikiama .

Ingrida, duok tu Laiquai tą fotiką, nes pati tikrai neįkelsi nuotraukų.

Keletas nuotraukų ir Žygio alternatyvaus maršruto Neringos juosta: http://dl.getdropbox.com/u/1849568/VI%2 ... eringa.rar . 2009 08 15 124 nuotraukoje pavyko užfiksuoti už medžio pasislėpusią stirną (dvi pro mus palengva prapėdino, nes matyt net nepastebėjo įsibrovėlių ). Ji nesimato labai aiškiai, bet gal iššifruosit lygindami centro kairėje pusėje esančios proskynėlės medžių foną su 2009 08 15 125 nuotraukos fonu be stirnos. Taip pat tą patį vakarą matėme kažkokių dviejų super stilingų paukščių šokį ore beveik tiesiai virš mūsų kokių 3 m aukštyje Grįžtant autobusu į Klaipėdą, pakelėje išvydome tai, ko visas tris žygio dienas pakankamai bijojome - tikrą didžiulį baisų briedį , ramiai sau rupšnojantį pakelės žolę (apspistą keliautojų mašinų). Įdomu, ką toks padaras darytų, naktį aptikęs palapinę, pilną maisto ir ... žygeivių?.

2009 08 15 212-2009 08 15 224 nuotraukos darytos iš priešgaisrinio bokštelio (sugebėjau įlipti į kokių 20-ies metrų aukštį, iki pat viršaus pabijojau...), esančio prie kažkokios karinės bazės, šiauriau Juodkrantės. 2009 08 16 310 - 2009 08 16 315 nuotraukos darytos nuo Senosios Smuklės kalno, bet mobilus jau buvo kartą išsikrovęs, tai tik tuos šešis vaizdus ir tespėjau užfiksuoti antru įjungimu. Nuo pačios viršulkanės atsivėrė dar fantastiškesnis vaizdas - jei kada būsit Neringoj, tikrai verta aplankyti - jis už kokių 2 km nuo Preilos Nidos link. Ta proskyna 2009 08 16 311 nuotraukoje baigiasi dviračiu taku, einančiu palei Kuršių marias.

Paskutinėse keturiose nuotraukose - saulydis virš Kuršių Neringos, stebėtas nuo Ventės rago. Kairėje 2009 08 16 316 nuotraukos pusėje matomas didžiausias Neringos gubrys ir yra Senosios Smuklės kalnas

Šiaip smagu kad baigėt Žygį ne Klaipėdoje ir dar spėjot pažygiuoti miškingesnėmis vietovėmis ties Kretinga. Kita vertus, dėl nuostatos, jog 10 artimiausių metų nebežygiuosit tomis vietovėmis dėl skurdžios gamtos, mano manymu, yra jūsų pačių klaidingų sprendimų pasirenkant maršrutą pasekmė. Suprantu, jog galbūt bijojot pajūryje nerasti tinkamų nakvynės vietų, bet būtent dėl to ir praradot galimybę pažygiuoti čia pat pašonėje ošiant Jūrai ir pušims aplinkui. Jei tokio poreikio net nebuvo, tada viskas tvarkoje. Man tik gaila, kad sužinojęs jūsų maršrutą nebegalėjau prie jūsų prisijungti, nes man šitas poreikis praiktiškai tapo gyvybiškai svarbiu .

Ech, gaila gaila, tikrai norėjau žygiuoti...

O lietaus ar buvo?

Nes aš be jokių žygių tą savaitę dukart perlijau iki siūlo galo...

Lietaus buvo šiek tiek, permirkti sugebėjom, bet nieko baisaus

Dėl pajūrio ir žygiavimo tenai - Nerijoje pažygiuoti galima savaitgalį, bet ne visą savaitę. O šiaip ten gražių vietų žygiavimui yra mažai, taigi dėl to ir nesinori belstis į kitą Lietuvos galą dėl ilgo asfaltinio masažo kojoms

Aš tik tris paskutines dienas žygiavau, tai lietus tik naktimis nulynodavo, šiaip oras tobulas buvo. Bet jei paskaitysi Žygioraštį, suprasi, jog nuo antradienio iki ketvirtadienio žygiavę žygeiviai pakankamai prisimaudė po atviru dangumi...

Taisa: Mielai būčiau Nerijoje žygiavęs ir visą savaitę, nes nueiti joje 10 km pagal įspūdžių kiekį prilygsta nupėdinties 20-čiai km Labanore ar Dzūkvude. Na, neadvokatausiu, žymynine pajūrio dalimi esu tik dviračiu keliavęs .