Žinutė #1
Vidutinis kambarys. Sovietiniai, kiauri kaip rėtis langai pridengti tamsių užuolaidų. Ant vaikiškos kėdutės sėdi meškinas ir stiklinėmis akimis maldauja pasigailėjimo, šilumos. Greta baltas skalbinių krepšys springsta nuo Made in China padarų. Kiekvienas iš jų jau ne pirmą dieną ilgėsingai laukia švelnių vaiko rankų. Vilties kupinus žaislų riksmus nustelbia juoda dėžė, kuri vaizdais ir garsais mulkina Homo Sapiens, sakydama „numesk knygą. Geriau pabendrauk su manimi“. Ir dauguma paklūsta..
Ant žemės tarp plakatų ir rūbų miega pliušinis šuo. Akys uždengtos ausų, saulėje spindi raudonas liežuvis. Dar vienas pamirštas produktas.
Begalė lapelių, sąsiuvinių, tušinukų. Ir kiekvienas anksčiau pušimi buvęs lapelis kažką pasakoja. Tą bando daryti ir vyresnieji broliai. Remarko, Joyce‘o raštai tyliai laukia, kol kas nors juos paims, paklausys jų istorijos. Bet ant Remarko jau kaupiasi dulkių sluoksnis..
Ir ant paprastutės lovos tyso padaras. Akys ne stiklinės. Ir Made in China lapelio nesimato. Tik medvilnės perdirbiniai, vilnos kuokštai dar vadinami kojinėmis.
Ir ant paprastutės lovos tysau aš. Laikau rankose užrašų knygutę. Darkau jos vidurius rašalo kupinu tušinuku. Ir tikiuos, kad kadanors kas nors išklausys šios istorijos..
Ant žemės tarp plakatų ir rūbų miega pliušinis šuo. Akys uždengtos ausų, saulėje spindi raudonas liežuvis. Dar vienas pamirštas produktas.
Begalė lapelių, sąsiuvinių, tušinukų. Ir kiekvienas anksčiau pušimi buvęs lapelis kažką pasakoja. Tą bando daryti ir vyresnieji broliai. Remarko, Joyce‘o raštai tyliai laukia, kol kas nors juos paims, paklausys jų istorijos. Bet ant Remarko jau kaupiasi dulkių sluoksnis..
Ir ant paprastutės lovos tyso padaras. Akys ne stiklinės. Ir Made in China lapelio nesimato. Tik medvilnės perdirbiniai, vilnos kuokštai dar vadinami kojinėmis.
Ir ant paprastutės lovos tysau aš. Laikau rankose užrašų knygutę. Darkau jos vidurius rašalo kupinu tušinuku. Ir tikiuos, kad kadanors kas nors išklausys šios istorijos..