Kario pareiga (?)

grįžtant ten, kur moderatoriai nutraukė mūsų diskusiją - savaitgalį buvau ten, kur Interneto medžiai neauga, tad teks prakomentuot naujoje gijoje:
Alatar:

Kai kurie žmonės nesugeba suvesti elementarių gijų. Yra valstybės įsipareigojimai, atsakomybė, yra karių atsakomybė, pareiga, yra štai tokie incidentai. <...>Kalbant tiesiog apie darbą, tai tinka samdiniams ir konkrečiau - privačioms saugumo kompanijoms tai taikoma. Jos gina savo kontraktą - pavesta saugoti pastatą, konvojų, asmenį - tai ir darys, bet ne dėl pareigos šaliai, vėliavai, o dėl pinigų už atliekamą darbą. Todėl karys gauna dešimteriopai mažiau už PMC, nes pastarajam tai yra TIK darbas (tiesa, būna išimčių). Todėl labai klaidinga viską suversti kontraktui-savoriškumui. Tai yra profesionalios kariuomenės požyis, ne daugiau, o pareiga yra šalies gynyba, kad ir kur tos šalies įsakymai nuvestų.

kai kurie žmonės sugeba suvesti lementarias gijas, tik jų nuomone reikėtų mažiau naudoti politikierių tauškalų apie kario pareigą, nes kitaip gresia paties termino devalvacija - kas iš esančių forume dar rašo žodį Nepriklausomybė iš didžiosios raidės?. taip, kario pareiga - ginti Tėvynę, kai jam už nugaros - artimieji ir šeima. visa kita - politikierių įspareigojimų atidirbimas. apie "internacionalinės pareigos" vykdymą aš girdėjau nuo 1978 gruodžio iki pat 1985 pavasario, pažinojau žmonių, praėjusių tą vyksmą, tad manęs šitie tauškalai nebeveikia. tai, kad Afganistane mūsų vyrai, rizikuodami gyvybėmis, dirba jiems pavestą darbą, ir dirbą jį gerai - žinau, nereikia propagandos. o kalbėti apie "afganų interesus" ir apie jų gynimą - apie tai pasakojo ir tiems mūsų lietuviams vaikinams, kurie su raudonomis žvaigždutėmis ant piločių krito nuo rankos tų pačių sukilėlių, kurie šiandien patapo valdžia. tik tuomet nebuvo tauškalų spaudoje apie "kario pareigą", buvo "Gruz-200", pusiau slapčia laidojamas Lietuvos miestelių kapinėse.
taip, mes kaip valstybė turime tarptautinių įsipareigojimų. tik derėtų suvokti, jog dažniausiai tie įsipareigojimai tėra kažkieno klaidų taisymas - kaip kad amerikėnai savo pačių rankomis sukūrė Sauroną-Ben Ladeną, kuris ištrūko iš jų kontrolės ir norėtų pasaulį paversti mūšio lauku, kuriant islamistinį Mordorą - apie tai mūsų šiknagalviai politikai, zaunydami apie lietuvių karių "pareigą" velniai-žino-kur-pasaulio-žemėlapyje gėdingai nutyli. dabar gi tie patys amerikėnai nesugeba su juo susidorot, tad bando savo nusikaltimus perkelt ir ant svetimų pečių. o dėl Afganistano įvykių - siūlyčiau truputėlį pasidomėt, kas gi ten vyko po 1985 metų, kas tie talibai, kas tie modžahedai, ir kaip ta košė ten verda ir virs dar ilgai-ilgai. nes kai NATO remia ir bando sutaikyti tarpusavyje besiniaujančius sukilėlių klanus, musulmoniškasis pasaulis remia talibus. ir, bijau, žaidimo pabaiga aiški. bent jau man
dar kartą aiškinu nesupratusiems mano pažiūrų - vyrai, tarnaujantys Afganistane yra SAVANORIAI pagal kontraktą (nevadinu jų samdiniais, nes jie oficialiai tarnauja po Lietuvos vėliava), ir jie puikiai žino, kad ten ne vaikų darželis, o tiesiog ypatingai padidinto pavojaus darbo vieta. nematau tame buvime jokio kario pareigos Lietuvai-Tėvynei atlikimo, nes amerikėnai, begaudydami savo kūrinį Ben Ladeną, įsikišo į įvykius Afganistane, įvėlė į tai NATO ir dabar mūsų vyrai turi atidirbinėti svetimų politikierių klaidas pagal mūsų pačių įsipareigojimus.
o dėl "kad ir kur tos šalies įsakymai nuvestų" - 1939 metais Hitlerio įsakymai nuvedė Vokietijos karius toli-toli... nes šiaip karas buvo pradėtas neva dėl to, kad tipo lenkai užpuolė vokiečių radijo stotį Glivicose. tad vokiečių kariai tiesiog gynė Vokietiją nuo sužvėrėjusios Lenkijos...

Šiokia tokia analogiją į Tolkino pasaulį: Paskutiniojo Aljanso armijoje buvo žmonės, elfai, net hobitai. Ar jie gynė savo tėvynę kovodami Mordore? tiesmukiškai - ne, tačiau realybėje - taip.

analogija - nekorektiška - jie ėjo kovoti ir mirti į Mordorą, nes priešingu atveju Mordoras labai greitai būtų atėjęs pas juos. Afganistano atveju talibai nesiruošė pasaulio užkariavimui, jie buvo tik priglobę Ben Ladeną kaip religijos brolį ir savo buvusį bendražygį. dabar gi kaištis iš islamo granatos ištrauktas, belieka atleist fiksatorių. va tada (neduokdie) mūsų vyrų prireiks Lietuvoje, kur jie ir atliks kario pareigą Tėvyne.
pabaigai - prieš kalbant apie pareigos atlikimą, visada reikia pasiklausti savęs: "pareigą KAM?" ir tik tikrai žinant, apie kokią pareigą kalbama - ją atlikti. nes karys nėra bemintis robotas-žudikas.

grumlinas rašė:kai kurie žmonės sugeba suvesti lementarias gijas, tik jų nuomone reikėtų mažiau naudoti politikierių tauškalų apie kario pareigą, nes kitaip gresia paties termino devalvacija - kas iš esančių forume dar rašo žodį Nepriklausomybė iš didžiosios raidės?.

Devalvacija šiuo atveju - ne mano problema, kaip ir Nepriklausomybės ar kario pareigos samprata. Neteisingas giju suvedinejimas, lyginnat sovietinę okupaciją ir dabartinę padėtį prideva prie klaidingų išvadų.

taip, kario pareiga - ginti Tėvynę, kai jam už nugaros - artimieji ir šeima. visa kita - politikierių įspareigojimų atidirbimas. apie "internacionalinės pareigos" vykdymą aš girdėjau nuo 1978 gruodžio iki pat 1985 pavasario, pažinojau žmonių, praėjusių tą vyksmą, tad manęs šitie tauškalai nebeveikia.

Kaip jau sakiau, nekorektiška yra lyginti sovietų invaziją ir dabartinių ISAF pajėgų darbą. Skirtumai, visu pirma yra fundamentalūs. Jei mes dedam lygybės ženklą tarp Vakarų valstybių, jų principinių vertybių ir SSRS, tai ši diskusija visai nepakeliui (tiksliau pakeliui į Orodruino žiotis). Invazijos į Afganistaną priežąstys, jų sankcionavimas JTO, kovinių ir civilinių veiksmų vedimas 1978 ir 2001 gerokai skirasi. Tauškalai tauškalais tačiau atvėrus akis ir pamačius skirtumus, reikėtų pažvelgti į kitas esmines detales, kurias, tamsta, IMO interpretuojate kiek klaidingai.

tai, kad Afganistane mūsų vyrai, rizikuodami gyvybėmis, dirba jiems pavestą darbą, ir dirbą jį gerai - žinau, nereikia propagandos. o kalbėti apie "afganų interesus" ir apie jų gynimą - apie tai pasakojo ir tiems mūsų lietuviams vaikinams, kurie su raudonomis žvaigždutėmis ant piločių krito nuo rankos tų pačių sukilėlių, kurie šiandien patapo valdžia.

stop! Tiesos ir absurdo/melo kokteilis.Tai, ką sovietiniai politrūkai, zampolitai pasakojo 18mečiams jaunuoliams, prievarta paimtiems į šlovingąją tarnybą iš esmės skiriasi nuo informacijos pateikimo bei situacijos šiandieną. O tai, jog dalis buvusių sukilėlių, madžochedų tapo šiandieninės Afganistano valdžios atstovais tik parodo, jog valdžia atiduodama į afganų rankas, o ne į komunistinių statytinių.

taip, mes kaip valstybė turime tarptautinių įsipareigojimų. tik derėtų suvokti, jog dažniausiai tie įsipareigojimai tėra kažkieno klaidų taisymas - kaip kad amerikėnai savo pačių rankomis sukūrė Sauroną-Ben Ladeną,
kuris ištrūko iš jų kontrolės ir norėtų pasaulį paversti mūšio lauku, kuriant islamistinį Mordorą

vėlgi tas pats kokteilis bei trūkstama jungtis tarp elementarių gijų. Visų pirma, Saurona-Ben -Ladeną sukūrė jis pats, o mitą, apie tai, jog jį sukūrė amerikiečiai, jog čia CŽV darbai ir pan palikime konsporacinių teorijų mėgėjams - iki kokio absurdo ir paranojos tik žmonės nenusileidžia.. Ben Ladenas kilo iš pasiturinčios šeimos, aplink save būrė arabų fanatikus ir dar praeitame dešimtmetyje amerikiečiams tapo rakštimi. Talibano valdomą Afganistaną - islamistinį Mordorą vistik sukūrė talibai, o Ben Ladenas čia tik padėjėjas ir kurstytojas. Vėlgi, talibai atsirado gerokai po to, kai baigėsi JAV parama modžachedams ir atsirado jie susiklosčius aplinkybėms, savo tikėjimo bei radikalių tikinčiųjų dėka. Ne paslaptis, jog didžiausi talibų rėmėjai tada buvo vahabizmo valdomi arabai bei puštūnai - artimiausi savo radikaliu ekstremizmu. Kas dėl įsipareigojimų - Gore mes klaidų netaisome ir niekam netarnaujam - yra įsipareigojimai NATO, yra mūsų indėlis. Kokia forma tas indėlis - čia jau galimybių ir ambicijų klausimas.

- apie tai mūsų šiknagalviai politikai, zaunydami apie lietuvių karių "pareigą" velniai-žino-kur-pasaulio-žemėlapyje gėdingai nutyli.

apie mūsų politikus geriau nešnekėkim. Didžioji jų dalis, pradedant marginalais, kruie JAU bando prieš rinkimus išnaudoti šią tragišką situaciją, baigiant pačiu ministru ar premjeru, visos padėties kompleksiškumo Afganistane bei tarptautinėse misijose ar tarpt įsipareigojimuose nelabai suvokia, o jei kas suvokia, tai visuomenei nėra linkę dorai paaiškinti (arba nemoka elementariai). Tai yra bėda, kita vertus, pats matai, jog mūsų veršių visuomenei tai nelabai ir rūpi.

dabar gi tie patys amerikėnai nesugeba su juo susidorot, tad bando savo nusikaltimus perkelt ir ant svetimų pečių.

Stop.

Kokius nusikaltimus ir ant kieno pečių? kiek pamenu 9/11 organizatorius išduoti talibai turėjo pakankamai laiko, o dar kiek pamenu NATO pritaikė 5 -ąjį straipsnį pati, bendru ir vieningu sutarimu. ISAF misija sakncionuota JTO ST, tuo tarpu kas dėl pečių, tai JAV sudaro ISAF ir OEF didžiąją masės dalį, ką jau kalbėti apie finansus. Tad apie ką kalba čia?

o dėl Afganistano įvykių - siūlyčiau truputėlį pasidomėt, kas gi ten vyko po 1985 metų, kas tie talibai, kas tie modžahedai, ir kaip ta košė ten verda ir virs dar ilgai-ilgai.

Ačiū, pasidomėjau, apie tai rašiau kursiniame. Siūlau jums irgi pasidomėti, kas vistiktais yra tie talibai, iš kur, kodėl ir kada jie atsirado. Ir kas prieš juos iki 2001 metų kovojo.

nes kai NATO remia ir bando sutaikyti tarpusavyje besiniaujančius sukilėlių klanus, musulmoniškasis pasaulis remia talibus. ir, bijau, žaidimo pabaiga aiški. bent jau man

žaidimo pabaiga tamstai gal ir aiški, bet dėl klaidingų išvadų. Visu pirma, klanų ir genčių sistemą paimti ir sutaikyti nėra taip paprasta, kaip ir priversti paklūsti vietinius vadukus. Antra vertus, tai turi būti ne tiek NATO, kiek centrinės Afganistano valdžios darbas, kuri šiuo metu yra silpna. ISAF (iššifruokite raides) tik padeda, užtikrina saugumą, bet ne jų darbas ir ne prievarta vienyti žmones. Kas dėl "musulmoniško pasaulio remiančio talibus", tai siūlau atmerkti akis - su talibais visus santykius nutraukė visos (3) valstybės, turėjusios kontaktus iki 2001. Pagrindinė problema išlieka Pakistanas ir jo nevaldoma genčių teritorija pasienyje. Ten radikalių puštūnų kalvė, ten talibų irštvos. tačiau šią teritorijos dalį vadinti visu musulmonišku pasauliu švelniai tariant skamboka..Daugeliui musulmonų rėžimų, ypač sekuliarių, talibaniškas radikalizmas yra pavojingas savo ideologija ir forma. Net tai pačiai SA. nepaisant to, vienetai ar grupės musulmonų pasaulyje karštai ar slaptai remia talibus.

dar kartą aiškinu nesupratusiems mano pažiūrų - vyrai, tarnaujantys Afganistane yra SAVANORIAI pagal kontraktą (nevadinu jų samdiniais, nes jie oficialiai tarnauja po Lietuvos vėliava), ir jie puikiai žino, kad ten ne vaikų darželis, o tiesiog ypatingai padidinto pavojaus darbo vieta. nematau tame buvime jokio kario pareigos Lietuvai-Tėvynei atlikimo

Fundamentalus FAIL. O jei kariai būtų prievarta siunčiami, kaip SSRS laikais, tai jie atliktų pareigą???Įdomi, švelniai tariant, pareigos samprata...Nesvarbu, ką kariai žino, ko nežino apie padėti ten, tačiau tarnyba LK visų pirma yra pareiga. Tarnaudamas liktiniu ar KASP pasirašai kontraktą. Lietuvos valstybės įsipareigojimas yra išlaikyti PAG ir SOP misijas Afganistane. Įsipareigojimus tiesiogiai vykdo Kariuomenė. Misijai formuojama karių grupė, dažnai pagrindą sudaro vieno ar kito bataliono kariai. Niekas prievarta neverčia. Pasakoma taip: PAG- 8 dalyvaus mūsų batalionas, aš tikiuosi, jog bus norinčių. Tai nereiškia, jog nenorintys neatlieka pareigos Lietuvai. Misija tiesiog suteikia daugiau galimybių karjerai, finansinei padėčiai, kovinei patirčiai įgyti. Vienų pareiga lieka Lietuvoje, kitų pareiga - misijoje. Pareiga saugoti Lietuvos valstybę, jos interesus, jos piliečius. Jei Lietuvos įsipareigojimas ir interesas yra Afganistane, jie tą pareigą atliks būtent Afganistane. Kažkas turi ją atlikti, o tai, jog tokia forma turi privalumų, dėl ko eina savanorišku principu - nuo to tik geriau. JAV arba D. Britanijoje, kur yra profesionalios kariuomenės, duodamas įsakymas daliniui pasiruošti misijai, usikrauti šmutkes ir vykti. Nori tu to ar nenori, bet jei pasirašei kontraktą su kariuomene - vyksi.

, nes amerikėnai, begaudydami savo kūrinį Ben Ladeną, įsikišo į įvykius Afganistane, įvėlė į tai NATO ir dabar mūsų vyrai turi atidirbinėti svetimų politikierių klaidas pagal mūsų pačių įsipareigojimus.

čia jau nesikartosiu.

o dėl "kad ir kur tos šalies įsakymai nuvestų" - 1939 metais Hitlerio įsakymai nuvedė Vokietijos karius toli-toli... nes šiaip karas buvo pradėtas neva dėl to, kad tipo lenkai užpuolė vokiečių radijo stotį Glivicose. tad vokiečių kariai tiesiog gynė Vokietiją nuo sužvėrėjusios Lenkijos...

Na, Lietuvos valdžią lyginti su Hitlerio būtų kiek per drąsu, sakyč..Kita vertus, Taip, kariai atliks pareigą net ir vietiniam Hitleriui įsakinėjant, (nebent jį nuverstų)tokia yra kario pareiga - paklūsti vyresnybei. Kodėl manai vokiečių generolai tiek ilgai kentė tą pamišėlį? Nes jis buvo valdžia, o karys paklūsta valdžiai. tuo tarpu šiuo atveju valstybės užsienio politiką formuoja ne kariuomenė, o politikai, ir jie nėra Adofai, tiesiog nesugeba dorai paaiškinti kas ir kodėl.

analogija - nekorektiška - jie ėjo kovoti ir mirti į Mordorą, nes priešingu atveju Mordoras labai greitai būtų atėjęs pas juos.

Musulmoniškojo ekstremizmo nazgūlai, remiami, globojami, mokomi, finansuojami Talibano į Vakarų pasaulį JAU atėjo pirmi su 9/11, 7/7, Madridu ir begale kitų, laimei, nesėkmingai pasibaigusių išpuolių.

pabaigai - prieš kalbant apie pareigos atlikimą, visada reikia pasiklausti savęs: "pareigą KAM?" ir tik tikrai žinant, apie kokią pareigą kalbama - ją atlikti. nes karys nėra bemintis robotas-žudikas.

karys nėra bemintis robotas žudikas, tačiau jis ir nėra filosofas, kvestionuojantis aukštesnės instacijos sprendimus ar įsakymus. Pareiga atliekama Lietuvai, o jau politikų reikalas kur ir kaip jie panaudos kariuomenę atlikti pareigos.

2 Alatar
įdomiai samprotauji, kai kurios mintys netgi priimtinos, tačiau iš esmės mūsų pozicijos tebelieka skirtingos - nei tu manęs įtikinsi, nei aš tavęs, kur ta kario pareiga prasideda ir kur baigiasi.
nors, įtariu, galime dar argumentuotIS ne vieną kartą bet tiek jau to, nebekankinkim forumo jaunimėlio, susirinkusio apsvarstyt esminio XXI amžiaus įvykio - Evrovizijos rezultatų ir kažkokios ten Bilanos - savo nuobodžiais samprotavimais po tris ekranus apie atgimstantį Mordorą ir bandymus išmokyti orkus valgyti šakute ir peiliu
malonu buvo padiskutuot - serious

Grumlinai, taip paprastai neišsisuksi - čia Alataro profesinė sritis, o kai jis pradeda diskutuoti apie tai, kas įdomu...

Jei rimtai: manęs visiškai nedomina dauguma čia iškeltų politinių peripetijų, todėl negaliu įsijungti į diskusiją, tačiau norėčiau master Alataro šio to paklausti, kaip reikalo specialisto.

karys nėra bemintis robotas žudikas, tačiau jis ir nėra filosofas, kvestionuojantis aukštesnės instacijos sprendimus ar įsakymus. Pareiga atliekama Lietuvai, o jau politikų reikalas kur ir kaip jie panaudos kariuomenę atlikti pareigos.

Kaip manai, kiek čia skiriasi kario-eilinio ir kario-karininko pozicija, mąstymas etc? Vienam aukštesnė instancija yra viena, kitam - visai kas kita. Juk didžiausią įtaką žmogui daro tas, kas tiesiogiai valdo jo gyvenimą, t.y. kariuomenės atveju - duoda įsakymus.

Starlin rašė:Grumlinai, taip paprastai neišsisuksi - čia Alataro profesinė sritis, o kai jis pradeda diskutuoti apie tai, kas įdomu...

aš neišsisukinėju ir galiu ginčytis iki sąmonės netekimo, tačiau šiuo konkrečiu atveju mūsų pozicijos radikaliai skiriasi - aš manau, kad karys atlieka pareigą Tėvynei, ją gindamas tiesiogiai, o visi šiti žygiai į Afganistanus bei Irakus tėra tarptautinės prievolės (aka lažo) atidirbimas. IMHO tiesiog reikėtų nepainioti kario pareigos Tėvynei su tarnybine pareigybe.
o dėl Afganistano - dar XIXa. britai apturėjo keletą karinių avantiūrų Afganistane, po kurio jį paliko ramybėje. deja, XXa. iš pradžių viena supervalstybė, po to kita sumanė vėl lipti ant to paties grėblio, bandydami durtuvų pagalba išmokyti orkus valgyti šakute ir peiliu, kai vistik ko gero derėtų juos palikti ramybėje.
tai tiek trumpai - šis pranešimas nėra kvietimas tolimesnei diskusijai iki kraujo iš nosies
P.S. dėl "orkų mokymo valgyti šakute ir peiliu" - tai ne paniekinimas ar įžeidimas. tiesiog reikia suvokti, jog tai yra visiškai kita kultūra (ar netgi civilizacija), kuriai mes per prievartą bandome primesti savo vertybių skalę ir papročius. kurie jiems, galbūt, visiškai svetimi

Kagi, jei nenorim toliau veltis į diskusiją čia, visuomet yra AŽ bei gyvos arbatėlių arenos.. Todėl susilaikysiu ir Grumlinui nekontraargumentuosiu čia.

Kas dėl Star klausimo:

Kaip manai, kiek čia skiriasi kario-eilinio ir kario-karininko pozicija, mąstymas etc? Vienam aukštesnė instancija yra viena, kitam - visai kas kita. Juk didžiausią įtaką žmogui daro tas, kas tiesiogiai valdo jo gyvenimą, t.y. kariuomenės atveju - duoda įsakymus.

teoriškai, kaip žmonių - gali nesiskirti. Mąstyti kritiškai gali bet kas. Realiai, karininkas turi mąstyti ir mąsto daugiau, o potencialiai jo pažinimo ir bendro išprusimo ratas yra platesnis.

Tačiau dėl instancijų - gali privačiai, su draugais mąstyti ką nori, bet tarnyboje yra statutas, įsakymas, yra laipsniai, kuriems paklūsti. Visuomet bus aukštesnio rango karininkas ( "there's always a bigger fish", - Q. Gon Jinn)

Yra galimybė nepaklūsti neteisėtam įsakymui ir jo nevykdyti, karo tribunolas išsiaiškins reikalo esmę, tačiau visi filosofiniai pasvarstymai baigiasi ties įaskymu. Tiek eilinis, tiek puskarininkis ar karininkas turi aukštesnę vadovybę. Visa Kariuomenė paklūsta politinei valdžiai, o konkrečiau Prezidentui. Tad esant šiems laipteliams ir tau vilkint uniformą nuomonė nieko nepakeis.

O jei paprasčiau, eiliniai dažniausiai nemąsto Ne jų reikalas. Jie žinoma, žmonės vistik, gali galvoti ką nori, bet jiems svarbiau įvykdyti įsakymą, ir jie jį įvykdo,o jei reikia - pastovėti už savo kovos draugus, pastovi, kas iš esmės yra bene svarbiausia motyvuojanti jungtis kariuomenėje - eiliniai ir visi kiti paprastai kaunasi ne dėl pareigos ar tėvynės, kaip svarbiausio reikalo, bet visu pirma už save, savo kovos draugus, stengiasi jų neapvilti. Žodžiai "turiu akis nugaroje" įgauna faktiškai tiesioginę prasmę.

Karininkų užduotis - mąstyti kaip pateikti įsakymą savo kariams, priversti juos atlikti užduotį/is. Jei tu to neatliksi, kariuomenė suras kitą karininką kuris tai atliks.

smagiai skaitosi, bet ir po tiek rašliavos, tiksliau preliudijos į bala žino ką, tu, grumlinai, manęs neįtikinai, kad kario pareiga yra ŽŪTI (gi čia ne islamas, kai už kario mirtį laukia 72 nekaltos mergelės danguj...)
o juk nuo to viskas ir prasidėjo.

nassa rašė:<...>tu, grumlinai, manęs neįtikinai, kad kario pareiga yra ŽŪTI<...>

vis dar nerimsti? nu, nu... tada tau linkėjimai nuo didžiausių Viduržemės peštukų, kurie tikrai nebijojo žūti mūšyje

tai gal balsavimą surengiam?
arba aš paskambinsiu į krašto apsaugos ministeriją, prisistatysiu kaip forumo atstovė ryšiams su visuomene ir padėdim konkrečiai šiai, tarkim, diskusijai, taška

Alatar rašė:O jei paprasčiau, eiliniai dažniausiai nemąsto Ne jų reikalas.

]

Na tai... darbas Nes "pareiga" be "pareigos jausmo" yra niekas, o kiek vietos pareigos jausmui paliekama įsakymu valdomoje struktūroje? Nebent, aišku, kalbame apie stipriai indoktrinuotą armiją...

Na tai... darbas [roll eyes] Nes "pareiga" be "pareigos jausmo" yra niekas, o kiek vietos pareigos jausmui paliekama įsakymu valdomoje struktūroje? Nebent, aišku, kalbame apie stipriai indoktrinuotą armiją...

Nesakiau, jog eiliniai neturi pareigos jausmo, žinoma, jog turi, tačiau, kaip čia pasakius..yra prioritetai ir jų suderinamumas/ryšys tokiose staigiose ir adrenalino kupinose situacijose, kaip mūšis. Pareigos jausmas tėvynei, vadui, batalionui, vėliavai - visa tai yra ir išlieka visuomet. Kita sudėtinė dalis yra tas darbas/užduotis, ką reikia atlikti ir trečias, turintis tiesioginį ryšį su abiem pirmais - bendrumo jausmas kovoje, kai draugas stovi už draugą, nepalieka vieno nelaimėje, kai baimę nugali stipresi jausmai, ką vėliau kiti žmonės įvardija herojizmu. Pareigos jausmas itin svarbus, bet tam tikra prasme net ir skiepijamas paliekamas kiekvienam individui apsispręsti.

nassa rašė:tai gal balsavimą surengiam?
arba aš paskambinsiu į krašto apsaugos ministeriją, prisistatysiu kaip forumo atstovė ryšiams su visuomene ir padėdim konkrečiai šiai, tarkim, diskusijai, taška

oj vei..

sulauksi greičiau jau nemalonumų - ką atsovaujat, koks sakėt vardas? O adresas? mhm...tai ką jūs konkrečiai veikiat ir kodėl norit žinoti? ne ne, nepadėkit ragelio, mes jums dar perskambinsim..APLANKYSIME JUS, jei reikės..

Alatar rašė:Nesakiau, jog eiliniai neturi pareigos jausmo, žinoma, jog turi, tačiau, kaip čia pasakius..yra prioritetai ir jų suderinamumas/ryšys tokiose staigiose ir adrenalino kupinose situacijose, kaip mūšis. Pareigos jausmas tėvynei, vadui, batalionui, vėliavai - visa tai yra ir išlieka visuomet. Kita sudėtinė dalis yra tas darbas/užduotis, ką reikia atlikti ir trečias, turintis tiesioginį ryšį su abiem pirmais - bendrumo jausmas kovoje, kai draugas stovi už draugą, nepalieka vieno nelaimėje, kai baimę nugali stipresi jausmai, ką vėliau kiti žmonės įvardija herojizmu.

O ar gali laiduoti už kiekvieną kiekvienos pasaulio armijos eilinį? Juk ne. Aišku, į Afganistaną bet ko nesiunčia, bet juk visada būna kokia nors didelė pilka masė, kuriai dzin - gyvena sau ir tiek.

Aš čia tik spėlioju...

Alatar rašė:

Na tai... darbas [roll eyes] Nes "pareiga" be "pareigos jausmo" yra niekas, o kiek vietos pareigos jausmui paliekama įsakymu valdomoje struktūroje? Nebent, aišku, kalbame apie stipriai indoktrinuotą armiją...

Nesakiau, jog eiliniai neturi pareigos jausmo, žinoma, jog turi, tačiau, kaip čia pasakius..yra prioritetai ir jų suderinamumas/ryšys tokiose staigiose ir adrenalino kupinose situacijose, kaip mūšis. Pareigos jausmas tėvynei, vadui, batalionui, vėliavai - visa tai yra ir išlieka visuomet. Kita sudėtinė dalis yra tas darbas/užduotis, ką reikia atlikti ir trečias, turintis tiesioginį ryšį su abiem pirmais - bendrumo jausmas kovoje, kai draugas stovi už draugą, nepalieka vieno nelaimėje, kai baimę nugali stipresi jausmai, ką vėliau kiti žmonės įvardija herojizmu. Pareigos jausmas itin svarbus, bet tam tikra prasme net ir skiepijamas paliekamas kiekvienam individui apsispręsti.

O ar darbas nėra pareiga? Juk kareiviai vienaip ar antraip DIRBA, bet darbas kartu yra ir pareiga. Tos pačios valytojos - juk jos irgi atlieka pareigą, jaučia pareigos jausmą, bet dirba. Tad ar neatrodo, kad tai yra ir tas ir tas viename? Galima ginčytis ir ginčytis, bet abu atsakymai yra teisingi.

Starlin rašė: O ar gali laiduoti už kiekvieną kiekvienos pasaulio armijos eilinį? Juk ne. Aišku, į Afganistaną bet ko nesiunčia, bet juk visada būna kokia nors didelė pilka masė, kuriai dzin - gyvena sau ir tiek.
Aš čia tik spėlioju...

Žinoma, jog kalbant apie žmoniją, niekuomet negalima suabsoliutinti ir taikyti kiekvienam. Į Afganą norint patekti, dar reikia ir minimalius reikalavimus atitikti, psichologinį pasiruošimą praeiti. Niekas nesiųs tokių kurie apsiseilėje šypsosis: "noriu pašaudyti, noriu juos visus sušaudyti, labai noriu važiuot pašaudyti.."

O ar darbas nėra pareiga? Juk kareiviai vienaip ar antraip DIRBA, bet darbas kartu yra ir pareiga. Tos pačios valytojos - juk jos irgi atlieka pareigą, jaučia pareigos jausmą, bet dirba. Tad ar neatrodo, kad tai yra ir tas ir tas viename? Galima ginčytis ir ginčytis, bet abu atsakymai yra teisingi.

Darbas irgi yra pareiga, tačiau ne kiekvėno darbe prisiekiama valstybei, jos žmonėms ir vėliavai, pasižadama juos ginti iki mirties.