Na, aš irgi vienas iš stovyklėlės be alkoholio idėjos autorių, tad jaučiu pareigą šį bei tą pridurti ir nuo savęs. Visų pirma, kiek pamenu, pirmasis „valančininkų“ pokalbis įvyko kažkada apie vasario mėnesį, ir jo metu tikrai nebuvo minimi kokie nors konkretūs nikai ar vartojamos tokios frazės, kaip „jei nieko nedarysim, tolkinizmas paskęs alkoholio liūne”. Keliems žmonėms tiesiog pasirodė, jog verta susiburti ir pasidalinti mintimis, kaip būtų galima išvengti didesnio alkoholio vartojimo programų metu (buvo prisiminti paskutiniai dveji naujamečiai ir dar šiek tiek antroji stovykla, kurioje, kaip supratau, daugiau problemų kilo dėl „saulės vaikų“, o ne forumiečių). Tarėmės uždarame rate, nes nemanėm, jog buvo reikalas tą daryti viešai - norėjom ką nors sugalvoti, o ne pasinerti į diskusijas apie alkoholio vartojimą renginių metu. Asmeniškai manau, jog visai suprantu gurkšnojančius alų, vyną ar kokių nors žolelių trauktines, tiesiog tai yra malonus atsipalaidavimo būdas, po kurio vakaras tampa linksmesnis. Bet kokiu atveju, jei tokioje kompanijoje lieka negeriančiųjų, tas padidėjęs linksmumas juos paliečia kur kas menkiau ir jie arba prisitaiko arba susigalvoja kokią nors individualesnę veiklą. Nematau nieko blogo prisitaikyti, kartais tam net nereikia jokių pastangų, tačiau jei žmonės nueina veikti ką nors kitką - netolerancija su tuo visiškai nesusijusi

.
Lyginant pirmąją stovyklą ar bet kokį žygį su dabartinėmis stovyklomis ir paskutiniais dvejais naujamečiais, juose bendravimas iš tiesų skyrėsi. Nors ir vartojamas nedideliais kiekiais, alkoholis žmones suburia į ratelius, kuriuose pradedamas kurti… nežinau, kaip kitaip išsireikšti…”fun”. Ir tam linksmumui tolkinizmas lieka tik kaip prielaida, o ne pagrindinė tema. Čia tikrai nieko blogo, nes programa pasibaigusi, žmonės tiesiog linksmai bendrauja, ilsisi emociškai. Visgi tokių renginių ta vakarinė dalis ir suprantama kaip dienos vinis, visi jos laukia, jai ruošiasi ir pan. Kas kita buvo per pirmąją stovyklą – prie vakarinio laužo netrūko meninės tylos, mažai buvo juokaujama, tačiau pats bendravimas buvo idėjinis: kalbėjomės apie Tolkiną, dainavom, netingėjom šokti „nelinksmų“ liaudies šokių, deginom blukį, klausėmės prie žvakių skaitomos “Bereno ir Lūtienos” sakmės ir pan. Taip, per skaitymą daug kas užmigo, nebuvo šėlionių ir t.t., tačiau man asmeniškai patiko, labai patiko, ir, kaip suprantu, ne man vienam. Kas įsižeidžia dėl rudeninės stovyklėlės pasiūlymo su parašte “be alkoholio”, visiškai neįsijaučia į pačio pasiūlymo esmę. Gerai, kai būna linksma, bet kartais norisi su bendrabepročiais prisiminti ir senąsias meninės tylos minutėles, tą senąjį idėjiškumą. Kai nėra alkoholio, žmonėms tiesiog neužtenka sėdėti ratelyje ir būti linksmiems, jie priverčiami šiek tiek daugiau mąstyti. Ir tokioje atmosferoje atsiranda tikrai didesnė tikimybė, jog kažkas pasiūlys sužaisti mįslių viktoriną ar pasisiūlys pasekti kelis kartus visų jau girdėtą sakmę apie Tuorą.
Man visad patiko tolkinistai dėl savo sugebėjimo mokėti linksmintis negeriant. Kad dabar alkoholio naudojama šiek tiek daugiau gal ir nėra asmeninių svajonių išsipildymas, tačiau man tikrai patinka dalyvauti visuose susitikimuose ir renginiuose. Planuojama stovyklėlė būtų tiesiog trumpas sugrįžimas į senesnius laikus. O smuklės idėjai mes nenusižengsim - bus pridaryta daug giros ir ji bus pilstoma jei ir ne pintomis, tai bent bokalais tikrai

Nuoširdžiai kviečiame visus prisijungti, nebus jokių organizatorių, bus tiesiog senų gerų laikų prisiminimas!
"Few now remember them ... yet still some go wandering, sons of forgotten kings walking in loneliness, guarding from evil things folk that are heedless."