Žinutė #1
PENKTA PAMOKA
Veiksmažodis: esamasis laikas
Veiksmažodis
Kvenjoje veiksmažodžius galima skirti į dvi pagrindines grupes:
A-šakniniai, nes jie baigiasi balse –a, kuri gali būti prie pirminės šaknies pridėtose galūnėse:
Šaknies balsė
Pirminiuose žodžiuose šaknies balsę surasti lengva, nes ji tėra viena visame žodyje: mel- šaknies balsė yra e.
A-šakniniuose raidė a, kuria baigiasi žodis, nesiskaito, nes yra pridėta prie šaknies. Paprastai šaknies balsė bus pirmoji balsė, pavyzdžiui, žodyje pusta- “sustoti” – raidė u.
Esamasis laikas
Esamasis laikas – tiksliau jį būtų vadinti esamuoju tęstiniu – nurodo veiksmą, kuris vyksta kalbėjimo momentu (kaip anglų k. present continuous). Lietuvių kalboje tęstinis nuo paprasto laiko nesiskiria (tiksliau, tęstinio išvis nėra), tačiau mokantiems anglų kalbą viskas turėtų būti aišku.
Esamasis laikas sudaromas taip:
Pirminiai veiksmažodžiai
1) Šaknies balsė pailginama (rašant tai nurodoma akcento ženkliuku) ir 2) pridedama galūnė –a.
Pavyzdžiai:
mat- -> máta
sil- -> síla
A-šakniniai
1) Šaknies balsė pailginama ir 2) galūninė a pakeičiama į ëa.
Pavyzdžiai:
mapa- -> mápëa
lala- -> lálëa
Dėmesio! Būkite atsargūs, nes šaknies balsė ilginama ne visuomet. Kvenjos fonetinės taisyklės draudžia ilgai balsei (tokiai su akcentu) atsidurti prieš du priebalsius. Jei iš pirmos pamokos pamenate, kas yra ilgas skiemuo (balsė, po kurios seka du priebalsiai; ilga balsė; dvibalsis), tai būtent tokiame balsės ir nereikia ilginti. Pavyzdžiui:
tulta- -> tultëa (po u seka lt)
calya- -> calyëa (nepamirškite, kad y – irgi priebalsė)
auta- -> autëa
Skaičiaus derinimas
Kai veiksmą atlieka daugiau nei vienas veikėjas, veiksmažodis turi įgyti daugiskaitą. Ji sudaroma paprastai – pridedant –r. Pavyzdžiui:
i elda lálëa – “elfas juokiasi”
i eldar lálëar – “elfai juokiasi”
i aran ar i tári mátar – “karalius ir karalienė valgo”
BET:
i aran máta massa ar apsa – “karalius valgo duoną ir mėsą” (karalius yra vienas, nesvarbu, kad valgis susideda iš dviejų komponentų)
Veiksmažodis: esamasis laikas
Veiksmažodis
Kvenjoje veiksmažodžius galima skirti į dvi pagrindines grupes:
A-šakniniai, nes jie baigiasi balse –a, kuri gali būti prie pirminės šaknies pridėtose galūnėse:
- calya- “apšviesti” (šaknis KAL)
tulta- “pakviesti” (šaknis TUL)
harna- “sužeisti” (šaknis HAR)
mapa- “sučiupti” (šaknis MAP)
- tul- “ateiti” (atkreipkite dėmesį, ši šaknis yra ir žodyje “tulta-“)
mel- “mylėti”
Šaknies balsė
Pirminiuose žodžiuose šaknies balsę surasti lengva, nes ji tėra viena visame žodyje: mel- šaknies balsė yra e.
A-šakniniuose raidė a, kuria baigiasi žodis, nesiskaito, nes yra pridėta prie šaknies. Paprastai šaknies balsė bus pirmoji balsė, pavyzdžiui, žodyje pusta- “sustoti” – raidė u.
Esamasis laikas
Esamasis laikas – tiksliau jį būtų vadinti esamuoju tęstiniu – nurodo veiksmą, kuris vyksta kalbėjimo momentu (kaip anglų k. present continuous). Lietuvių kalboje tęstinis nuo paprasto laiko nesiskiria (tiksliau, tęstinio išvis nėra), tačiau mokantiems anglų kalbą viskas turėtų būti aišku.
Esamasis laikas sudaromas taip:
Pirminiai veiksmažodžiai
1) Šaknies balsė pailginama (rašant tai nurodoma akcento ženkliuku) ir 2) pridedama galūnė –a.
Pavyzdžiai:
mat- -> máta
sil- -> síla
A-šakniniai
1) Šaknies balsė pailginama ir 2) galūninė a pakeičiama į ëa.
Pavyzdžiai:
mapa- -> mápëa
lala- -> lálëa
Dėmesio! Būkite atsargūs, nes šaknies balsė ilginama ne visuomet. Kvenjos fonetinės taisyklės draudžia ilgai balsei (tokiai su akcentu) atsidurti prieš du priebalsius. Jei iš pirmos pamokos pamenate, kas yra ilgas skiemuo (balsė, po kurios seka du priebalsiai; ilga balsė; dvibalsis), tai būtent tokiame balsės ir nereikia ilginti. Pavyzdžiui:
tulta- -> tultëa (po u seka lt)
calya- -> calyëa (nepamirškite, kad y – irgi priebalsė)
auta- -> autëa
Skaičiaus derinimas
Kai veiksmą atlieka daugiau nei vienas veikėjas, veiksmažodis turi įgyti daugiskaitą. Ji sudaroma paprastai – pridedant –r. Pavyzdžiui:
i elda lálëa – “elfas juokiasi”
i eldar lálëar – “elfai juokiasi”
i aran ar i tári mátar – “karalius ir karalienė valgo”
BET:
i aran máta massa ar apsa – “karalius valgo duoną ir mėsą” (karalius yra vienas, nesvarbu, kad valgis susideda iš dviejų komponentų)
