Filmas "Po Gluosniu"

Ačiū. Gavau .m2p ir .ac3. Deja, .m2p Pinnacle supranta tik vos geriau už .vob (randa nebe vieną sceną, o dvi ), o Ulead VS laiką supainioja lygiai taip, kaip .vob (mano, kad įrašas trunka tiek, kiek truko kuri nors scena, tačiau laiko juostelėje gali pasirinkti praktiškai bet kurią viso įrašo vietą; po to paspaudus Play, pagros tik atitinkamą sceną - bet toks rinkimasis labai painus). Beje, gabalioką .vob paverčiau į mpeg2 - tada abi programos visas sceneles suvokia nuosekliai, parodo viso įrašo trukmę ir t.t. Tik suprantama, kad kokybė baisėja, o jos ir taip mažai buvo.

Hey, people and others - kas per Naujuosius bus smuklininkas? Labai tiktų Zae, bet ar judu ketinat būti?

***
ATS. žemiau esančiai žinutei:
Iš viso vietos yra 60 GB... Ulead VS 8.

Kelintas Ulead'as? Gal aš ka naujesnio galėsiu pasiulyt... Šiaip galima daryt reencode i "huffyuv", tai yra losslesss kodekas, bet aš nežinau kaip pas Tave su vieta. Gamintojas deklaruoja 4:1 kompresija. T.y. viena valanda video ~25gb...

Pardon, su ankstesniąja schema tikrinti ir derint dabar neturiu kada, tai apytiksliai surašau, kokius scenarijaus "griaučius" vakar numatėme.

1. Romenwen ateina. Visi sunerimę. Nei iš šio, nei iš to atsiranda arbatinukas, ir kiti priversti paaiškinti Romenwen, kad vyksta kažkas keisto, ir arbatinukas tame dalyvauja... Nusprendžiama eiti į virtuvę.
2. Virtuvė. Aiquen dingsta, kelią į ten, kur ji dingo, užtveria šakos. Buteliai. Romenwen išeina. Exon nespėja paskui ją, daužo duris, bet pajunta, kad už nugaros kažkas stovi ir sukasi pažiūrėti.
3. Diineth ir Elfhild smuklės kambary. Gėrimo varžybos iš nuobodulio (?) Diineth ant galvos nukrinta knyga. Knygoje perskaitoma apie gluosnius ir mažuosius žiedus. Kadangi knyga nukrito iš viršaus (nuo aukšto, ten yra liukas ir kopėčios, kur filmuosim), nusprendžiama eiti pasižiūrėti. Diineth ir Elfhild kopia kopėčiomis.
4. Aiquen epizodas, kuriame ji susipažįsta su Gluosniu ir pamato žiedą.
5. Romenwen tunelyje. Pamato Ost-in-Edhil epizodą (čia žiūrovui paaiškinama dar daugiau apie žiedus medžiams...).
6.Grįžtama prie Exon. Apsisukusi ji pamato jos tykančią pabaisą. Kova. Kovai nesibaigus, Exon parieda po stalu ir kažkaip nukrenta į tą patį smuklės kambarį, tik atvirkščią. Susitinka smuklininką, jie pasišneka. Į tą patį kambarį pakliūva Diineth su Elfhild. Pradedama rašyti Knyga.
7. Aiquen susiduria su dilema: tampa aišku, kad jai reikės pasirinkti, ir nuo jos pasirinkimo priklausys istorijos baigtis. Duodama užuomina, kad pasirinkti padės prisiminimas iš praeities.
8. Romenwen tunelyje. Ji mato epizodą iš Aiquen praeities ir į jį įsikiša. Epizodas baigiasi orko nužudymu.
9. Atvirkščias kambarys. Knygoje diktuojami paskutiniai žodžiai - istorijos moralas. Smuklininkas paskelbia, kad išmušė pasirinkimo valanda. Smuklė ima griūti.
10. Aiquen - lemiamas momentas. Ji pasirenka - atsisako žiedo. Aiquen klejonės: Valinoro laukai, Mamytė, už kadro kompanijos balsai "Mes ją prarandam", Mamytė "Tau dar ne laikas".
11. Aiquen atsipeikėja griuvėsiuose. Niūri nuotaika. Aiškinamasi, kur realybė, o kur - ne. Pastebima, kad nėra Romenwen.
12. Romenwen tunelyje. Kodavimas-dekodavimas. Pasirinkimas tarp dviejų: ar gelbėti brolį, kurio žūtį ji regi, ar grįžti prie kompanijos, kuri neatsispyrė pagundai pasiimti arbatinuką. Nusprendžia grįžti.
13. Miško takelyje išdygsta Romenwen.
PABAIGA

----

Mano pradžios vizija trumpai:

Titrai.
Girdime žingsnius (jei žiema - per sniegą).
Pasibaigus titrams: stovime priešais smuklę. Jos prieangyje - Aiquen. Suprantame, kad žiūrime Romenwen akimis, bet dabar ji parodoma iš šono. Aiquen įtariai nužvelgia atėjūnę.
Romenwen eina į smuklės vidų. Čia visi irgi gan įtarūs - aišku, kad kažkas čia nutiko. Vyksta kažkokie pokalbiai, per kuriuos susipažįstama, išsiaiškinama, kad nėra smuklininko (- Smuklininke, alaus! - Jo nėra. - Ko, alaus? - Ne, smuklininko...). Iš lauko vidun grįžta Aiquen ir suklinka: anksčiau ant plytos nestovėjo arbatinukas, o dabar iš kažkur atsirado... Kompanija Romenwen turi paaiškinti, kad arbatinukas Aiquen buvo jau anksčiau išgąsdinęs.
Aiquen nusprendžia, kad daugiau taip nebegalima: reikia eiti tyrinėti virtuvės. Kompanija pasidalina į dvi dalis.

Apmėčiau pirmojo epizodo scenarijų. Trumpinti galima, nors manau, kad butent šis įvadinis pašnekesis yra nebloga proga "pristatyti" visus veikėjus. Redaguoti būtina, ypač savo replikas, nerašysiu gi aš, pvz., už Starlin aukštuoju "štiliumi". Suderinkime bendrą pašnekesio eigą, o paskui šiuo pagrindų galima visokių replikų/bajerių/nesusipratimų prikišti. Ir tada jau surašysime tiksliai, su filmavimo planais, apmastysime būtiną rekvizitą, etc.
Santrumpos St Elf Ro Ex ir Aiq, tikiuosiu, klausimų nekelia .

<hr>
Už stalo sėdi St ir Elf, kampe snaudžia Ex. Užeina Ro.
Ro: Labas vakaras!
St ir Elf įtariai nužvelgia Ro ir sumurma kažkokius pasisveikinimus.
Ro: Smuklininke, alaus!
St: Nėra jo.
Ex pakelia galvą.
Ex: Alaus nėra?
St: Smuklininko nėra.
Ex: A… (užsnūsta vėl)
Ro apsižvalgo. Užeina Aiq, pamato arbatinuką ant plytos, suklykia.
Ro: Sakykite, gerbiamieji, kas čia nutiko?
St gestu pakviečia Ro atsisėsti. Ro ir Aiq sėda prie stalo.
St: Ogi žinokite, mielieji, kad 20 metų klajoju aš po šiuos kraštus, bet jokios smuklės čia mačiusi nesu…
Elf: Keista, aš per penkias minutes radau. Prie kelio juk ženklas buvo.
Ro: Taip, man pakeliui irgi buvo atsiųstas ženklas!
St: Aš ir sakau, esą čia kažkas neregėto! Juk ne veltui aš 20 metų…
Ex pakelia galvą.
Ex (pertraukia St): Karoče, sėdim mes smuklėje, geriam.
St (įsižeidusi) : Bendraujam!
Ex: Taip ir sakau…
Elf: Valgom.
Aiq: Dainuojam. (pradeda niūniuoti "Šalia kelio…" ar kažką pan.)
Ro: Ir kas buvo toliau?
Aiq nutraukia dainą ir atsigręžia į Ro.
Aiq: Vienžo, užsisėdėjome mes iki vėlumos. Kažkur po vidurnakčio užsimaniau aš arbatėlės ir pašaukiau smuklininką. Niekas neatsiliepė. Tada nuėjau tiesiai į virtuvę, o ten… (nutyla)
Ro: Kas?
Aiq (pabrežtinai, žemu balsu) : Arbatinukas!
Pauzė.
Ro: Bet… o kas čia tokio?
Kamera parodo plytą. Arbatinuko ten nebėr.
Aiq: Arbatinukas stovėjo ant viryklės, aš jį nuėmiau… ir galiu prisiekti, jis krustelėjo ir atsiduso lyg su palengvėjimu! Aš ir moviau iš ten. O dabar įėjau - žiū, o arbatinukas čia jau stovi. Gal jis užkeiktas? Gal jis mane PERSEKIOJA?!!
St: Dingęs smuklininkas, keistas arbatinukas - ir čia dar ne viskas. Po to mes pastebėjome, jog, nors dvyliką jau seniai išmušė, laikrodis vis dar rodo vidurnaktį.
Kamera parodo laikrodį.
Elf: O gal jį prisukti reikėtų? Maža kas, pamiršo šeimininkas?
Ex: Patsai tegu… s-suka.
Elf: Taip, o dar aš paskui radau tas taisykles!
Kamera rodo taisykles, Elf skaito ištrauką: " Po vidurnakčio draudžiama eiti į lauką bei į virtuvę ir patartina palikti pirmąjį aukštą bei eiti miegoti į kambarius, esančius dešinėje namo pusėje. Esant pilnačiai nakvoti tik kairiojoje pusėje."
Aiq: Vienžo, šitaip…
St (mąsliai) : O dar, ar tik neatrodo jums, jog šis gluosnis yra kažkuo nepaprastas…
Sugirgžda durys.Visi staiga atsisuka durų pusėn, Aiq su žvangesiu nuverčia nuo suolo arbatinuką. Kamera parodo arbatinuką.
Aiq: Viskas! Užkniso šitie monai! Kas eis su manimi patikrinti virtuvės?
Ex: Aš einu! Išsiaiškinkim, ką čia rezga šis nenaudėlis smuklininkas!
Ro: Galiu ir aš nueiti kartu, nes kamuoja mane neaiški nuojauta…
Aiq: Tai eime, nėr ko čia delsti…(išeina)

pataisiau.

Šaunu! Aš, beje, irgi vieną naktį pakūriau tą patį epizodą. Exon dialogai, kaip visada, geresni, bet vis tiek įdėsiu savo variantą. IMHO vis tiek per daug nusiminimalistint pirmajame epizode neišeis, nes jeigu jis bus per trumpas, tiesiog nebus kada atsirasti intrigai - prieš ją juk irgi turi būti kažkoks "įsivažiavimas". Na, nekreipkit per daug dėmesio į mano kliedesius, bet vis tiek juos įmetu.

[Titrai]

---

Tamsa. Girdime žingsnius (jei žiema - per sniegą).

[Tolkien Lietuva pristato]

[filmą]

[...pavadinimas toks ir toks...]

[vaidina]

[Indraja Elfhild
Exon Starlin]

[Aiquen Maja
Alatar Gilthoniel]

[Albertas ...(smuklininkas)]

[ir Gluosnis]

[bei Arbatinukas]

Žingsniai sustoja. Kadre pėdos iš viršaus. Keičiasi: kadre - namelis-smuklė. Prieangyje stovi Aiquen, įtarai žiūri į kamerą. Kamera pasisuka - matome, kad Roomenwen žiūri Aiquen pusėn. Lipa lapteliais, eina vidun į smuklę. Iš arčiau parodoma iškaba.

Smuklės vidus. Abipus stalo sėdi mergina su kasytėm ir mergina su gobtuvu, kampe miega rytietiškos išvaizdos mergina. Elfhild nesąmoninga sugniaužia rankoj peilį, įsitempia. Po nejaukios pauzės Diineth mandagiai parodo sėstis.

Diineth: Vėlyva keleivė esat, garbi tėvynaine.

Ro nejaukiai apsičiupinėja ir plaukais prisidengia smailą ausytę.

Ro: Ne savo noru, ne savo noru... (meta žvilgsnį į Elfhild su peiliu) []Atleiskite: Roomenwen[/i] (nusilenkia, švysteli maišelį ir pažadina Exon, ši pašoka, išsitraukusi kalaviją. Diineth mostu parodo padėti)

D: Diineth.
Ro: Elfiškas vardas?
D (nusišypso): Čia - Elfhild, rohanietė. Anoji - viešnia iš Harado, Exon.
Ro: O lauke?
Aiquen (ką tik įėjusi): Aiquen. (klesteli ant suolo. Paima traškutį, mostu pasiūlo Ro)
Ro: Eeee... Smuklininke, alaus!
(Pauzė)
Elfhild: Jo nėra.
Ro: Ko, alaus?
E: Ne. Smuklininko.

Aiquen garsiai suklykia. Kadre Aiquen, atšokusi nuo krosnelės. Drebėdama rodo į arbatinuką (prieš tai jo nebuvo - reikia tą anksčiau parodyti kitam kadre).
A: Jis, jis... Jis, ji-jiss...
E: Raminkis, brangioji, raminkis...
A: Jo čia nebuvo!!!
Ro (tyliai, Diineth): Jai viskas gerai?
Ex (nugirdusi, garsiai): Kompanija, tylos. Įtariu, kad teks naujokei šį tą paaiškinti.

Aiquen nustoja kūkčioti, visi grėsmingai atsistoja aplink Ro.

A: To arbatinuko čia prieš tai nebuvo.
Ro: Na ir?
Ex: Jis buvo kitur.
E: Virtuvėje.
A: Ir elgėsi keistai.
Pauzė. Ro pradeda krizenti.
D: Ša! Tai rimta. Trumpai tariant taip: Pastebėjome, kad nėra smuklininko, ir Aiquen išėjo jo ieškoti...
E: Išlėkė su trenksmais ir keiksmais...
Ex: Minėjo judantį arbatinuką...
D: Nejauku. Smuklės šitos niekas anksčiau nematęs negirdėjęs.
E: Kažkas į sienas krebždena.
Ex: Laikrodis, va, sustojo. O paskui radom taisykles...[i/]
E (cituoja iš atminties): Po vidurnakčio draudžiama eiti į lauką bei į virtuvę ir patartina palikti pirmąjį aukštą bei eiti miegoti į kambarius, esančius dešinėje namo pusėje. Esant pilnačiai nakvoti tik kairiojoje pusėje.

(Pauzė) Aiquen vaikšto po kambarį.

D: Tada atėjai tamista.
E: Nebegaliu tvert.
A (trenkia kumščiu į stalą): Nu, epušės lapeliai! Pirmyn. Arbatinukas arbatinuku, bet atsakymas į visą šitą balrogiavą yra virtuvėje. Kas su manim?
Ro (gūžteli pečiais): Jeigu ten yra smuklininkas su mano alumi, kodėl gi ne?

Elfhild purto galvą.

Ex: Haradietis arbatinuko nebijo! (pamauna arbatinuką kalaviju) Be to, turiu įtarimą, kad mano ponis pavirto į kažkieno vakarienę...
D: Tuomet aš lieku su Elfhild. Neužtrukit.

A, Ro, Ex išeina (Ex iškilmingai ant kalavijo neša arbatinuką).

Arbatinukas ant kardo? Ideja gera 😉 .
Keletas pasiūlymų dėl muzikos pirmam epizodui:
Chris Isaak "Blue hotel" - turinys labai tinka (blue hotel at the middle of the highway ), bet gal kiek per linksma.
To paties "Wicked game"

Keletas gabaliukų iš "Twin Peaks" soundtrack'o: tarkim, pirmas, antras, trečias.

Čia tik kukli ir akiplėšiška mano nuomonė, bet sakyčiau, kad NO Rohan, NO Harad etc. Kuklia nuomone, žiūrėdami žmonės turėtų galvoti ne "Koks čia Perumovas? / Kur žiūri autorių teisės?", o maždaug taip.

Šiaip žiūrovas:
O *liamba kas per nesąmonė? Čia senovė tipo, kaip Žiedų valdove {filme} kažkokie? Nu nesvarbu, bele kažkas kažką veikia.

Žiūrovas, suprantantis, kas yra fantazė:
A, kažkokia fantasy, kaip visada, loosely based on LARPG, kuris buvo plagijuotas nuo Tolkino. Ne, ne Sapas. Nu bet supratau.

Žiūrovas tolkinistas:
žr. aukščiau; po kurio laiko: Žiedas... my preciousss?! ... Ką? koks išminčius turėtų tam tipui patarti kaip žiedą daryt??? :shock:

Žiūrovas tolkinistas puristas:
žr. aukščiau; Ką... ji nori įsikišti į Žiedų istorijos pradžią? Šventvagiai PJ-ininkai, kad juos !

***

Kas vaidina - arba gale filmo, arba, jei pradžioj, kažkaip labai įdomiai ir netikėtai. "Ir Gluosnis" - jau teisinga linkme.

Diineth - autentiškiau, bet ne taip gerai skamba (th tobulai tart nemoku) ir ne taip įsidėmi, kaip Starlin. O autentiškumas mums nebūtinas. O kaip Ro tapo jos tėvynaine, tai jau nežinau... (jei kalbam apie žaidimo erdvę, tai taip lyg ir nėr?, bet čia nebūtina viską daryti kaip ten).

Kalaviju arbatinukui - gera mintis.

Dialogą, sakyčiau, rinkčiausi Exon.

Nemanau, kad Aiquen reikia varyti į lauką. Labai jau mąsliai lėta įžanga. Ėjimas per sniegą - pritariu, bet visi susipažinimai ir susitikimai man labiau patiktų naujojoje atsivėrusiojoje smuklės erdvėje. Aiquen gali sėdėti viduje, bet būti labiau nusiminusi ir mažiau dainuojanti. Dainuoti kitos gali.

***

Iš judviejų sukombinuočiau taip...
Tamsa. Girdime žingsnius (jei žiema - per sniegą).

[Tolkien Lietuva pristato ? (girdėjau, ne itin taisyklinga konstrukcija...)] [...pavadinimas toks ir toks...]
[vaidina] ???
Žingsniai sustoja. Kadre pėdos iš viršaus. Keičiasi: kadre - namelis -smuklė. Roomenwen lipa lapteliais, eina vidun į smuklę. Iš arčiau parodoma iškaba. Kadre žiūrint iš vidaus atsiveria durys, Ro įeina.

Už stalo sėdi St ir Elf, kampe snaudžia Ex.
Ro: Labas vakaras!
St ir Elf įtariai nužvelgia Ro
St: Vėlyva keleivė esat, garbi tėvynaine.
Ro: Būki pasveikinta, brangioji tautiete. Kaip kreiptis į jus turėčiau?
St: Esu {kaip nutarsim}, dar vadinama {...}. Štai ten - Elfhild iš žaliųjų lygumų krašto, o anoji - iš dulkėtų tolių atkeliavusi Exon. O tamista būsite?...
Ro: Romenven Rūnven Eriunael Indraja Raitkopy Toking...
St kiek susinervinusi keliskart linkteli - atseit užteks.
Ro: Smuklininke, alaus!
St: Nėra jo.
Ex pakelia galvą.
Ex: Alaus nėra?
St: Smuklininko nėra.
Ex: A… (užsnūsta vėl)
Įeina Aiq, pamato arbatinuką ant plytos, suklykia.
Ro: Sakykite, gerbiamosios, kas čia nutiko?
St gestu pakviečia Ro atsisėsti. Ro ir Aiq sėda prie stalo.
St: Ogi žinokite, mielieji, kad 20 metų klajoju aš po šiuos kraštus, bet jokios smuklės čia mačiusi nesu…
Elf: Keista, aš per penkias minutes radau. Prie kelio juk ženklas buvo.
Ro: Taip, man pakeliui irgi buvo atsiųstas ženklas!
St: Aš ir sakau, esą čia kažkas neregėto! Juk ne veltui aš 20 metų…
Ex pakelia galvą.
Ex (pertraukia St): Karoče, sėdim mes smuklėje, geriam.
St (įsižeidusi) : Bendraujam!
Ex: Taip ir sakau…
Elf: Valgom. Dainuojam.
Ro: Ir kas buvo toliau?
Aiq atsigręžia į Ro.
Aiq: Vienžo, užsisėdėjome mes iki vėlumos. Kažkur po vidurnakčio užsimaniau aš arbatėlės ir pašaukiau smuklininką. Niekas neatsiliepė. Tada nuėjau tiesiai į virtuvę, o ten… (nutyla)
Ro: Kas?
Aiq (pabrėžtinai, žemu balsu) : Arbatinukas!
Pauzė.
Ro: Bet… o kas čia tokio?
Kamera parodo plytą. Arbatinuko ten nebėr.
Aiq: Arbatinukas stovėjo ant viryklės, aš jį nuėmiau… ir galiu prisiekti, jis krustelėjo ir atsiduso lyg su palengvėjimu! Aš ir moviau iš ten. O dabar įėjau - žiū, o arbatinukas čia jau stovi. Gal jis užkeiktas? Gal jis mane PERSEKIOJA?!!
St: Tai dar ne viskas. Pastebėjome, jog, nors dvyliką jau seniai išmušė, laikrodis vis dar rodo vidurnaktį.
Kamera parodo laikrodį.
Elf: O gal jį prisukti reikėtų? Maža kas, pamiršo šeimininkas?
Ex: Patsai tegu… s-suka.
Elf: Taip, o dar aš radau taisykles!
Kamera rodo taisykles, Elf skaito ištrauką: " Po vidurnakčio draudžiama eiti į lauką bei į virtuvę ir patartina palikti pirmąjį aukštą bei eiti miegoti į kambarius, esančius dešinėje namo pusėje. Esant pilnačiai nakvoti tik kairiojoje pusėje."
Aiq: Vienžo, šitaip…
St (mąsliai) : O dar, ar tik neatrodo jums, jog šis gluosnis yra kažkuo nepaprastas…
Sugirgžda durys.Visi staiga atsisuka durų pusėn, Aiq su žvangesiu nuverčia nuo suolo arbatinuką. Kamera parodo arbatinuką.
Aiq: Viskas! Užkniso šitie monai! Kas eis su manimi patikrinti virtuvės?
Ex: Kieti arbatinuko nebijo! (pamauna arbatinuką kalaviju) Be to, turiu įtarimą, kad mano ponis pavirto į kažkieno vakarienę...
Ro: Galiu ir aš nueiti kartu, nes kamuoja mane neaiški nuojauta…
Aiq: Tai eime, nėr ko čia delsti…(išeina)
St: Tuomet aš lieku su Elfhild. Neužtrukit.
A, Ro, Ex išeina (Ex iškilmingai ant kalavijo neša arbatinuką).

Truputį pataisiau dar...

Indraja rašė:Čia tik kukli ir akiplėšiška mano nuomonė, bet sakyčiau, kad NO Rohan, NO Harad etc.

*atodūsis* Mano nuomonė kita. Įtariu, kad daugumai potencialių žiūrovų, jei jų išvis bus, nusispjaut ant autorių teisių, kurių pažeidimo jie net nepastebės, jei žodis "Rohanas" ar "Haradas" bus pavartotas vieną vienintelį kartą filme. Jeigu neskaitė Tolkino, išvis nesupras, o kas skaitė - tam padės geriau susigaudyt situacijoje.

Diineth - autentiškiau, bet ne taip gerai skamba (th tobulai tart nemoku) ir ne taip įsidėmi, kaip Starlin. O autentiškumas mums nebūtinas.

O man nepatinka mano nikas. Dabar nebeturiu kur dėtis, nes per daug žmonių mane taip pažįsta, bet filme norėčiau vadintis IMHO visai paprastai ištariamu sindišku vardu.

O kaip Ro tapo jos tėvynaine, tai jau nežinau... (jei kalbam apie žaidimo erdvę, tai taip lyg ir nėr?, bet čia nebūtina viską daryti kaip ten).

Ta prasme, abi elfės.

Nemanau, kad Aiquen reikia varyti į lauką. Labai jau mąsliai lėta įžanga. Ėjimas per sniegą - pritariu, bet visi susipažinimai ir susitikimai man labiau patiktų naujojoje atsivėrusiojoje smuklės erdvėje. Aiquen gali sėdėti viduje, bet būti labiau nusiminusi ir mažiau dainuojanti. Dainuoti kitos gali.

Bijau, kad įžangos kaip tik reikia pakankamai lėtos. Man didžiausią įtarimą kelia tai, kad ji bus per trumpa ir kad iš karto prasideda intriga, be jokios užuomazgos, kuri turėtų būti normaliame naratyve. Užuomazgą galėtų sukurti būtent ta atmosfera, įtampa: kai Ro ateina, ja nepasitikima, nes kažkas jau yra įvykę. Kas - žiūrovai išsiaiškins drauge su Ro. Viduj Aiquen ar lauke, bet įžangą padaryčiau labiau ištęstą, su daugiau tylos ir įtarių žvilgsnių ir, visų pirma, su atsargesniu susipažinimu bei santykių išsiaiškinimu.

Dramos būrelyje nemažai kalbėdavome apie statusus. Spektaklyje ar filme personažai nėra vienodo statuso. Ir tas turi pasijusti iš karto - aktoriai dirba, kad išmoktų perteikti savo statusą. Taigi aš pvz. įsivaizduoju, kad į smuklę yra patekę pakankamai skirtingi veikėjai, kuriuos aplinkybės sulygina, bet ne visiškai. Pvz. aš ir Elfhild - Elfhild statusas žemesnis, ji man yra tarsi vaikas, mokinė, o ji į mane žiūri kaip į išmintingesnę, su pagarba (čia su šeimos santykiais nieko bendra neturi Tiesiog taip jau pagal personažus...). Exon į Elfhild gali žiūrėti net truputį paniekinamai. Aiquen ir Exon panašaus statuso, jos abi per filmą pasakys daugiausiai šmaikščių, iškalbngų frazių. Manoji elfė nuo jų statusu nutolusi, ji gyvena ir elgiasi kitoje plotmėje. Ir taip toliau: pabandykime apibrėžti personažų statusus, tuomet pavyks sugalvoti, kaip geriausia sukurti įtampą. Sėdi smuklėje visi šie žmonės/elfai, bijo nežinia ko, nes pradėjo dėtis negeri dalykai, staiga ateina, nei iš šio nei iš to, keistokai atrodanti elfė ir drąsiai visiems prisistato. Kaip reaguoti? Elfhild reaguoja instinktyviai - čiumpa peilį. Exon rodo šaltus nervus, ir tik užkliudyta pašoka. Diineth jaučiasi esanti be galo išmintinga, todėl sako protingus žodžius ir stengiasi išsiaiškinti apie atvykėlę. Aiquen į viską žiūri perdėtai įtariai. Visa tai - rimtas kompanijos reakcijų apibūdinimas, o norėdami jį šaržuoti, teturėsime sustiprinti. Bet pradėti siūlau nuo statusų ir reakcijų išsiaiškinimo.

Taigi konkrečiai kiekvienos vietos dialoge neaptarinėsiu, bet siūlau tą bendravimą smuklėje daugiau išdiferencijuoti, kad būtų jaučiama distancija - ne tiek daug to nykštukų elio esame išgėrę, kad, prasidėjus tokiems šiurpiems įvykiams, vienodai visi vieni kitais pasitikėtume, o tuo labiau - nepažįstama vėlyva atėjūne. Ir galvoti, kaip sėkmingai ištempti įžangą: kitoje scenoje - jau iškart veiksmas, negerai, jeigu prieš veiksmą ir paslapčių atskleidimą tebus poros minučių dialogas, tegu ir labai juokingas.

Žiūrovų bus, aišku, ne pirmam variantui, o tam, kuris bus, kai viską perfilmuosim jau žinodamos, ką darom Mano brangiausiasis, rytoj pasikrausimas Star Wreck septynerius metus gamintas ir visas perfilmuotas...

Tai tada kitaip, ne apie pagarbos kūriniui rodymo būdus (kuriuos jau esam aptarę), mąstykim. Kas vaizdingiau: ar "haradietė", ar "iš dulkėtų tolių atkeliavusi"? Manau, kad pirmu atveju tolkinistas supras, netolkinistas praleis pro ausis, o antru - abu galėtų šyptelėti nuo tokios "romantikos".

Na, jei jau nikas nebepatinka, tai tiks ir Diineth.

padaryčiau labiau ištęstą, su daugiau tylos ir įtarių žvilgsnių ir, visų pirma, su atsargesniu susipažinimu bei santykių išsiaiškinimu.

Pritariu, nors atskirai neįrašiau, bet tikrai dialogą reikia ne kaip žirnius išberti, o su pauzėm, nepasitikėjimo gaidelėm balse. Ir krūpčioti galima, ir peilių ieškot.

Elfhild reaguoja instinktyviai - čiumpa peilį.

Va va, kiek aš jas įsivaizdavusi esu, tai Exon čiuptų peilį. Elfhild gi išauklėta, santūri mergaitė.

Gerai, kad dar daugiau įtampos būtų, Ro gali užmest maišą ant Ex, o ši - išsitraukt kalaviją. O šiaip gal kažko neįžiūriu, bet man ir Ex versija neatrodo kupina pasitikėjimo, tik gal tikrai turėjau tas intonacijas paminėti, kai rašiau, ne tik įsivaizduoti

Indraja rašė:Tai tada kitaip, ne apie pagarbos kūriniui rodymo būdus (kuriuos jau esam aptarę), mąstykim. Kas vaizdingiau: ar "haradietė", ar "iš dulkėtų tolių atkeliavusi"? Manau, kad pirmu atveju tolkinistas supras, netolkinistas praleis pro ausis, o antru - abu galėtų šyptelėti nuo tokios "romantikos".

Nu gerai, tarkim. Bet tyčia visokių išlindusių tolkinizmų tikrai nesu linkus taisyti.

Na, jei jau nikas nebepatinka, tai tiks ir Diineth.

Patiko gal tik pirmą pusmetį. Taigi, galima sakyti, niekad per daug nepatiko.

Va va, kiek aš jas įsivaizdavusi esu, tai Exon čiuptų peilį. Elfhild gi išauklėta, santūri mergaitė.

Exon - didesnį peilį O jei rimtai, gali būti ir taip, bet Elfhild reikėtų padaryti bailiukę. O kaip bailiukė elgiasi?
Turim tokius tipažus:
Aiquen - šmaikšti ir žodžio kišenėj neieškanti, savarankiška
Exon - agresyvoka, tiesmukiška, tvirto būdo
Roomenwen - lyg ne iš šio pasaulio, labai išmintinga
Diineth - iš šio pasaulio, pernelyg padori (na, kaip tos nusenusios balerinos, kurios piktinasi visais, kurie 24val per parą nesėdi ištiesę nugaras )
Elfhild - nepatyrusi, jauna, labai baili

To be elaborated...

----

Pabandymas scenai "Knyga" (labai eskiziškas, rašiau per pertrauką tarp paskaitų):

Elfhild vaikšto po kambarį, Diineth sėdi pre stalo panarinusi galvą.

E: Praradau laiko nuovoką. Kur jos prašapo?

Diineth atsigeria. Elfhild atsisėda priešas, atsidūsta ir atsigeria (gal nemačiom pasiima ant suolo vėl atsiradusį arbatinuką ir įsipila iš jo nepastebėdama?).

E: Valgyt noriu.
D: Kantrybė - dorybė.

Valgo, geria tylėdamos. Elfhild klyktelėjusi susikelia kojas ant suolo.

D: Kas gi?
E (kūkčiodama): Š-š-š-šaka! T-t-ten! J-judėjo...

Diineth lenkiasi, traukia šaką, tuo metu ant jos nukrenta knyga. D krenta ant suolo. E ją purto. D atsipeikėja. E pakelia knygą.

D: Iš kur ji atsirado?

E rodo pirštu į vršų. Reikšmingai susižvalgo. D mostu parodo atversti, E papurto galvą. D atverčia pati. Ten - kreivos tengvos.

E: Nemanau, kad derėtų...
D: Rašyta kaip goblino koja, bet įskaityti įmanoma. Štai... Čia rašo: "Imkiet mane ir skaitykiet... Mordor Press, copyleft..." A... štai... Aha... Mhm... Oooo... O-o-o... Ohoho... (susirūpinusi murma)
E (persigandusi): Kas?
D: [kol kas tik nurašau, kas ten buvo, čia reiks perdaryt, bet dabar neturiu kada]

Istorija apie mažąjį žiedą ir Yavannos gluosnį

Klausyk, Ilūvataro vaike, klausyk Aulės sutvertasai, klausyk, kad ir kas tu bebūtum! Čia surašyta istorija, prasidėjusi dar prieš Saulės gimimą. Nenorėjo Yavanna, kad jos tvarinius naikintum, tad pasiuntė sargus. Stiprios valios jie buvo, nepasiduodantys ir iki galo kovojantys. Tik gluosnius nesyk tamsa paversdavo savo tarnais. O buvo ir vienas gluosnis, kuriam pats Sauronas dovanojo žiedą, vieną iš tų, kuriuos elfai Eregione nukaldino, mažąjį žiedą, bet Yavannos tarnui pražūtingą...

...O gluosniai ramiai gyveno tarpe kitų, neišduodami savo tikrųjų šeimininkų. Tik kartais, pakviesti padėti tamsos jėgoms, arba patys sava valia puldavo, naikindavo, griaudavo, kol pasisotindavo, arba kol nelikdavo nieko aplink.
Tačiau net ir tada Yavannos galia ir meilė prasiverždavo juose, ir padėdavo jie, nors ir nenoromis, savo aukoms, leisdavo joms pabėgti, jei tik šios suprasdavo užuominas...

Pauzė.

E: Ką tai reiškia?
D: Atsakymas slypi kažkur anapus (žvelgia viršun į kopėčias). Mūsų pareiga - jį išsiaiškinti.

D lipa viršun.

E: Ei!

Nenorom iš paskos lipa ir E.

----


Dar viena detalė: o ką, jei pradžioj ant stalo pastatytume "Etalono"? Arba užklijuotume "Etaloną" ant arbatinuko bent vienoj scenoj?

spalio 5 d.

Gerai, kokį kartą Etalonas tinka. O koks nors tautinis analogiškas produktas būtų dar geriau.

Šįkart dialogas visai OK.

Dėl "išlindusių tolkinizmų" nesirūpink - galiu įsipareigoti juos perdirbinėti į ką nors linksmesnio jau po teksto parašymo. Ir, svarbiausia, į kažką tokio, iš ko tolkinistas galėtų lengvai atkasti pirminę reikšmę ten, kur ji jam svarbi. Kuklia nuomone, žiūrovui visiškai nėra svarbu, kad kas nors - pusiau nolda. Netgi ne itin svarbu, kas - žmogus, o kas - elfas. Svarbu, kad šie dalykai mums padeda sukurti veikėjų skirtumus, o žiūrovui reikia matyti tik tuos psichologinius bei išorinius ypatumus, nebūtini juos įkvėpę vardai. Ir... hm... kokį populiacijos procentą sudaro žmonės, kuriems kažką reiškia Eregijonas ir Javana?

***

Kaip sukurti fanų filmą, įdomų ne tik jiems, galima pasimokyti iš šauniųjų žvaigždžių klystkeliais besišlaistančių suomių. Jų filmukas linksmas, net jei nieko nežinai apie parodijuojamu pasauliu. (Po to intensyviai pagūglinau ir jau ganėtinai išnarpliojau fanams skirtas gausias užuominas). Ogi kaip tai padaryta? Tiesiog dauguma fanams skirtų juokelių suformatuoti taip, kad ir ne fanas pasijuoktų, tegu ne visai iš to paties scenos elemento. Paprastas žiūrovas juokiasi, jog ambasadorius nusiėmęs galvos apdangalą krapšto nosį, o fanas juokiasi dvigubai smarkiau, nes žino, jog tos padermės ateivis neprisidengęs žmogui turėtų atrodyti it angelas (tikiuosi, dar nesusipainiojau...), bet visgi juokiasi abudu. Tarkim, "Etalonas" kartą vietoj arbatinuko - teisinga, nes žinantis juoksis dėl užuominos, nežinantis - dėl paties fakto.

***
lapkričio 16 d.

Techninis klausimas:
Kaip pastebėjau , iš vob galima padaryti itin įvairių formatų ir kitų ypatumų failus. Gal yra koks nors paprastas patarimas, ko geriau nedaryti, nes po to bus blogai? (Kol kas tik suprantu, kad geriau nedaryti mpeg1, geriau nedaryti NTSC standarto failo, bet, tarkim, mpeg2 gali būti irgi labai įvairūs ).

Vienas žmogus labai giria VirtualDub - ar tikrai ji labai gera? Kiek supratau, iš vob reik padaryt pseudo-avi ir jį kišt į pastarąją. Nepatogu, kad turi naudoti ne vieną programą, bet visą krūvą, laimė, paaiškinimus turiu.