Formeniel sapnai

Poezija ir shis bei tas...

kada Norėtųsi kuo greičiau. Gal kokie nauji vėjai poezijoje nusimato? O kas tas "šis bei tas"? Tikiuosi ne Mikės Pūkuotuko medus?

Isukure nauja svetaine tolkienizmo tematika!
http://zieduvaldovas.tinkle.lt . Ten ir yra visa mano poezija 😉
Pvz, Silma Cirya kvenishkai...

I Silma Cirya

I silma cirya cira ar cira
Tel falmar sinda hypallo
Ninqui lanessen i vaiwa yaime
Ar eresse sar-sinde rambar polir hlaritan.

(tiek atsimenu-pirma posmeli )

Cool. Tinklapis neblogas. O lietuviškai nebandai rašyti (išskyrus parodijas)? Ar aš neradau?

O lietuvishkai turiu kol kas viena. 8 posmeliu po 4 eilutes. Bet kaip baisiai atrodo, tai geriau nedesiu i foruma . Pamaniau: sugalvosiu 4 a. keliautoju dainele. Jo. Sukuriau. Bet gavosi pernelyg panashi i hobitinius nusiblevyzgojimus darzhelinukams . O apie rimavima ash ishvis nenusimanau . Gal kadanors...
PS: o mano svetaine vel atsinaujino.

Tu tik rašyk. Aš kai pasižiūriu į savo pirmuosius eilėraščius, tai man jie tikrai baisūs pasirodo. Žodžiu, nerašysi - netobulėsi. O ir konstruktyvi kritika (kurios forume yra) labai prie to prisideda

Tai kad ash labai tos kritikos bijau... 😉 Va dabar ka tik buvo atejes toks ikvepimas, tai per pusvalandi parashiau 'poema' apie nieka.... (nu tikrai apie nieka, man atrodo Buciau rashius dar antra tiek, bet pagalvojau - i kur mane tai nuves? 😉 ). Tai va:

Lengvos šakos siūbuoja,
Mirga lapais auksiniais,
O aš sėdžiu po malornu
Savo liūdinčioj tėvynėj.

Tik vienintelė lakštingala
Sudrumsčia tylą,
Baugią vienumą žiūrint
Kaip mėnulis pakyla.

Negirdėti dainų čia,
Anei žodžių, nei juoko,
Šaltos žiba danguj žvaigždės
Tartum akys apuoko. 😉

Po vystančiais Lorieno malornais
Mane aplanko vien tik liūdesys,
Bežiūrint į fletus apleistus.
Ar kas nors žodį pasakys?

Aplinkui - vien tik tuštuma -
Elfų laikai baigės.
Ir aš tik tegaliu stebėt,
Kaip krinta baltos snaigės.

Žolė pilkšva, gėlės nuvytę
Ir vienišas toks liūdesys...
Išplaukę elfai nebegrįš jau
Ir laiško man neparašys.

Visa, kas liko - prisiminimai
Pasaulio po žaliom šakom.
Ir Žiedo Karas, ir žalia vaikystė
Pradingo, smuko nežinion

Išeisiu aš iš šitos vietos
Nuklotu lapais takeliu,
Vėl grįšiu į pasaulį šviesų,
Ten, kur vingiuoja daug kelių..................

PS: katik sugalvojau pavadinimą - "Atsisveikinimas su Lorienu" (bet kad toks jau yra... ot balrogai...) arba "Nuvytęs džiaugsmas" . Please, smarkiai nekritikuokit.

Oi... ojoj... :shock: :shock: :shock:
Ir tu drįsai slėpti nuo mūsų TOKĮ talentą??? :shock:

*atsipeikėjęs Laiqua pradeda galvoti apie protingus žodžius*

Sukritikuoti šiek tiek galima - kai kur šlubuoja rimas, skiemenų skaičius eilutėje labai šokinėja. Taip pat viena kalbos kultūros klaida - 'gėlės nuvytę' negalima sakyti, tiktų pakeisti į 'gėlės nuvyto'.
Bet nepaisant šių nedidelių trūkūmėlių - kokia nuotaika! Koks skambesys! Kaip elfiška!
Puikus 'debiutas' forume

Vatataigi, kad per pusvalandi nieko tobulo nesukursi
O del "geles nuvyte" tai nemanyciau, jog ten klaida: norimas parodyti ne veiksmas (kad nuvyto), o... ee... Nu vartojamas zodziui "geles" apibudint. Tarsi sarashas, ka matai: pilkshva zole, geles nuvytusias... Ai, tai va... Laukit daugiau 😉

Būtent 'nuvytę' ir negalima vartoti, nes tai vyriškos giminės dalyvis, o 'gėlės' - moteriška giminė. Turėtų būti 'gėlės nuvytusios', bet norint išlaikyti ritmą labiau tinka 'gėlės nuvyto', todėl tą ir pasiūliau

O kai kuriose tarmėse taip sakoma 😉
Formeniel, visai nieko, bet dar reiktų patobulinti.

Indraja rašė:O kai kuriose tarmėse taip sakoma 😉

Bet ne bendrinėje kalboje

Laiqualasse rašė:

Indraja rašė:O kai kuriose tarmėse taip sakoma 😉

Bet ne bendrinėje kalboje

Nuo kada taisyklinga bendrinė kalba tapo privaloma eilėraščių rašyme? :shock: Formeniel, neklausyk tu jo! Puikus eilėraštis!

Aiquen rašė:Puikus eilėraštis!

Aš irgi taip sakau O kritikuoju tik dėl to, kad pati autorė to labai jau norėjo

Kai saulė kils iš ūkanų,
Patrauksi tu tamsiu keliu...
Lietaus laušai kris ant kaktos,
Svirpliai lopšinę tau pagros.

Dangus uždengtas debesų;
Per šlapią žolė aš brendu;
Išlįs iš krūmo orkas koks -
Ir liksiu vargšas be galvos!

Bet būkim mes juk optimistai -
Nepasiduosim, nepaklysim!
Nes grįšime tikrai namo
Ir garsiai šauksime "Valioo!"

Tegu išeis kiti ieškoti
Drakonų, lobių ar mirties,
O aš vėl trauksiu sau pypkutę
Prie šilto židinio ugnies...

Gauruotas kojas aš šukuosiu
Ir liūdesiui nepasiduosiu!
Nes nėr geresnio elio nei "Žaliajam Drakone"!!
Žagt!
-----
Vieną dieną pagalwojau, ką galėtų pasakyti tipiškas hobitas, nepalankiomis aplinkybėmis išėjęs "laimės ieškoti" 😉 ... 5 minutės, ir yra... Tik nekažinkas 😉 . Bet kaip hobitui, kenčiančiam juo tabako ir elio stygiaus, tai pakenčiamai... Bliawyzgoz... Taip galima šimtus eilučių parašyt apie nieką ...

Va čia tai hobitiška dvasia Turi laiko - rašyk toliau tuos šimtus eilučių. Smagu skaityti

SmaaaaaaaaagU! Lengva, paprasta ir teisinga (rimtas kritikas rastų prie ko prikibti, bet aš tokia nesu, tai ir nesikabinėsiu )

Ypač - "lietaus laušai"

Like a kiss of a Morning Star
I know my wish may not come true,
But when i see white clouds afar
I dream of you, I dream of you.

An arrow hit me to my chest,
A fatal plague called LOVE,
Which doesn't let you sleep or rest,
Just pray for clouds above.

I wish i now could be with you,
Confess thee what i feel.
Though I'm not worth your eyes of blue,
These wounds would never heal.

We are not meant to be together -
A mortal Man and queen of stars
And feelings light like seagull feathers
Would never tear this wall apart.

And when I'll lie in my deathbed
I know I'll dream of you -
Wise words, bright face and our love
As clear as mountain dew.

PS: Nekreipkit dėmesio į klaidas ir mano anglų kalbos neišmanymą . Bet kažkaip lengviau kurt in english... Mmm... A, su Naujais visus! Žydri Gaidžiai valdooo!!

Neblogas, bet man labiau patinka, kai ne taip tiesiogiai pasakoma...