Vertimas: didžiųjų raidžių rašyba

Ši tema, regis, jau buvo užgriebta anksčiau, bet dabar versdama Ainulindale susidūriau su ja, taip sakant, akis į akį.

Žinia, Tolkienas rasių pavadinimus ir abstrakčias sąvokas rašė didžiosiomis raidėmis: Men, Elves, Ainur, The One, The Powers, Flame Imperishable, Deeps of Time etc. Lietuvių kalboje tautybės, rasės ir pan. niekad nerašomos didžiosiomis raidėmis. Problemos lyg ir nebūtų - rašai žmonės, elfai, ir viskas, bet štai atsiranda tokia sąvoka kaip Istari, mūsiškai Išminčiai. Jeigu rašytume mažąja raide, šis žodis prarastų rasės reikšmę, taptu paprasčiausiu daiktavardžiu, nereiškiančiu konkrečių personažų išskirtinumo. O jeigu Išminčius rašome didžiąja raide, kodėl turėtume kitaip traktuoti kitas rases? Juk reikia vientisumo...

Mano pasiūlymas: rases reiškiančius daiktavardžius (ir tik tada, kai jie nurodo rasę ar išskirtinę grupę, plg. Vanjos) rašyti didžiąja raide. Mažąja raide rašyti rasių atstovų pavadinimus: aina, vala, vanja. Čia atsiranda ir žodis Eldalië, kurį lietuvintume ar tik ne Eldalijė - vertimas rodyklėje būtų ,,elfų tauta", taigi vienaskaitinis žodis, nurodantis grupę, taip pat rašomas didžiąja raide.

Su abstrakčiom sąvokom lyg ir lengviau: lietuviai taip pat leidžia meniniuose tekstuose personifikuoti Baimę ar Meilę, taigi Nežūvančioji Liepsna lyg ir geras variantas, BET: ar ,,liepsna" - taip pat iš didžiosios? Kiek žinau, rašome ,,Lietuvos Respublikos švietimo ministerija", o gal ne? Kita vertus, juk Lietuvos Respublika... Šiaip ar taip, Tolkieno tekstuose geriau atrodo abu žodžiai iš didžiųjų raidžių: Laiko Gelmės, Nežūvančioji Liepsna. Na, ir žinoma Galios (Powers - ar Galingieji?), Šventieji, Vienatinis.

Pasižiūrėjau į knygas "Graikų mitai" ir "Senovės Indijos mitai". Ten visų mitologinių rasių pavadinimai rašomi mažąja raide. Norėtųsi ir JRRT mitologijoje rašyti mažąja. Silmarillion Wizards yra paminėti vieną kartą:

Even as the first shadows were felt in Mirkwood there appeared in the west of Middle-earth the Istari, whom Men called the Wizards.

*...Viduržemės vakaruose pasirodė Istari / Istarai, kuriuos žmonės vadino Išminčiais.*

Istari tekste yra tik dviejose vietose, todėl galima nelietuvint. Drįstu teigti, kad Istari - ne rasė (nes jų rasė - Maiar). Tai gal ir vientisumas nepažeistas?

*...Viduržemės vakaruose pasirodė Istari / Istarai, kuriuos žmonės vadino išminčiais.*

Chm... Nelabai. Beje, ar the Wise galėtų būti Išmintingieji? Tekste yra ir the wise, kurie būtų išmintingieji.


O čia - taisyklės pavadinimams iš kelių žodžių (ne visur citatos tikslios).

„Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, 1989

Astronominių ir geografinių bei topografinių objektų tikriniai vardai visada rašomi didžiąja raide. Jeigu vardą sudaro du arba daugiau žodžių, visi jie rašomi didžiąja raide, išskyrus tarnybinius žodžius (jungtukus, prielinksnius) ir gimininius, arba nomenklatūrinius, žodžius, kurie reiškia to objekto bendrinį pavadinimą (žvaigždė, jūra, sala, pusiasalis, ragas, nerija, sąsiauris, pelkė, kalnas, kelias, sritis). Tačiau šie žodžiai rašomi didžiąja raide, kai vartojami simboliškai ir nereiškia nusakomojo dalyko gimininio pavadinimo (sala Ugnies Žemė).

Karalystė ir pan. oficialiuose valstybių pavadinimuose rašomi didžiąja raide.

Kitų kalbų gimininiai žodžiai, neišversti į lietuvių kalbą ir čia neturintys bendrinės reikšmės, rašomi didžiąja raide.

Įstaigų, įmonių ir organizacijų oficialių pavadinimų, susidedančių iš dviejų ar daugiau bendrinės reikšmės žodžių, tik pirmasis rašomas didžiąja raide. Kai prasideda vietovardžiu arba asmenvardžiu, ar skaitmeniu, žodis, einantis po jo, kaip ir toliau einantys bendrinės reikšmės žodžiai, rašomi mažąja raide.

Aukščiausių organų, tarptautinių organizacijų visi žodžiai rašomi didžiosiomis.

Kiti pavadinimai iš kelių žodžių – pagal tas pačias taisykles.

Iš pagarbos [pareigoms, reiškiamoms sąvokoms] visi žodžiai gali būti didžiąja.
-----------------
B. Balčienė: Ūkanotieji Kalnai, Sraunioji Upė, Miško Upė...
-----------------
Gal vietovardžius darykim pagal taisykles, nors abu didžiosiom - gražiau?

Sąvokos: "žodžiai rašomi didžiąja raide, kai vartojami simboliškai ir nereiškia nusakomojo dalyko gimininio pavadinimo"... Tai gal Nežūvančioji/Negęstančioji Liepsna...

Atrodo, ainas tikrai teks ,,numažint". Iš tokios mažos žalios knygutės:

Bendriniai mitologinių ir religinių būtybių vardai rašomi mažąja raide: laumė, kaukas, nimfa, mūza, angelas, dievai.

Man regis, vietovardžių variantas iš abiejų didžiųjų (Ūkanotieji Kalnai) geriausias. Jeigu ,,kalnai" būtų mažąja, atrodytų nei šiaip, nei taip, be to, kiek supratau, ir taisykles šiuo klausimu galima apeiti (deja, tik apeiti - tiesiogiai suprantant lyg ir reiktų mažosios raidės).

Bet su Išminčiais (the Wise=išmintingieji, Wizards=Išminčiai, IMO neblogai) problema didesnė iš tiesų ŽV: ten the Wise dažnesni nei Silmarillione. O pasakyti, kad Gandalfas buvo išminčius ir Gandalfas buvo Išminčius - du skirtingi dalykai, net ir netolkienistinei akiai.

ŽV yra ir Wizard, ir wizard. Turbūt galima vieną versti Išminčius, o kitą - išminčius.
The Wise yra išskiriami ne pagal prigimtį, o kaip "organizacija", todėl gali būti Išmintingieji.

Sveiki!

Dėkojame Jums už klausimą: Laba diena.

„Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, 1989:
"Astronominių ir geografinių bei topografinių objektų tikriniai vardai visada
rašomi didžiąja raide. Jeigu vardą sudaro du arba daugiau žodžių, visi jie
rašomi didžiąja raide, išskyrus tarnybinius žodžius (jungtukus, prielinksnius)
ir gimininius, arba nomenklatūrinius, žodžius, kurie reiškia to objekto bendrinį
pavadinimą (žvaigždė, jūra, sala, pusiasalis, ragas, nerija, sąsiauris, pelkė,
kalnas, kelias, sritis). Tačiau šie žodžiai rašomi didžiąja raide, kai vartojami
simboliškai ir nereiškia nusakomojo dalyko gimininio pavadinimo (sala Ugnies
Žemė)."

Ar šios taisyklės galioja grožinei literatūrai? Pavyzdžiui, ar "The Mountains of
Terror" reikia versti "Siaubo kalnai", ar galima rašyti "Siaubo Kalnai"?

Galioja ir grožinei literatūrai, viskas priklauso, koks čia pavadinimas turimas
omeny, nepamirškite ir dažno stilistinio didžiųjų raidžių vartojimo, ypač
grožinėje literatūroje.

Tikimės, kad esame Jums naudingi, ir laukiame sugrįžtant į tinklalapį
www.vlkk.lt.

Pagarbiai
VLKK konsultantai

...man labai knietėjo parašyt ... , kad man tai kažkaip gražiau žiūrisi "Siaubo Kalnai"... , nes pvz. yra Alpių kalnai, bet galima sakyti ir Alpės... todėl manau ten buvo Alpių kalnai, o "Siaubas" kažkaip nemanau kad taip vadintų juos kas nors...

Aha. Manau, kad Siaubo Kalnai telpa į "stilistinį didžiųjų raidžių vartojimą". Kaip, beje, ir Išminčiai.

O man atrodo, kad kalnai visuose geografiniuose Viduržemės pavadinimuose tėra kalnai... Simbolinė vartosena būtų, jei kalnais būtų pavadinti netipiški kalnai (vieninteliai savos rūšies atstovai) arba netgi ne kalnai. Tarkim, pasaulį kadaise apšvietusios lempos ar žibintai tikrai gali būti Žibintu, nes buvo vienudu tokiu.

Taisa: VLKK sako, kad sąvoka "stilistinis didžiųjų raidžių vartojimas" paaiškinta čia: "Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba", 1992, p.71 - 72. Tik nežinau, ar tokią turiu...

Aš turiu "Lietuvių kalbos komisijos nutarimai 1977-1998". Ten yra vienas skyrius, pavadintas "Dėl didžiųjų raidžių rašymo". Nežinau, galbūt tai tas pats. Ten gana daug. Jei reikia, galiu nuskanuoti, o jei dar labiau reikia, galiu ir OCRinti, bet tada reikės ilgai ir nuobodžiai lietuviškas raides tvarkyti

Tos taisyklės, jei neklystu, laisvai prieinamos www.vlkk.lt, taigi nebūtina.

gruodžio 6, 2004
Pasak "Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba", 1989, stilistinis didžiųjų raidžių vartojimas bus tada, kai: Iš pagarbos [asmeniui, pareigoms, reiškiamoms sąvokoms] visi žodžiai gali būti didžiąja. Bijau, kad daugumai kalnų tai netinka. (Amerikos Uoliniai kalnai – iš mažosios!).

O iš pagarbos rašyti Karalius ir Silmariliai labai norisi, kai originale yra didžioji...

lapkričio 16, 2005
O dabar man jau nebesinori rašyti Karalius ir Silmariliai. Sile karalių - gyvas balrogas, o silmariliai visgi ne tikrinis vardas (?).

Bet, regis, kartais "king" didžiąja, kartais mažąja? Ar klystu?

"silmarilius" esu linkus mažąja rašyt... Nei tikrinis, nei bendrinis, bet juk ne vienas silmarilis, tarsi ir "akmens rūšis"...

Aš tai rašyčiau pagal originalą...
Iš esmės, tai vis tiek nenusižengia Lietuvių kalbos taisyklėms. Kaip ir "tėvynę" gali rašyti pagal save... Geriau laikytis originalo, nes ten tikrai nėra perlenkta su žodžiais iš didžiosios raidės...čia toks visai neprofesionalus, "vaizdinis" požiūris... na, t.y. tokie žodžiai juk nepakeis nei reikšmės, nei jų suvokimo, vartojimo, tad jokios klaidos čia nelabai ir gali būti. Apskritai "mada" rašyti daiktavardžius iš didžiosios kuo toliau, tuo labiau įsigali, ir, gali būti, kad, laikui bėgant, anglų kalba paseks vokiečių pavyzdžiu.

Klaidos manau nebūtų, bet "Karalius" iš didžiosios nerašyčiau.
Vertimas žodžiu

Aš tai rašyčiau originalo kalba, o skliausteliuose būtų galima ir vertimą pateikti. Vertimai būtų aiškinamojo pobūdžio.