Žinutė #1
KETVIRTA PAMOKA
Būdvardis: vartojimas, jungtis, aukščiausias laipsnis, palyginimas
Būdvardžio vartojimas, jungtis
Būdvardis kalboje gali būti vartojamas dviem būdais:
1. Sugretinant jį su daiktavardžiu, kurį apibūdina: “aukšti elfai”, “didelis namas”;
2. Naudojant jungtį: “elfai yra aukšti”, “namas yra didelis”. Tokiu atveju teiginys, kad elfai yra aukšti, pats savaime yra sakinys.
Pirmasis atvejis kvenjoje turi dar du variantus: būdvardis gali eiti ir prieš, ir po daiktavardžio:
- Vanya Elda - “gražus elfas”
- Elda vanya – pažodžiui ”elfas gražus”, bet tai linksniuojamas junginys (“elfą gražų”, “elfus gražius”), o ne sutrumpintas “elfas [yra] gražus”.
Kai būdvardis eina po daiktavardžio, jo reikšmė pabrėžiama labiau. Be to, tokia žodžių tvarka yra įprasta titulams: Elendil Voronda “Elendilis Ištikimasis” (artikelio prieš Voronda, priešingai nei anglų kalboje “Elendil the Faithful”, nereikia, nes tai yra vardo dalis).
Abiem atvejais būdvardžio skaičius turi atitikti daiktavardžio skaičių:
Vanya Elda, Elda vanya – “gražus elfas”, “elfas gražus”
Vanyë Eldar, Eldar vanyë – “gražūs elfai”, “elfai gražūs”
Antrajam atvejui, savaime suprantama, reikalinga jungtis - žodis “yra”. Kvenjoje jis yra ná, o jo daugiskaita – nar. Su šia jungtimi galime sudaryti tokius paprastučius sakinius:
- Elda ná vanya - “elfas yra gražus”
- Eldar nar vanyë – “elfai yra gražūs”
Kvenjoje galima ir kitokia žodžių tvarka, o kokią vartosite – skonio reikalas (bet pratimuose paprastumo dėlei rinkitės aukščiau pateiktą):
- Eldar vanyë nar – “elfai gražūs yra”
- Vanyë nar Eldar – “gražūs yra elfai”
Jungtį, kaip ir lietuvių kalboje, galima praleisti – ji bus tiesiog suprasta:
- Eldar vanyë – “elfai [yra] gražūs”
Beje, žodis ná (nar) naudojamas ne tik kaip jungtis aukščiau paminėtais atvejais, bet ir daiktavardžių junginiuose (kur irgi gali būti praleistas, bet suprastas):
- Fëanáro (ná) Noldo - "Fëanoras yra nolda"
- Parmar (nar) engwi – “Knygos yra daiktai”
Palyginimo formulė
Tai – paprasta žodžių konstrukcija, naudojama palyginti du daiktus:
“A (ná) calima lá B” – “A yra šviesesnis(-ė) nei B”
Skirtingai nei lietuvių kalboje, čia iš būdvardžio (pavyzdyje - žodžio calima) nereikia konstruoti aukštesnio laipsnio, naudojama nepakeista jo forma. Jungtį ná galima praleisti, todėl ji parašyta skliausteliuose.
Aukščiausias laipsnis
Aukščiausias laipsnis – būdvardžio forma, nurodanti, kad apibūdinamas daiktas tos savybės turi daugiausia. Kvenjoje jis sudaromas būdvardžiui pridedant priešdėlį an-, pvz. ancalima “šviesiausias”. Tiesa, Tolkinas rašė, jog ši forma reiškia “itin šviesus”, todėl galbūt priešdėlis an- reiškia “labai, ypatingai”, o ne “labiausiai”. Kita vertus, žinomiausias pavyzdys Aiya Earendil Elenion Ancalima išverstas kaip “hail Eärendil brightest of stars”. Žodžiu, didelio skirtumo nėra.
Keli pavyzdžiai:
an + alta “didžiulis” = analta “didžiausias”
an + norna “tvirtas” = annorna “tvirčiausias”
Prieš priebalsius l-, r-, s- ir m- (t.y. jei jais prasideda žodis) priešdėlio an- priebalsė n pasikeičia ir sutampa su ta pirmąja žodyje (asimiliuojasi):
an + lauca = allauca “šilčiausias”
an + ringa = arringa “šalčiausias”
an + sarda = assarda “kiečiausias”
an + moina = ammoina “mieliausias, brangiausias”
Papildoma medžiaga
Sudaiktavardėję būdvardžiai
Būdvardžiai, kurie baigiasi –a, situacijose, kai vartojami kaip daiktavardžiai, daugiskaitą taip pat sudaro kaip jie – pridedant –r. Pavyzdžiui, vietoj penyë tengwi “trūkstami ženklai” elfai dažnai sakydavo tiesiog penyar “trūkstamieji” (penyë yra žodžio penya daugiskaita) – tai yra tarsi įvardžiuotinė forma. Gerai žinomas pavyzdys – elfų klano pavadinimas Vanyar “gražieji”. Jis padarytas iš būdvardžio vanya “gražus”.
Būdvardis: vartojimas, jungtis, aukščiausias laipsnis, palyginimas
Būdvardžio vartojimas, jungtis
Būdvardis kalboje gali būti vartojamas dviem būdais:
1. Sugretinant jį su daiktavardžiu, kurį apibūdina: “aukšti elfai”, “didelis namas”;
2. Naudojant jungtį: “elfai yra aukšti”, “namas yra didelis”. Tokiu atveju teiginys, kad elfai yra aukšti, pats savaime yra sakinys.
Pirmasis atvejis kvenjoje turi dar du variantus: būdvardis gali eiti ir prieš, ir po daiktavardžio:
- Vanya Elda - “gražus elfas”
- Elda vanya – pažodžiui ”elfas gražus”, bet tai linksniuojamas junginys (“elfą gražų”, “elfus gražius”), o ne sutrumpintas “elfas [yra] gražus”.
Kai būdvardis eina po daiktavardžio, jo reikšmė pabrėžiama labiau. Be to, tokia žodžių tvarka yra įprasta titulams: Elendil Voronda “Elendilis Ištikimasis” (artikelio prieš Voronda, priešingai nei anglų kalboje “Elendil the Faithful”, nereikia, nes tai yra vardo dalis).
Abiem atvejais būdvardžio skaičius turi atitikti daiktavardžio skaičių:
Vanya Elda, Elda vanya – “gražus elfas”, “elfas gražus”
Vanyë Eldar, Eldar vanyë – “gražūs elfai”, “elfai gražūs”
Antrajam atvejui, savaime suprantama, reikalinga jungtis - žodis “yra”. Kvenjoje jis yra ná, o jo daugiskaita – nar. Su šia jungtimi galime sudaryti tokius paprastučius sakinius:
- Elda ná vanya - “elfas yra gražus”
- Eldar nar vanyë – “elfai yra gražūs”
Kvenjoje galima ir kitokia žodžių tvarka, o kokią vartosite – skonio reikalas (bet pratimuose paprastumo dėlei rinkitės aukščiau pateiktą):
- Eldar vanyë nar – “elfai gražūs yra”
- Vanyë nar Eldar – “gražūs yra elfai”
Jungtį, kaip ir lietuvių kalboje, galima praleisti – ji bus tiesiog suprasta:
- Eldar vanyë – “elfai [yra] gražūs”
Beje, žodis ná (nar) naudojamas ne tik kaip jungtis aukščiau paminėtais atvejais, bet ir daiktavardžių junginiuose (kur irgi gali būti praleistas, bet suprastas):
- Fëanáro (ná) Noldo - "Fëanoras yra nolda"
- Parmar (nar) engwi – “Knygos yra daiktai”
Palyginimo formulė
Tai – paprasta žodžių konstrukcija, naudojama palyginti du daiktus:
“A (ná) calima lá B” – “A yra šviesesnis(-ė) nei B”
Skirtingai nei lietuvių kalboje, čia iš būdvardžio (pavyzdyje - žodžio calima) nereikia konstruoti aukštesnio laipsnio, naudojama nepakeista jo forma. Jungtį ná galima praleisti, todėl ji parašyta skliausteliuose.
Aukščiausias laipsnis
Aukščiausias laipsnis – būdvardžio forma, nurodanti, kad apibūdinamas daiktas tos savybės turi daugiausia. Kvenjoje jis sudaromas būdvardžiui pridedant priešdėlį an-, pvz. ancalima “šviesiausias”. Tiesa, Tolkinas rašė, jog ši forma reiškia “itin šviesus”, todėl galbūt priešdėlis an- reiškia “labai, ypatingai”, o ne “labiausiai”. Kita vertus, žinomiausias pavyzdys Aiya Earendil Elenion Ancalima išverstas kaip “hail Eärendil brightest of stars”. Žodžiu, didelio skirtumo nėra.
Keli pavyzdžiai:
an + alta “didžiulis” = analta “didžiausias”
an + norna “tvirtas” = annorna “tvirčiausias”
Prieš priebalsius l-, r-, s- ir m- (t.y. jei jais prasideda žodis) priešdėlio an- priebalsė n pasikeičia ir sutampa su ta pirmąja žodyje (asimiliuojasi):
an + lauca = allauca “šilčiausias”
an + ringa = arringa “šalčiausias”
an + sarda = assarda “kiečiausias”
an + moina = ammoina “mieliausias, brangiausias”
Papildoma medžiaga
Sudaiktavardėję būdvardžiai
Būdvardžiai, kurie baigiasi –a, situacijose, kai vartojami kaip daiktavardžiai, daugiskaitą taip pat sudaro kaip jie – pridedant –r. Pavyzdžiui, vietoj penyë tengwi “trūkstami ženklai” elfai dažnai sakydavo tiesiog penyar “trūkstamieji” (penyë yra žodžio penya daugiskaita) – tai yra tarsi įvardžiuotinė forma. Gerai žinomas pavyzdys – elfų klano pavadinimas Vanyar “gražieji”. Jis padarytas iš būdvardžio vanya “gražus”.
Hrrrr
