Sudegusios tavernos kiemas

"Gal ir gerai,kad mane laiko laiko sudraskytu", mąsto arklys."Gi nesinori tapti konvejeriu.Juk tiesa sakant, juk aš ir kumele galiu būti, o iš orkų, ir tuo labiau bepročių, gali tikėtis bet ko..."

~ Akivaizdu, kad puota persirito į antrą pusę... Miriel, griežtų veido bruožų kilminga elfė, nepatenkinta suraukia nosį- vėjas pučia nuo gaisravietės, nešdamas svilėsių kvapą ir girtus balsus. Lėtai, stengdamasi per daug nekristi į akis siautėjantiems orkams, Miriel nusileidžia nuo kalvos. Netoliese ramiai stovi kažkas, bent išoriškai panašus į padorų žmogų. Ji mandagiai kosteli, bandydama atkreipti Alatar dėmesį.~

- Atleiskite, gerbiamasis... Ar nematėte čia netoliese vienos hobitės? Vardo, deja, nežinau, bet ji prieš savaitę pasiskolino mano manikiūro rinkinį ir iki šiol negrąžina...

>- Atleiskite, gerbiamasis... Ar nematėte čia netoliese vienos hobitės? >Vardo, deja, nežinau, bet ji prieš savaitę pasiskolino mano manikiūro >rinkinį ir iki šiol negrąžina...

CHA CHA CHA!!!
Tai va ka suvare man i uzpakali sita hobituke. Tarp kitko as to daikto dar neistraukiau. Tad gerbiamoji elfe, jei jusu manikiurineje pritruks kokio tai smailo daikciuko - prieikite arciau veiksmo vietos ir susiraskite mane ))))

-Ne, jis nematė -šūkteli arklys, bėgdamas pro šalį.Ir paaiškina, kur ji pasislėpusi.Tyliaityliai ir elfiškai, tad orkai garantuotai nieko nesuprato.

nera cia jokio arklio orkynes teritorijoje!

-Nuva, kaip gerai Tada manęs garantuotai ne******-džiaugiasi žirgas ir kvailai pradeda nuedinėti gelytes.

Alatar atsiverčia nedidelį medicininį žodynėlį tada pakelia Golumą už pakarpos ir ingrūda burnon 10 Gastal tablečių nuo rūgštingumo ir dar prigrasina iškviesti gydytojus, kurie padarys jam klizmą, bei suleis gerą dozę aminazino,jei anas ir toliau taip neatsargiai šlaistysis savo skystalais .
Nuo tablečių ir alkoholio apkvaitusį Golumą atsargiai nuleidžia ant žemės,o anas nusvirduliuoja link artimiausio krūmo
kad atsigavimas būtų lengvesnis, įbruka butelaitį alioko bei šviežių grybukų.
organiniame apsiauste skylė užsitraukia,o Alatar ir nepastebėta Maja po apsiaustu patraukia link naujosios tavernos.
Vaizdelis aplink mažai keičiasi: vieni guli trūkę(arba nutrauktom galūnėm) nuo svaigalų(reikia gi matai, aplaistyt sudegusią šventovę)ant žolytės,kiti traukia į kelią, treti spardosi kanopom, smeli pavirsta švelniu ir šilkiniu prie naujosios damos(kiek tai gali sau leisti nuožmus orkas..taigi tik sąlyginai) pamiršdamas ko ieškojęs..
kelias vingiuoja, gale girdisi:
Ho!ho!ho! To the bottle I go...
tolumoje matosi Uolėtoji kalva, kažkur netolkiese čiurlena Juodorkis(mat uodų vis gausėja),senoji taverna tolsta..

Elva keliauja ant arklio nugaros, o smeli savo laimei nepastebi, nes būtų galą gavęs nuo nustebimo.

~Nuo Smelio pasiūlymo Miriel pašiurpsta ir greitai mintyse paskaičiuoja, kiek kainuotų naujas rinkinukas. Ji nusprendžia nesierlioti su orkais, tačiau išsiaiškinti su mažaja nenaudėle irgi reikia. Nors padaras, panašus į permatomą arklį, labai mandagiai pranešė, kur slepiasi hobitė, Miriel atrodo nelabai padoru lįsti po skvernais nepažįstamam žmogui. Todėl ji nekantriai pasileidžia iš paskos Alatar, jau tolstančiam nuo dvokiančios griuvėsių krūvos...~

Alatar atsisuka,sustabdytas,elfės..Ji,kaip ir daugelis iš šios tautos,spinduliuoja šviesa, o kilmingi (neatrodo,jog griežti)veido bruožai išduoda, jog tai-kažkas iš aukštųjų karalių giminės..

Viena akim švelniu priekaištu ir klausiamu žvilgsniu dirsteli į Mają po apsiaustu..

-Negaliu atsakyti už kitas, kurios netoliese, beigi su ausim,kilmingoji elfe,tačiau šiose vietose plepėt apie manikiurą mažų mažiausiai neatsargu, tad patarčiau keliaut drauge,kol neprisistatė koks išsprogusiom akim (ir dar kai kuo), varvančiom seilėm padaras..tuomet apie manikiūrą tektų pamiršt ilgam 😉 (aš šiuos padarus bandau pažint ir suprast,man jie nebaisūs)..beja, o kur keliaujat Jūs?gal pakeliui?

Jai turėtų nekaip sektis, nes plaukia akyse taip. kad jį kažkokį neaišku kieno, bet gyvą arklį palaikė permatomu.

Miriel maloniai nustemba- žmogus ne tik panašus į magą, bet ir kalba kaip išties išsiląvinęs asmuo. Nesitikėjusi tikioje vietoje sutikti nieko panašaus, ji itin maloniu balsu prisistato:

- Mano vardas Miriel, nesu šių kraštų gyventoja. Atvykau į Viduržemę su pažintine ekskursija. Žinote, kartais Valinore būna tikrai nuobodu... O ši hobitė, kuri niekaip neturi drąsos parodyti mums savo raudono susigėdusio veidelio, buvo mūsų grupės gidė. Keista... Buvau linkusi manyti, kad čiabuviai pasižymi sąžiningumu, tačiau akivaizdu, jog klydau. O jūs... Kaip suprantu, tyrinėjate orkus? Rašote mokslinį darbą? Bet ne- nejau vidury kelio apie tokius dalykus kalbėti? Maloniai palaikysiu jums kompaniją, dėkoju už pakvietimą. Tik ar esate įsitikinęs, kad toji, tolumoje šmėžuojanti, smuklė taip pat nepriklauso orkams?

Gollumas, nepatikliai žiūri į grybukus ir kažkokį birzgalą, kurį jam įbruko žalaskvernis šundaktaris.
"Jo majo - kada tas Smėlis grįš į realybę? Matyti bičiulis turi sexualinių problemų (greičiausia bijo sužydrėti), užtat ir puola sijonuotus padarus"
Jis šūkteli nueinančiam Alatar:
- Ė, Hipokrate, nusimesk tą savo kvailą apsiaustą, kad tas sexualinis manjakas Smelis tavęs nesupainiotų su hobituke!!!

Girdėjau,jog smuklės šeimininke patapo Orkė(matyt nebuvo apseita be skerdynių )bet kaip kitaip juos pažinsi??keliaudamas tolimuosiuose rytuose bei pietuose mačiau įvairių rasių,kultūrų,nematytų padarų bei vietų įvairių, bet tokių kaip orkai, nėra niekur kitur..tą patį galima pasakyt ir apie elfus,tokių kaip jūs,nesutiksi..tiesa,toli nuo čia gyvena kelios keistos rasės,nuo senų senovės,dar didžiosios kelionės pradžioje atsiskyrusios nuo visų..Juk girdėjot,kad vieni atsiskyrė ir buvo Morgoto pagauti, kiti atsiskyrėliai būrėsi ir įkūrė savo valdas, karalystes..kiti gi atsiskyrėliainukeliavo visai į kitą pusę ir liko niekieno nepastebėti..ir šiandien juos sunku aptikti,met jie patys to nenori ir išlieka nežinomi..jų oda tamsi, o akys siauros...nuo gimimo jie nešioja pilkus(žilus) plaukus..bet apie juos kitur ir kitąkart..
beja, kas naujo iš valinoro?nebuvau ten jau daugel metų...tiesa sakant apie viską galima pakalbėt naujoje tavernoje,tikiuosi iki atvykstant ji bus irengta?? arba atvirkščiai-nebus JAU supleškinta?o orkų nebūtina bijot ar nekęst.net elfams..jie yra tokie kokie yra.kita vertus apie toleranciją iš orkų pusės elfams galima pamiršt,tad patarčiau apsigaubt jūsų elfšku apsiaustu,kuri kažin kodėl nešiojates(suprantu,čia jau visų rasių moteriškosios lyties bruožas-išsiskirt,būt pastebėtai,gražiai atrodyt) ir nekrist pernelyg į akis.Net orkiškoje tavernoje galima rast jaukesnį,nuošalų kampą,mat kitokių tavernų šiose vietose vargu ar rasit..

Miriel nusprendžia paklausyti Alatar patarimo ir skubiai užsimeta ant pečių tamsiai žalią apsaustą, ir paslepia po gobtuvu juodus plaukus. Tiesa, dėl to ji mažiau nekrinta į akis, tačiau apsiaustas puikiai saugo nuo uodų, kurie vakarop visai suįžūlėjo.
Ji susidomėjusi išklauso Alatar išvedžiojimus apie toleranciją orkų atžvilgiu (nors pati tam kategoriškai nepritaria).

- Valinore niekas nesikeičia. Viskas taip pat gražu, šviesu ir miela. Ir švaru,- priduria ji, atsargiai apiedama arklio krūvą vidury kelio.- Tačiau kartais norisi egzotikos, suprantate? Iš nuobodulio vis daugiau vanjarų savo noru patraukė į Mandoso menes, taigi, Stichijos nusprendė panaikinti iki tol galiojusį draudimą organizuoti keliones Rytų kryptymi. Sumanesnės Avallonės laivininkų šeimos iškart pasinaudojo tokia galimybe ir paknopstomis puolė siūlyti įvairaus pobūdžio poilsį Viduržemėje.- ji šyptelėjo, tarsi prisiminusi juokingą su minimomis šeimomis susijusį nutikimą.- O tamsta? Kaip suprantu, jums teko lankytis Valinore, o gal iš ten ir esate?

Majai galų gale pakyri klausytis protingų, bet svetimų pliurpalų ir ji lenda lauk:
- Man labai nemalonu, kilmingoji elfe, bet keliaujant pro tokias vietas visko nutinka... Bijau, kad jūsų dailusis manikiūro rinkinukas pražuvo galutinai... Tiesiog užsukau čia į vieną taverną (kol jūs ilsėjotės po ekskursijos ) ir .... tiek visko nutiko, kad visiškai pamiršau kitus reikalus. Ne veltui sakoma, kad orkų gėrimai pavojingi ,- ji giliai atsidūsta,- manau ekskursiją teks nutraukti, nes man reikia fizinio ir dvasinio poilsio, bet užmokesčio aš žinoma neimsiu...
Maja jaučiasi labai nesmagiai dėl visko, kas įvyko. Be to, ją ima kamuoti keistas troškulys, darosi silpna... Atrodo man vėl reikia orkiško alaus, galvoja ji. Ar tik nebūsiu pripratusi?

*nusišypso,meta ilgą žvilgsnį tolyn*
seniai,seniai...išvykome penkiese:du balti,du mėlyni ir vienas su žvėreliais susidėjęs(jau tada buvo kiek keistokas:))taigi apie anuos du baltus girdejai,matyt. Vienas(vienintelis iš visų mūsų) sugrįžo į gimtinę. Kitas baltas patapo spalvotu ir susilaukė liūdno galo. Tas, miškinis-sulaukėjo, o mes..
Iš pradžių su baltuoju keliavome į rytus,bet anas pasuko atgal...su Palando mes išsiskyrėme Harado pakrašty,jis nukeliavo į pietus aš-į rytus.vėliau aš aplankiau ir pietus..Palando buvo pasikeitęs(kaip ir aš pats aišku), jis pradėjo svaigt apie įvairias pagundas,nedorus darbelius, bei pietų malonumus...vėliau jis paslaptingai dingo,sakė eina rašyt memuarų:)mačiau,jog jis ganėtinai apsvaigęs nuo kažkokio stipraus skaidraus kaip vanduo,bet deginančio,kaip ugnis gėrimo. Po kiek laiko išgirdau apie tokį Perumovą,kuris aprašė kaip viskas buvo po to "iš tiesų"...kas žino...
Norėčiau vėl pamatyti kalną..miestą..rūmus...sodus..upelius...bet dar ne laikas..
beja,skaičiau aš tuos reklaminius žurnalus iš Vakarų(keista,sėdėdamas ant išorinės rytų jųros kranto žiūrėjau į rytus ir keistus jausmus jaučiau:),kur kviečiama atostogaut Viduržemėje,bet nemaniau,jog kas nors iš vakariečių pasinaudos tokiais pasiūlymais,juk čia pilna vietinių barbarų (žmonių), vis dar pikti niurzglos yra dwarfai(tiesa,ačiū Eru, jau nevisi 😉 ),kad ir kaip benaikintum, vis dar pilna turistų(orkų)...tad ką egzotiško gali pajust tokios subtilios būtybės kaip elfai šiame pasaulėlyje??

Vaje, apie ką jis čia pliupia, galvoja hobitė šlitiniuodama iš paskos. Galva tiesiog plyšta Tie užsieniečiai visada taip - paiso niekus, įsivaizduoja, kad orkai gali būti įdomūs... O, atrodo pagaliau taverna Ji paspartina žingsnį, mintis apie poilsį ir gėrimus suteikia sparnus.
- Tik ne tai, - suvaitoja Maja, prisiartinusi prie durų. Ant jų kabo dideliausia spyna, o raudonais dažais pakeverzotas užrašas - NEVEIKIA

Alatar malonu,jog Maja pagaliau ryžosi išlysti iš po apsiausto..šiaip ar taip ne taip jau ir Majai, matyt, buvo patogu tipenti šalia prikabinto prie diržo kalavijo ir bandyti suspėti paskui istari žingsnį. Pasiūlo sustoti atokvėpio ana ten, šalia kelio vingio esančių trijų pušų bei didžiulio akmens, už kurio galima pasislėpt nuo vėjo ar išvengt nemalonios kompanijos akių.
Įpūtęs nedidelį gumulėlį,atrodančio lyg plastelinas,kieto kuro, užkuria nediduką lauželį. Išsitraukia iš kuprinės butelį "Orkų stipriojo":
-paskutinis ...buvau kaip suvenyrinį eksponatą pasiėmęs,bet jei nori vaišinkis, manau naujojoje tavernoje turėtų tokių dar būt.
tuo tarpu pats ketina gurkštelt tropinių vaisių bei Khando raudonojo šokolado arbatos.pasiūlo Miriel...
tuo tarpu pažvelgęs atgal mato,jog visa senoji gauja lėtai,bet užtikrintai po truputį traukiasi nuo degėsiais virtusios senosios tavernos, bei ištryptos pievos stovyklavietės..
-bet kol jie bus čia,mes jau būsim pailsėję ir matyt, trauksim toliau.O kas norės,tas pasivys ir prisijungs...

Noretumet, niekur as neisiu!
Va zaegin prasiblaivys truputi ir nauja taverna pastatys, dar geresne nei buvo.

smeli pamojuoja ranka visos nutolstancioms figuroms: ATE!