Animacija

VIVA dar vieną įdomią anime rodo - "Arjuna". Serialas patraukė mano dėmesį, kai parodė tokį siaubiaką apie genetiškai modifikuotus organizmus, kad supratau, kas norėta pasakyti, net be garso (TV matosi kompe, ne visada jį įjungiu). Aišku, pasipiktinau (nors suprantu, kad yra pagrindo būti atsargiems, bet nesuprantu, kam būtent tokio sunkiai pagrindžiamo tipo siaubiakas - kaip kažkas vos kojų neužvertė) ir pažiūrėjau dar vieną seriją. Ši pasirodė padoresnė: nėščiosioms negalima rūkyti! Žanras - fentezi, auditorija - vaikai (kraujo nėr). Nupiešta gana mielai, judesiai daug natūralesni nei daugelyje serialų. Skirta visuomenės auklėjimui gamtosaugos ir sveikatos srityse.
Hellsing, kad ir kvailokas, labai tinka avatarams O muzika ten visai nieko.

ash tokio tai nezinau.bet man labai patinka rurouni kenshin, yu-gi-oh, shinzo, o anksciau ziuredavau candy-candy.

Indraja rašė:Hellsing, kad ir kvailokas, labai tinka avatarams

Matom, matom
Pažiūrėjau pilnameražinį "Treasure Island" - visai nieko "Lobių salos" kosminė imitacija. Šiandien žiūrėsiu "The Boy Who Saw Wind" - kažkoks "futuristinis-revoliucinis" berods multikas. Lyg tai finale "Marseljetė" skamba titrams einant:D
Kodėl avatarams niekas nenaudoja Seimo narių snukelių?

Toma rašė:Žinoma, tai, kad aš šio stiliaus ne itin mėgstu, dar nėra argumentas (tačiau iš kitos pusės, anime negerbėjų žinau daug daugiau nei gerbėjų, todėl tokia versija būtų skirta gana siauram ratui žmonių, todėl šitai galima užskaityti kaip argumentą).

Atleiskit už kartojimąsi, bet kokius anime filmus tie negerbėjai matė? Jei matė įvairių - ir kvailų, ir nelabai pusiau kičinių serialų, ir meniškų kūrinių (Miyazaki), turi visišką teisę jos negerbti. Bet jei matė tik porą Dragon BallZ ir vieną lietuvio asiliškai "garsintą" Hellsingo seriją, tai negerbti jiems dar per anksti
Hellsing visai įmanoma žiūrėti. Tik reikia tai daryti vokiškai (ir vokiškai mokėti labai nedaug).

Manau, kad nebūtina kalbėti apie konkrečius serialus ar minėti konkrečius pavadinimus. Arba patinka, arba ne. Jeigu kažkas nemėgsta anime stiliaus apskritai, vargu ar jo nuomonę pakeis net ir meniški pavyzdžiai.
Galų gale, daug kas gali patikti ar nepatikti, bet tai jokiu būdu nėra absoliučios tiesos.

Tarkim, man nepatinka 3D animacija, ir kompiuterinė, ir ne. Bet į "Šreką" žiūrėti galėjau, o "Krokodilas Gena" netgi labai patiko (vaizdas - ne baisiai, bet visai negadino bendro įspūdžio).
Anime serialų yra tokių, kad nenustebčiau, jei vieno gabaliuką pamatęs žmogus imtų nekęsti visko. Tarkim, "Aika".

Išimčių yra visur. Pvz., jei man patiktų siužetas, galėčiau toleruoti meninę formą, kuria jis išreikstas/pateiktas, bet dar nereiškia, kad ta meninė forma man taip pat patiktų.
Bet kokiu atveju esu už raiškos formų įvairovę.

Pagaliau pažiūrėjau visą „Animatricą“. Puiku. Nuomonė apie Yoshiaki Kawajiri kompaniją, ir taip gera dėl „X“, dar pagerėjo (jie piešė „Program“ ir „World Record“). Puikiai dera vaizdas ir mintis. Stilius ne tik estetiškas, įsimenantis, bet ir skirtingas skirtinguose kūriniuose. (Dar poros jų filmų momentai parodyti pasakojime apie anime istoriją). Einu laukti, kada jie „Silmarillion“ nupieš – balrogai nematė, kad ir su katanom Tikrai nepatiko „The Second Renaissance“. Nepatiko pats piešinys – kuklia nuomone, nuobodus ir primityvokas. Tiesa, yra gerų momentų, tarkim, „juodasis raitelis“ Taip pat ne itin gražus buvo „Matriculated“, nors moralas – lyg nekvailas. Nemačiau „Final Fantasy“, bet jų kūrėjų gabaliukas su dar tobulesne 3D animacija – „The Final Flight of the Osiris“ – dailus. Kaip bebūtų, pritariu realybės kopijavimui 3D priemonėmis tik tol, kol jie bandys pasiekti nuo filmuoto neatskiriamą vaizdą. O pasiekusius gerbsiu tik tada, jei technines galimybes jie panaudos naujų, nematytų tikrovių kūrimui. „A Detective Story“ – labai savitas vaizdelis. „Kid‘s Story“ – irgi gana savitas. Labai paprastas ir kartu įtaigus, tarkovskiškas gabaliukas – „Beyond“. Tai parodyti, kiek mačiau, galėjo tik jis ir japonai...

spėju, kad iš jūsų niekas nematė "Sailormoon", na, Lietuvoj sunkoka šį filmuką mačiusius surasti, na, bet nesuklysiu sakydama, kad jis pakeitė mano gyvenima ir mąstymą (nieko keisto, juk žiūrėjau jį būdama maža)... Šiaip nerealus filmukas, mokantis meilės viskam. Na, jis aišku japoniškas, manga stiliaus, bet toks stilius man labai patinka tai tik parodo, kaip rytiečiai žavisi vakariečiais.
Šiaip rusiški filmukai tikrai šaunūs, juk dauguma mūsų būtent su jais užaugom dabar maža tokių, kurie bent kažko mokytų. Nieko neturiu pavyzdžiui prieš Toma & Jerry ar Ogy su tarakonais, bet juk jie tokie beprasmiai...
Manau, kad filmukai turi mokyti gražių ir gerų dalykų, juk jie skirti vaikams, o vaikai viską supranta labai tiesiogiai.

Hm, IMDB sako, kad yra japoniška ir amerikoniška versijos, o pastaroji - originalas, perdirbtas į filmuką vaikučiams...
Rusiški filmukai buvo labai gerai apmąstyti iš psichologinio požiūrio taško, nes visgi svarbu, ką mato mažas vaikas. Tačiau net ir šitaip tarp jų atsirado neblogų siaubukų. Tarkim, "Ežiukas rūke" vaikystėje buvo nejaukus, o "Baisa pabaisa ieško drambliuko" - šyzaa, neprastestesnė už kokią "Braziliją" ar "Prarastų vaikų miestą"... Pabaiga laiminga, bet vidurys buvo tiek įstrigęs, kad į ją nė dėmesio neatkreipdavau. Kaip bebūtų, tas šiurpumas buvo tikras, o ne pseudo, kaip pasitaiko vakarietiškuose kūriniuose.

Matėm, matėm tą Sailormoon. Nors Lietuva ir labiausiai į vakuumą nutolęs pasaulio taškas jap. animacijos pasiekiamumo požiūriu, nėra jau taip visai negerai. Tiesa, nei gyvenimo, nei mąstymo ans man nepakeitė, gal dėl to, kad žiūrėjau būdama didelė.
Indraja - amerikoniška versija yra, kiek žinau, ta pati japoniška, tik cenzūruota ir pakeistais vardais.

"Baisa pabaisa" - šedevras, vienok! Net ir soundtrackas, kiek pamenu, buvo suuuper pritaikytas prie atmosferos.
O "Brėmeno muzikantai" gi visiškai atvirai propagavo hipių gyvenimo būdą. Sovietų Sąjungoje! Tais laikais!

Ir dar pasidarė biškį gėda, kad vis neprisiruošiu susirasti nei Miesto, nei Brazilijos, nors jau senokai noriu abu pamatyti.

"Baisa pabaisa" vienas iš labiausiai įstrigusių filmukų. Dar vienas iš mylimiausių - "Undinėlė". Man svarbiausia, kad neužsiklijuoja akys nuo cukraus pudros bežiūrint (ne taip, kaip su kai kuriais užsieniniais "multikais" nutinka), bet ir pabaiga nepakeista į "ilgai ir laimingai gyveno". O kur dar muzika ir įgarsinimas! Iki šiol už širdies stveria...

shlykshtukas rašė: O "Brėmeno muzikantai" gi visiškai atvirai propagavo hipių gyvenimo būdą. Sovietų Sąjungoje! Tais laikais!

Vadinasi blogai žiūrėjai. Hipių gyvenimas ten kaip tik buvo parodijuojamas. Vien pasiklausius frazės iš Karaliaus arijos antroje serijalo dalyje: "...Скоро будут здесь певцы заграничные..." ir po to rodomo Muzikantų apsirengimo (apsmukę jų rūbai ir išklaipyti batai) ir elgesio koncerto metu (Asilas šokinėja kaip Angus Young iš AC\DC) - viskas darosi aišku. Gi muzikantai apsirengę paprastai, bet tvarkingai.
O klajoklišką BM gyvenimo būdą galima laikyti čigoniško būdo propagavimu. Arba madingo, tais laikais, turizmo ir romantikos mišiniu.
Tiesa, tai nesumenkina pačios filmo idėjos - animacinis miuziklas.
Nors Anofrijevo įdainuotas Jaunuolis pirmąjame filmuke maloniau klausomas, nei Magomajevo - antrąjame. Va čia ir išlenda yla iš maišo. Nieko neturiu preiš Jį, bet žinant, kad jis buvo įpirštas filmo kūrėjams, nes buvo Kremliaus "rūmų dainininkas" - nemalonus jausmas neapleidžia.

Senasis Gollumas rašė:

shlykshtukas rašė: O "Brėmeno muzikantai" gi visiškai atvirai propagavo hipių gyvenimo būdą. Sovietų Sąjungoje! Tais laikais!

Vadinasi blogai žiūrėjai. Hipių gyvenimas ten kaip tik buvo parodijuojamas. Vien pasiklausius frazės iš Karaliaus arijos antroje serijalo dalyje: "...Скоро будут здесь певцы заграничные..." ir po to rodomo Muzikantų apsirengimo (apsmukę jų rūbai ir išklaipyti batai) ir elgesio koncerto metu (Asilas šokinėja kaip Angus Young iš AC\DC) - viskas darosi aišku. Gi muzikantai apsirengę paprastai, bet tvarkingai.

Pats blogai žiūrėjai. Antro filmuko pradžios idilija - pievelė, gėlyčių vainikėliai, dainos, šokiai, taika, ramybė ir totalus nieko neveikimas -- hipių rojus, ir tiek. O dar ar katinas, ar asilas, dabar nepamenu, ir rūkė kažką.

Visi kiti neargumentuoti pagal gijos temą apsižodžiavimai bus trinami kaip ir tie, kuriuos jau ištryniau. - Chamūlas.

Visgi filmukas - nemirtingas. Kaip bebūtų, muzikantai tikrai nėra supuvę feodalai ar buržua, nes neliko rūmuose, o pabėgo su visa princese. Mačiau laidą apie jo kūrimą. Atrodo, buvo bėdos dėl eilučių "Kur karalius eina - didelė paslaptis". Jose cenzūra įžiūrėjo kažką įtartino. O muziką jie tikrai kūrė parodijuodami vakarietiškas grupes ir patys stebėjosi, kai į ją žmonės sureagavo ne kaip į parodiją.

VIVA malonėjo parodyt X filmą. Kalbėjo nedaug ir tik apie "šikzal", todėl supratau net apie 2/3. Serialas lyg patinka labiau - daugiau kalba, todėl daugiau galima galvoti, ką, ir šiaip maloniau, kai matosi, kad veikėjai gyvena kaip normalūs žmonės, kad prisimena ką nors iš praeities įvykių, užmezga tarpusavio santykius.

Iš visų X versijų man labiausiai patiko manga. Vienok filmas l. gražus ir stilingas, tiesa, kiek niūrokas (nors man tai - ne minusas). O serialą kol kas mačiau tik epizodais, ir filmas laimi (atmosferos prasme).

Yaiks... :shock:
Pažiūrėjau vakar 'Ghost in the Shell: Innocence'. Dvi dienas virškinsiu. Kol kas galiu pasakyti tik tiek, kad košmariškai užvežė.

Teks prisipažinti, kad pirmojo "Ghost in the Shell" nelaikau itin geru filmu(kito nemačiau). Neblogas piešimo stilius, bet siužete kažko trūko. Kai kurios scenos tikrai labai "atmosferiškos".

Pirmojo aš nemačiau O antras... Kadangi sedėjau toli nuo kompo, o 'defaultiniai' titrai buvo iškraigalioti toooookiu šriftu... Siužeto nepagavau nė velnio. Bet VAIZDAS.... :shock: To užteko su kaupu.

Ką mes čia vis apie japonus ir apie japonus. Mamytė Europa kartais irgi padaro kažką teisingo; visiems l. rekomenduoju Les Triplettes de Belleville (Lietuvos kinuose ėjo kaip "Trijulė iš Bellevilio") Scenarijų rašė išradingas tipas, yra ir humoro, ir lyrikos, ir nostalgijos, beveik nėra CG ir visai nėra žodžių, ir palieka 'kažko didelio ir švaraus (bet ne prausto dramblio)' jausmą širdyje. Vis periodiškai peržiūriu nuotaikai pagerinti.