Rūkymas ir tolkiniškumas

Arkliams išvis tabakas kelia pavojų. Nes kaip pasakyta šventam rašte (Ruskoje radio): "Lašas nikotino arklį nužudo, o žiurkėną - suplėšo į gabalus."

Dėl to aš "Feiri" ir nerūkau.

Avatarą matot?Matot.Pusarklišką mano būdą žinot?Žinot.Suprasti, kad kad dėl arklių aš visad įsijaučiu, galėjot?Galėjot.Supratot?Nesupratot, Alatar.Ir galų gale baikime apie arklius....

Golumai, tai tu riebus?Ką bendro turi mirtis nuo ""Feiri" su jo rūkymu?Juk nuo "Feiri" mirti gali ir vartodamas jį kitais būdas, rūkyti nebūtina, nebent nori suderinti du savižudybės būdus.... 😉

Aš jo nerūkau todėl, kad jis per skystas. O be to aš ne arklys.

bet užtat kokie gražūs burbuliukai kiltų iš pypkės...

Bet burbuliukų įtraukamų į plaučius - niekas...
Kokia NIATIAKTYS

"Su Fairy jūs išrūkysite dvigubai daugiau alveolių nei su įprastu indų plovikliu..." Taip kad pamąstykit 😉

Su feiriais net indų plauti neverta, nes ir nerūkant galima vėžiuką pasigauti
Jeigu jau rūkyti, tai tik gerą tabaką. Ir tik geroje kompanijoje 😉

SU TA SAVO CHEMIJA SUPOŠLINOT GERĄ GERO TABAKO VARDĄ.

šiaip jau tas feiris tai čia išvis ne prie ko...nebent čia kas nors iš nenormalių Coranar klasiokų yra???
beja tabako vardą gadina ir cigaretės...ir plaučiai panaudoti bei išmesti reklamuoti :shock:

Deja, rūkau ir cigaretes. Ypač dirbdamas prie kompo. Pypkė man pasidarė kaip laisvalaikio forma. Kai niekur nesubi, kai norisi pamąstyti. Tiesa vienas nepatogumas: rūkant didesnę pypkę (o mano mėgstamiausia tokia ir yra) paskausta žandikaulis, jei ilgiau papsi. O aš mėgstu jos neištraukti iš burnos.

o kokia-riesta ar tiesi?aišku jei didelė,tai greičiausiai ir riesta..man tai tik keistokai atrodo žmonės kurie už vairo pypkę rūko

Man patinka pypkės rūkymo tradicijos. Mano dėdė turi 'šventas rūkymo minutes', visada nešiojasi specialią tašytę su ~4 pypkėmis (tokiomis gražiomis, riestomis), vyšniniu tabaku. Tačiau rūkančio už vairo jo dar niekad nemačiau. Dažniausiai, jei kur tolėliau važiuojam, tai vis turim sustot, kad būtų atlikta ta visa ceremonija.

Rūkydavau pypkę už vairo. Patogu, jei joje telpa daug tabako. Papsi sau ir važiuoji. Manosios užtenka nuo Šiaulių iki Kauno (per Kėdainius). Bet paskui atrodydavo, kad dantys iš naujo dygsta.

Nubrowsinau link tabako arbatėlės, prisiminiau istoriją. Draugai pasakojo.
Buvo jie svečiuose pas šeimą, kuri l. didžiavosi savo ~5m. sūneliu, labai savarankišku savo amžiui vaikinu. Pademonstruot savarankiškumą, anas buvo paprašytas padaryti svečiams arbatos. Na ką, mažasis žinojo, kaip tai daroma - paimi tokių kvepiančių žolelių, užpili karštu vandeniu, ir yra. Atsidarė vaikis kelias dėžutes, ir skaniausiai iš visų kvepėjo tėvo vyšninis tabakas, kurį ir užplikė.
Svečiai aikčiojo ir žavėjosi aromatu...kol neparagavo.

Ūūū, norėčiau pamatyt veidus... O tėvas tai žioplas- laiko tabaką ten, kur mažius gali pasiekti...

Rūkyti Fairy? hm ir plaučius praplausi ir pypkę tuo pačiu. Aiks. Em... o ką siūlot daryt, kai prakeiktos cigaretes jau taaaip igriso, bet perdidelis įprotis kažkoks liko. Beto smegenėlės nikotino prifarširuotos. Eh. Nors bėk, griūk, lok, šok, stauk, gauk...per pakauši nuo mamos, kad vėl dūmai dvokia. Ak...

Tavo vietoje- nedaryčiau iš to roblemos ir nesigraužčiau Ateis laikas- mesi. Jei negali mesti- vadinasi, dar nėra labai didelio poreikio... Apskritai, kalbi kaip nerūkantis, lyg ir ne savo žodžiais... Tu nebijok, nemuša čia rūkorių (ne rūkalių, o rūkorių... išgirsiu vadinant kitaip- koją nukasiu)- manes per pusantrų metų dar, kaip matai, nepribaigė. Nors buvo visokių parintojų, khem... vardais neminėsim...

Kad nelabai lengva mesti rūkyti, net kai laikas ateina Savo kailiu patyriau. Geriau jei jau sugalvojai, tai ir pradėk tuoj pat savo planą įgyvendinti, nelauk, kada tas laikas ateis. Žinoma, tada skaityti Tolkino knygas yra kiek pavojinga, nes jis aprašo rūkymą taip, lyg tai prilygtų tyro oro gurkšniui (laisva interpretacija, žinoma). Anuomet, turbūt, dar nebuvo taip trimituojama apie rūkymo žalą...