Iš sovietinių filmukų labiausiai patikdavo tie, kurie buvo ilgi ir pieštiniai (ne lėliniai) - apie Mauglį, undinėlę, Jūratę ir Kastytį (jei toks tikrai buvo?). Išimtis - krokodilas Gena. "Na, palauk" - arti komedijų šedevro. Katinas Leopoldas irgi neblogas.
Šiuo metu patinka žiūrėti į Vivos rodomas anime (toli gražu ne į visas, viena iš labiau patinkančių, atrodo, vadinasi "X"). Vokiškai beveik nesuprantu ir tingiu ausinių ieškot (kompas TV rodo), tai žiūriu be garso, o apie ką - paskaitau IMDB

"Hellsing" visai neblogai atrodo. Tik stebina, kad, kai įsijungiu garsą, neretai paaiškėja, kad kuris nors simpatiškas vaikinas yra mergina :P Kine mačiau "Šihirą" - nuostabu. Jokio "kompiuteriškumo" ir sustingimo. Pirmą kartą gyvenime filme (įskaitant ir pieštus, ir vaidybinius) pamačiau teisingai parodytas: miško nuotaiką; vakaro nuotaiką; vandens nuotaiką... Turbūt pusę filmo sėdėjau išsižiojusi.
Dar patinka "Samurajus Džekas"

(turbūt vaikėju). Kai kurie veikėjai per daug karikatūriški, bet visuma vaizdelio požiūriu - puiki: sujungtos animacijos ir anime tradicijos (spėju), puikiai vaizduojami judesiai, yra ir emocijos, o siužetas - visai šauni fentezi.