sausio 14d.
Bet tada animacija turėtų būti dar niekad nematyto meniškumo ir detalumo. Visa ta, kurią esu mačiusi, įterpimams netiktų. Tai turėtų būti tarsi atgijusi
tikro dailininko drobė.
Po ŽV sunku įsivaizduoti nenufilmuojamus dalykus. Bet reik biudžeto ir talento... "Nenufilmuojama" sakoma labiau turint omeny pasakojimą: kaip ten nepridėti buitinių dialogų ir t.t. Kaip parodyti valas, kad matytųsi, jog jie yra tarsi dievai, tačiau tuo pat metu išlaikyti skoningumą?...
Blind Guardian „Nightfall in Middle-Earth“ (
ačiū Laiquai – pagaliau išgirdau) anime versijai tiktų puikiai. Vaidybinei geriau „rimtoji“ muzika...
------
Helgė filmo apie Vakaruvą projekte pastebi, kad
In the case of these tales, the "remote" style is probably an integral part of their quality; they are intentionally written to give the impression that they are legends handed down through many centuries. A movie version would obliterate this quality, since a movie would transport us back in time to relive the events "as they happen"; the legendary format is lost. Also, there are many elements in the Silmarillion that are difficult to really visualize; things happen in a kind of mythical reality that works well enough in the literary format, but an attempted movie version would easily appear weird or even silly (Huan the Talking Dog, anyone?)
Tegaliu pasakyti tą patį – pieštinis vaizdas leidžia išlaikyti distanciją, jis nesuvokiamas kaip "nuotrauka", "reportažas". Būtent anime mėgsta stilizuoti, gerai perteikia iškilmingą stilių (normaliame "multike" joks personažas nejudėdamas netylės pusę minutės, o čia tai visai normalu). „Princesėje Mononokėje" kalbantys žvėrys-dievai buvo visai įtikinami ir nekvaili.
---------------
gegužės 11d.
Hm. Kuo daugiau žiūrėdama filmus galvoju, kuri aktorė galėtų vaidinti Lūtijeną, tuo labiau manau, kad geriausiai tiktų japonė. Perfrazuojant klasiką, to tipo, kuris europiečiams yra gražiausias

(Mintis kilo žiūrint į
Chieko Misaką (tik ta foto supausta iš šonų, ir nesiūlau jos pačios šiam vaidmeniui...). Tsakant, tam tikras bruožų subtilumas, grakštumas, kurie pas mus retesni nei ten. Sindos tikrai galėtų būti azijiečiai, bet taip pat ne bet kokie, geriau pailgesnių veidų (tarkim, kaip pusiau japonas, pusiau taivanietis
Takeshi Kaneshiro).