Gražiai nors eiliuoji, Aiquen, tikrai,
Tiesą pati juk tikriausiai matai:
Niekad nėra Lietuvoj dar taip buvę,
Tylėtų kad paukščiai medžiuos pražuvę.
Būdavo kitą gegužį - klausyk
Giesmės giesmelės visur čik-čiryk.
Šiandien net saulės ant pievų nėra,
Džiūgauti gyviams per šalta. Bėda.
Žysta ir želia, teisybė, laukai,
Pievoj žiūrėk tik kur koją statai.
Neskuba gimti gamta dar tačiau -
Sniegą pakrūmėj dar ką tik mačiau!
Liūdna, kai telkšo balelės visur,
Tūno pavasaris vis dar svetur.
Reikia kantrybės tačiau, - sau kartoju,
Tuoj atsistos vasarėlė ant kojų!
